Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Dalia Zimantienė Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00786-2013-9

NUTARTIS

2014 m. gegužės 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (apeliantės) Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-02-18 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundą suinteresuotiems asmenims R. N., Z. B. ir antstolei A. P. dėl antstolės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Suinteresuotas asmuo Z. B. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, laiko jį nepagrįstu, todėl atmestinu. Teismo atliktą faktinių duomenų vertinimą ir jų pagrindu padarytas išvadas laiko pagrįstomis, o pareiškėjos atskirojo skundo motyvus – nepagrįstais.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Atsižvelgiant į pareiškėjos skundo turinį, ginčo situacijos faktinių aplinkybių eigą, teisinius išieškojimo iš valstybės paveldėto turto (žemės) aspektus konstatuotina, kad apeliantė ginčija antstolės 2013-04-17 Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S2/4310 ir mano, kad kitas veiksmas – 2013-04-17 Raginimas įvykdyti teismo sprendimą Nr. S2/4314, yra neteisėtas.

Vykdymo proceso tikslas – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. Šis procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

Pagal CPK 651 str. 1 d., gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nurodytų ir kitų CPK VI dalies vykdymo proceso nuostatų nesilaikymas, atliekant antstoliui konkretų vykdymo veiksmą, lemia tokio veiksmo neteisėtumą. CPK 651 str. 2 d. yra pateiktas akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus sąrašas, kuris nėra baigtinis. Taigi, būtinybė patikrinti, ar neegzistuoja šioje proceso teisės normoje nurodyti pagrindai, būtina vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir vykdomųjų veiksmų pradžios sąlyga. Tai reiškia, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja pareigą atlikti tolesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka.

Byloje nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3-733/2012 pagal ieškovo Z. B. ieškinį atsakovėms R. N. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai VMI, dėl skolos išieškojimo iš paveldėto turto ir hipotekos sutarties pripažinimo galiojančia paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-02-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-181-253/2013 (LITEKO duomenys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2013-11-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013 inter alia nutarė Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutarties ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalis dėl skolos ir palūkanų priteisimo pakeisti ir priteisti ieškovui Z. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 25 896 Lt skolos, 0,5 procento dydžio mėnesio palūkanas nuo 2009 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 25 896 Lt sumą nuo 2009 m. rugsėjo 5 d. iki skolos grąžinimo dienos, neviršijant jai pagal aprašą perėjusio V. B., mirusio 2009 m. rugpjūčio 18 d., turto tikrosios vertės. Kasacinis teismas inter alia pažymėjo, kad: valstybės atstovų pagal teisės aktus pasikeitimas, jeigu pradėtas teismo procesas baigiamas dalyvaujant nepakeistam atstovui, nesudaro absoliutaus pagrindo naikinti teismų procesinius sprendimus kaip priimtus nedalyvaujant proceso šaliai; dėl procesinio pažeidimo – valstybės atstovo nepakeitimo – nebuvo neteisingai išnagrinėta byla, nes, kaip minėta, Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos kasacinis skundas buvo priimtas ir iš dalies tenkinamas, todėl valstybės teisės šioje byloje ginamos tinkamai; dėl nustatyto procesinio pažeidimo pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra (b. l. 117–125).

Išieškotojas Z. B. 2013-04-17 kreipėsi į antstolę A. P. dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-09-11 vykdomųjų raštų civilinėje byloje Nr. 2-3-733/2012 vykdymo skolininkų R. N. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos VMI, atžvilgiu (vykdomosios b. l. 1). Antstolė 2013-04-17 priėmė Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą dėl 51 792 Lt skolos išieškojimo Z. B. iš VMI prie LR finansų ministerijos vykdyti, atliko 877 Lt vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir išsiuntė pareiškėjai 2013-04-17 Raginimą per dešimt dienų nuo šio Raginimo gavimo dienos įvykdyti – sumokėti minėtą įsiskolinimą ir antstolės vykdymo išlaidas (vykdomosios b. l. 2, 3–4, 5).

Šiuo atveju sutiktina su teismo argumentais, kad priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti akivaizdžių kliūčių, dėl kurių vykdomasis dokumentas negalėjo būti priimtas, nenustatyta, nes prie vykdomojo rašto nebuvo teismo sprendimo ir nebuvo nustatyta, kad skola turi būti išieškota iš valstybės paveldėtos žemės sklypo dalies. Pastebėtina, kad į vykdomąją bylą nebuvo pateiktas paveldėto turto aprašas. Papildomi įrodymai, iš kurių buvo galima nustatyti, jog išieškoti teks ir iš paveldėto žemės sklypo, buvo pateikti su skundu dėl antstolės veiksmų. CK nedetalizuojama turto, kurį paveldi valstybė, priėmimo tvarka ir tolesni su paveldėtu turtu atliktini veiksmai (išskyrus atsakomybę už palikėjo skolas (CK 5.62 str. 3 d.) ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą (CK 5.66 str. 2 d.), taip pat institucijų, kurios tokiu atveju įgaliotos veikti valstybės vardu, teisės ir pareigos, todėl, sprendžiant, kokia institucija įgaliota atstovauti valstybei teisme, kai vykdomas išieškojimas iš valstybės paveldėtos žemės, turi būti vadovaujamasi kitų įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Valstybei paveldint žemę, Valstybinė mokesčių inspekcija kaip valstybės atstovė dalyvauja paveldėto turto priėmimo ir paveldėjimą patvirtinančių dokumentų gavimo etape, o vėliau visi kiti su paveldėtu turtu susiję klausimai pavedami spręsti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui. Teisėjų kolegijos vertinimu, į tai būtina atsižvelgti, sprendžiant procesinio teisių perėmimo, valstybei paveldėjus žemę ir iš jos vykdant išieškojimą, klausimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2014). Šiuo atveju valstybės vardu palikimas (taip pat ir žemė) (b. l. 53–69, 76–116) priimtas ir šio priėmimo teisėtumas neginčijamas, todėl darytina išvada, jog pareiga atlikti visus tolesnius veiksmus, susijusius su išieškojimu iš valstybės paveldėtos žemės, be kita ko, ir atstovauti valstybei, tenka Nacionalinei žemės tarnybai, apie tai yra žinoma arba turėjo būti žinoma ir antstolei, todėl ji turėjo kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos, kad būtų patikslinta, kokie asmenys turi atstovauti valstybei vykdymo procese (Žemės įstatymo 32 str. 3 d. 3 p., CPK 51 str. 4 d., 589 str., 596 str., 642 str. 2 d.). Remdamasis šiomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog tai buvo valstybės, atstovaujamos VMI, pareiga kreiptis į teismą dėl šios tarnybos įtraukimo į bylą. Antstolė, 2013-05-03 Patvarkymu netenkindama pareiškėjos skundo, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įtraukimo į ginčo vykdymo procesą nepasisakė.

Išanalizavęs ir įvertinęs anksčiau išdėstytų faktinių aplinkybių visetą, teisinius ginčo vykdymo proceso aspektus, byloje nustatęs, jog atlikti visus tolesnius veiksmus vykdomojoje byloje, susijusius su išieškojimu iš valstybės paveldėtos žemės, tenka ir Nacionalinei žemės tarnybai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas ginčijamus antstolės veiksmus, t. y. 2013-04-17 antstolės veiksmą įteikiant Raginimą, pripažinti neteisėtu, antstolei A. P. nurodyti, kad vykdymo procese kaip valstybės atstovė turi dalyvauti ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį pakeisti. Nutarties dalį, kuria atmestas skundas dėl antstolės veiksmo išduoti 2013-04-17 Raginimą įvykdyti teismo sprendimą, pripažinti neteisėta, vykdomąją bylą Nr. 0124/13/00402/2 grąžinti antstolei A. P. ir nurodyti imtis veiksmų, kad vykdymo procese dalyvautų ir skolininkės atstovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.