Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. A. apeliacinį skundą ir nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

N. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalimi dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų septynių mėnesių dvidešimt penkių dienų laisvės atėmimo bausmė.

N. A. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2021 m. gruodžio 29 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotas nuosavybės teise priklausantis mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) SIM kortele, kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini).

Priteista valstybei iš nuteistojo N. A. 320,56 euro (trys šimtai dvidešimt eurų 56 centai) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

A. B. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyti galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Priteista valstybei iš nuteistojo A. B. 306,23 euro (trys šimtai šeši eurai 23 centai) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. A. ir A. B. nuteisti už tai, kad apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jie, veikdami kartu su nenustatytu asmeniu, kalinčiu (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), bendrais tyčiniais veiksmais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, susitarė su nenustatytu asmeniu, kalinčiu (duomenys neskelbtini), padaryti nusikalstamą veiką, o būtent: nenustatytas asmuo, kalintis (duomenys neskelbtini), iš neteisėtai turėto telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į N. A. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį bei A. B. įkalbėjo nueiti paimti iš senyvo amžiaus moters apgaule išviliotų pinigų. Jiems sutikus, 2021 m. liepos 27 d., apie 16.00 val., nenustatytas asmuo, kalintis (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai G. G. iš neteisėtai turėto telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), į jos naudojamą fiksuotojo ryšio telefoną ir melagingai prisistatęs gydytoju nurodė, kad jos dukra virsdama sužalojo mergaitę ir jai gydyti reikia sumokėti 800 Eur siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiajai G. G. sutikus mokėti pinigus, nenustatytas asmuo, kuris atlieka bausmę (duomenys neskelbtini), davė nurodymus telefonu A. B. ir N. A. vykti adresu (duomenys neskelbtini), paimti apgaule išviliotų pinigų, išaiškino A. B. ir N. A. nusikalstamos veikos darymo aplinkybes, tai yra pinigų paėmimo būdą iš senyvo amžiaus moters. Po to A. B. ir N. A., tęsdami nusikalstamą veiką, 2021 m. liepos 27 d., apie 16.10 val., nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), A. B. pasilikus stebėti aplinkos, N. A. nukentėjusiajai G. G. prisistatė sužalotos mergaitės broliu ir būdamas jos buto kambaryje liepė jam paduoti sutartus pinigus, iš nukentėjusiosios paėmė 800 Eur ir iš buto pasišalino. Tokiu būdu A. B. ir N. A., veikdami kartu su nenustatytu asmeniu, kalinčiu (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu įgijo svetimą nukentėjusiajai G. G. priklausantį turtą, tai yra 800 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai nuteistųjų skundai atmetami.

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo N. A. apeliacinio skundo

10. Nuteistojo N. A. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, nesutinkama tik su teismo jam paskirta bausme. Prašoma ištaisyti pirmosios instancijos nuosprendyje padarytą klaidą – į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo vietoje išbūtą laiką ir bausmę sušvelninti. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

11. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir, tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

12. Apeliaciniame skunde N. A. nurodo, kad kaltę apeliantas visiškai pripažino, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl nepagrįstai skirta didesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Apylinkės teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad N. A. anksčiau teistas 19 (devyniolika) kartų, naują nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei padarė 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šiuo metu atlieka 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2021 m. rugsėjo 23 d., paskirtą laisvės atėmimo bausmę už vagystę. Taip pat atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – N. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Tačiau tai, jog apeliantas praeityje yra ne kartą teistas, nusikaltimas padarytas esant neišnykusiam teistumui, rodo, kad jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o anksčiau jam paskirtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesio pokyčiams neturėjo. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas N. A. bausmę, atsižvelgė į visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir pagrįstai, parinkęs jam griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rūšį, nustatė didesnį už sankcijos vidurkį jos dydį. Be to, pažymėtina, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirtą bausmę pagrįstai sumažino vienu trečdaliu (taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir pripažino kaltę).

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad į bausmės laiką nebuvo įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo vietoje išbūtas laikas. Tačiau ir su šiuo apeliacinio skundo argumentu negalima sutikti. Apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad N. A. nusikalstamą veiką padarė po 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi. Be to, pažymėjo, jog, nustatant aptariamą bausmės neatliktą dalį, įvertintina tai, kad 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 23 d., o tuo metu N. A. buvo teismo paskirto suėmimo vietoje Šiaulių tardymo izoliatoriuje, laikė, kad 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis pradėjo atlikti 2021 m. rugsėjo 23 d., o iki šio 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio priėmimo dienos jau yra atlikęs 3 mėnesius 5 dienas minėtos bausmės. Todėl nustatė, kad 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalis yra 2 metai 1 mėnuo 25 dienos. Nors apeliaciniame skunde teigiama priešingai, tačiau apylinkės teismas įskaitė laikinojo sulaikymo ir suėmimo vietoje išbūtą laiką, nurodydamas, kad prie neatliktos dalies – 2 metų 1 mėnesio 25 dienų pridedama 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kaip švelnesnės, 6 mėnesių dalis, įvertino N. A. laikinojo sulaikymo ir suėmimo vietoje nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. išbūtą laiką ir nurodė, kad galutinės 2 metų 7 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio priėmimo dienos.

14. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis nuteistojo N. A. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo A. B. apeliacinio skundo

15. Nuteistojo A. B. apeliaciniame skundu prašo atleisti nuo bausmės arba paskirti švelnesnę bausmę, be to, prašo, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria valstybei priteista 306,23 euro valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Atsižvelgusi į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta bausme, priteistomis antrinės teisinės pagalbos išlaidomis, teisėjų kolegija, remdamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisakys būtent dėl bausmės nuteistajam individualizavimo ir dėl antrinių teisinės pagalbos išlaidų priteisimo pagrįstumo.

16. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad A. B. kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis, kadangi jis nėjo į nukentėjusiosios butą, neėmė pinigų, nešnekėjo su nukentėjusiąja, tačiau sutiko palaukti N. A., kol šis paims pinigus iš nekentėjusiosios. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. B. dalyvavo darant nusikalstamą veiką, tai yra iš nenustatyto asmens, kuris atlieka bausmę (duomenys neskelbtini), gavę nurodymus telefonu, kartu su N. A. 2021 m. liepos 27 d., apie 16.10 val., nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), A. B. pasilikus stebėti aplinkos, N. A. nukentėjusiajai G. G. prisistatė sužalotos mergaitės broliu ir būdamas jos buto kambaryje liepė jam paduoti sutartus pinigus, iš nukentėjusiosios paėmė 800 Eur ir iš buto pasišalino. Taigi jis reikšmingai prisidėjo prie bendro nusikalstamo tikslo ir norėjo jį pasiekti. Jis turėjo ir galėjo suvokti savo elgesio nusikalstamus ketinimus, t. y. savo veiksmais nusikalstamos veikos realizavimui pritarė. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad A. B. vaidmuo realizuojant nusikalstamos veikos sudėtį buvo mažareikšmis ar mažiau pavojingas ir dėl to jam turėtų būti skiriama mažesnė nei pirmosios instancijos teismo nustatyta bausmė.

17. Be to pažymėtina, kad apelianto skunde nurodomos aplinkybės neturi esminės reikšmės skiriant jam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, kadangi abu nuteistieji savo kaltę prisipažino, todėl baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

18. A. B. prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės arba skirti švelnesnę bausmę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismo vertinimu, nėra BK numatytų pagrindų atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju vertintina bausmės švelninimo galimybė. BK 62 straipsnyje nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį bausmė gali būti švelninama, jeigu yra visos sąlygos, kurios apibūdina kaltininko elgesį padarius nusikalstamą veiką, tačiau šiuo atveju BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų kriterijų A. B. netenkina. Paprastai, kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis, tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą.

19. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam A. B. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės aiškiai rodo, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šią išvadą pagrindžia A. B. teistumų istorija (teistas 17 kartų), daromų nusikalstamų veikų pobūdis (teistas už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams). Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad tai, jog naują nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei padarė praėjus vos dviem su puse mėnesio po paskutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo, rodo, kad A. B. išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų ir stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Aplinkybė, jog sukčiavimą nuteistasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. B. šiuo atveju nusikalto tikrai neatsitiktinai, nes jis yra linkęs daryti turtinio pobūdžio tyčines nusikalstamas veikas. Be to, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir paskyrė artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirtą bausmę pagrįstai sumažino vienu trečdaliu (taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir pripažino kaltę). Apygardos teismas, vertindamas visumą baudžiamosios bylos aplinkybių, negali pripažinti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. B. realiai neatliekant paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

20. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad analizuojamu atveju yra susiklosčiusi daugiau tipinė, įprastinė nei išskirtinė situacija, todėl minėto straipsnio nuostatos apeliantui taip pat negali būti taikomos. A. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei asmens charakteristika leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o skirti švelnesnes bausmes nėra tikslinga. Pažymėtina, kad, nepaisant asmens neigiamos charakteristikos, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Tokios trukmės bausmės, teismo vertinimu, nėra laikytinos per griežtomis ir ribojančiomis asmenį labiau, nei tai yra būtina, jų trukmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nepažeidžia proporcingumo principo. Byloje nenustatyta kokių nors aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

21. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 2021 m. gruodžio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisė 306,23 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (advokato užmokesčio) teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam A. B.. Iš bylos medžiagos matyti, kad, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teismo prašymu A. B. buvo paskirtas gynėjas. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, būtina vadovautis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Apylinkės teismas priteisdamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas atsižvelgė į A. B. turtinę padėtį, nurodydamas, kad jis yra darbingo amžiaus, todėl teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamasis dėl sunkios turtinės padėties neturės galimybių atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

22. Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė A. B. nėra per griežta, ji paskirta įvertinus visas būtinąsias bausmės skyrimo procese dominuojančias sąlygas, atitinka nuteistojo asmenybę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinio skundo argumentai nesukėlė abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo nuteistajam pagrįstumo, todėl švelninti paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Taip pat apylinkės teismas visiškai pagrįstai ir teisingai, tinkamai pritaikęs įstatymą, išsprendė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme

23. 2022 m. vasario 23 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti iš nuteistojo N. A. antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 0 ct).

24. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatytos išimties atveju, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais.

25. Apygardos teismas daro išvadą, jog kadangi gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme yra būtinas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. A. ir nuteistojo A. B. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.