Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-181-253/2013

Teisėjas Robertas Povilaitis (Proceso Nr. 2-43-3-02426-2009-7)

2013 m. vasario 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Lietuvos valstybės apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. B. ieškinį atsakovėms R. N. ir Lietuvos valstybei dėl skolos išieškojimo iš paveldėto turto ir hipotekos sutarties pripažinimo galiojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovo kreditinių reikalavimų tenkinimo iš atsakovių paveldėto turto. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – materialiųjų teisių ir pareigų, kadangi Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas nebuvo įgaliotas atstovauti kito juridinio asmens – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – interesus. Teisėjų kolegija nesutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti LR CPK 329 str. 2 d. 2 p. nurodytą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakove šioje byloje patraukta Lietuvos valstybė. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl V. B. palikimo priėmimo į Šilutės rajono 1-ąjį notaro biurą kreipėsi Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcija (t. 1, b. l. 130), tačiau pati apeliantė nurodo, kad V. B. palikimą perėmė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 2 p. numato, kad pagal šias Taisykles mokesčių inspekcija priima, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ir pripažįsta atliekomis bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, į valstybės pajamas perduotą turtą, radinius, lobius ir daiktinius įrodymus; Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos kompetentinga atlikti visas šiose Taisyklėse mokesčių inspekcijai pavestas funkcijas arba įgalioti tai padaryti bet kurią mokesčių inspekciją. Bylos iškėlimo metu galiojusių Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nuostatų 1 p. numatė, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija – vietos mokesčių administratorius (toliau – AVMI) yra Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos sistemos (toliau – VMI) dalis, pavaldi ir atskaitinga Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – centriniam mokesčių administratoriui (toliau – VMI prie FM); AVMI steigėja yra VMI prie FM. Minėtų nuostatų 10.34 p. numatyta viena iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos funkcijų – pagal savo kompetenciją atstovauti valstybės ir VMI interesams teismuose ir kitose institucijose (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004-12-23 įsakymas Nr. VA-205 „Dėl apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų nuostatų patvirtinimo“). Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu iš esmės buvo atstovauta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesams ir nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių byla buvo išnagrinėta neteisingai.

Ieškovas Z. B. ieškinio reikalavimus kildino iš paskolos teisinių santykių ir nurodė, kad 2009-06-05 su V. B. sudarė rašytinę paskolos sutartį, kuria ieškovas paskolino V. B. 15 000 EUR iki 2009-09-05, numatant 0,5 proc. mėnesio palūkanas; šią sutartį pasirašė V. B. ir jo žmona G. B.. V. B. ir jo sutuoktinė G. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. R. 2012-06-20 išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad G. B. turtą paveldėjo jos sesuo R. N. pagal antstolės sudarytą apyrašą (t. 1, b. l. 178–186). Paveldimas turtas valstybei paveldėjimo teise pereina, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (LR CK 5.62 str. 1 d.). Iš 2012-08-10 išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo matyti, kad V. B. turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei. Liudijimas išduotas vadovaujantis 2012-03-12 antstolės A. P. sudarytu papildytu turto apyrašu (t. 1, b. l. 170–177). Įstatymas numato, kad valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (LR CK 5.62 str. 3 d.). Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės Lietuvos valstybės atsakomybės už V. B. skolas apimties, tinkamai vadovavosi LR CK 5.62 str. 3 d. nuostata.

Ieškovas, kaip palikėjų kreditorius, šioje byloje reiškė reikalavimą priteisti skolą iš palikėjų teisių perėmėjų solidariai. LR CK 3.109 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju prievolė pagal vieno iš sutuoktinių sudarytą sandorį gali būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto. Šiuo atveju mirusių sutuoktinių turtas po ½ atiteko įpėdinei pagal įstatymą – atsakovei R. N. ir paveldėjimo teise perėjo atsakovei Lietuvos valstybei. Nustatyta, kad atitinkamai paveldėjimo teisės liudijimas ir palikimo perėjimo valstybei liudijimas atsakovėms išduoti vadovaujantis 2012-03-12 antstolės A. P. sudarytu papildytu turto apyrašu. Taigi, tiek įpėdinė pagal įstatymą – atsakovė R. N. už palikėjos skolas atsako paveldėtu turtu, tiek apeliantė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (LR CK 5.53 str. 1 d., 5.62 str. 1 d.). LR CK 5.53 str. 1 d., kurioje nustatytas palikimo priėmimas pagal turto apyrašą, bei LR CK 5.62 str. 1 d., reglamentuojantis palikimo perėjimą valstybei, apibrėžia atsakomybės paveldėtu turtu ribas, tačiau nenustato, kaip įpėdinis ir valstybė atsako už palikėjų skolas – solidariai ar subsidiariai. Nagrinėjamoje byloje nekilo klausimo dėl mirusio V. B. prievolės ieškovui pobūdžio. Ieškovas ieškinio reikalavimus grinė LR CK 3.109 str. 1 d. 5 p. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu ir taikyti LR CK 6.10 str. nuostatas, reglamentuojančias solidariosios pareigos perėjimą prievolės šalių įpėdiniams. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktikoje pripažįstama nuostata, kad LR CK 5.52 str. laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, kad esant keliems įpėdiniams jie už palikėjo skolas atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011). Toks aiškinimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nepagrįstai neapriboja mirusio skolininko kreditoriaus interesų, nes priešingu atveju kreditorius atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikėjo mirties (LR CK 1.5 str. 4 d., LR CPK 3 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su palūkanų priteisimu, tenkinimo nepagrįstumo. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu ieškiniu prašomo priteisti palūkanų dydžio neginčijo, tik nesutiko su pareigos mokėti šias palūkanas terminu. Paveldėjimas yra universalus mirusio fizinio asmens teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam asmeniui (įpėdiniui) palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (LR CK 5.3 str., 5.9 str. 4 d.), todėl teisėjų kolegija nepritaria apeliantės pozicijai, jog apeliantė palūkanas už palikėjo skolą turėtų mokėti tik nuo paveldėjimo liudijimo išdavimo dienos. Priėmus palikimą valstybei pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (LR CK 5.1 str. 2 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantei, atsižvelgiant į LR CK 5.62 str. 3 d. numatytas valstybės atsakomybės už palikėjo skolas ribas, atsirado pareiga sumokėti ieškovui palūkanas, kaip tai privalėjo padaryti palikėjas.

Apeliantė nurodo, kad šiuo atveju vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bylinėjimosi išlaidos iš valstybės nepriteistinos. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Tad skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas.

Remdamasi tuo, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, bylos nagrinėjimui aktualią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrindu naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimą palikti nepakeistą.