Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-05-16 · Civilinė byla Nr. e2VP-22105-820/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-16
Bylos Nr.
e2VP-22105-820/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15522-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Pajeda
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM
Skolininkas
E. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-22105-820/2017Proceso Nr. 2-68-3-15522-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gegužės 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, suinteresuotieji asmenys: skolininkė E. K., skolininko sutuoktinis P. K. ir antstolis Dalius Traigys.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė teismui prašymą dėl skolininkės E. K. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu P. K., nustatymo. Nurodo, jog antstolis Dalius Traigys vykdo vykdomąją bylą Nr. 0241/11/01840-3 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės E. K. išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM. Pareiškėjas prašo nustatyti skolininkei E. K. nuosavybės teisę į ½ dalį sutuoktinio P. K. gaunamų pajamų.

Pareiškimo, jo priedų kopijos ir teismo pranešimai buvo išsiųsti suinteresuotiems asmenims.

Atsiliepimas

Per teismo nustatytą terminą suinteresuotieji bylos nepateikė atsiliepimų į pareiškėjo prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju žodinis pareiškimo nagrinėjimas nėra būtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 str. 3 d.), todėl pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog antstolis Dalius Traigys, vykdydamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2011 m. gegužės 31 d. išduotą sprendimą Nr. 3012636-2 dėl 23,17 EUR skolos išieškojimo iš skolininkės E. K. išieškotojui SĮ „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“, priėmė 2017 m. vasario 21 d. siūlymą, kuriuo pasiūlė išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM per 2 mėnesius nuo siūlymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą, kad būtų nustatyta skolininkės E. K. dalis bendrojoje jungtinėje skolininkės ir skolininkės sutuoktinio P. K. nuosavybėje – ½ P. K. gaunamų pajamų dalis priklauso skolininkei ir iš jų galimas išieškojimas. Antstolis siūlyme nurodo, jog skolininkė nedirba, o jos sutuoktinis iš VSDFV Vilniaus skyriaus Pensijų skyriaus 2-ojo poskyrio gauna nuolatinę išmoką, transporto priemonių bei nekilnojamojo turto neturi.

Pareiškėjas pateikė prašymą dėl skolininkės E. K. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu P. K., nustatymo, kuriuo prašo nustatyti skolininkės E. K. dalis bendrojoje jungtinėje skolininkės ir skolininkės sutuoktinio P. K. nuosavybėje – ½ P. K. gaunamų pajamų dalis priklauso skolininkei ir iš jų galimas išieškojimas (e. b. l. 93 - 94).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad E. K. ištekėjusi (e. b. l. 36). Byloje nėra duomenų, jog suinteresuotas asmuo su skolininke būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą (e. b. l. 76). Pagal CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006). Santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įregistruotas vieno iš jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). CPK VI dalies nuostatos numato, jog antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į asmeninį skolininko turtą, skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnis numato, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

CK 3.116 straipsnio, reglamentuojančio turto padalijimo būdus, 1 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. CK 3.88 straipsnyje detaliai išvardijama, koks turtas yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno darbinės veiklos ar intelektinės nuosavybės, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teismas nustatė, kad likvidaus asmeninio turto, į kurį pirmiausiai būtų galima nukreipti išieškojimą pagal skolininkės E. K. įsiskolinimą, ji neturi. Kadangi skolininkė su darbo santykiais susijusių pajamų neturi, o kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti, skolininkė taip pat neturi, todėl išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į jos dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau tam būtina nustatyti kokia turto dalis jai ir sutuoktiniui bendrojoje nuosavybėje priklauso. Skolininkės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Skolininkės sutuoktinio P. K. vardu buvo registruotos dvi transporto priemonės, tačiau jos yra išregistruotos. Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymų matyti, kad skolininkė nedirba, o jos sutuoktinis P. K. gauna invalidumo / netekto darbingumo pensiją, jo gaunamos pajamos laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. vidutiniškai per mėnesį sudarė 260 EUR. Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininkės dalį – skolininkės sutuoktinio gaunamos pajamos iš VSDFV, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų, patvirtinančių, kad gaunamos pajamos yra P. K. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta. Teismas neturi pagrindo spręsti, jog įsiskolinimas kreditoriui galėtų būti padengiamas iš E. K. gaunamų ar turimų pajamų. Teismas negali daryti pagrįstos išvados, jog visa išieškoma iš skolininkės suma gali būti išieškoma iš jos gaunamų ar turimų pajamų, todėl yra pagrindas pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkės E. K. dalis bendrojoje jungtinėje skolininkės ir skolininkės sutuoktinio P. K. nuosavybėje – ½ P. K. gaunamų pajamų dalis priklauso skolininkei ir iš jų galimas išieškojimas. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (CK 3.117 str. 2 d. ir 3.123 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Teismas neturi duomenų, ar sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, sutuoktiniams yra nustatyta sunkių sveikatos sutrikimų ir panašių ypatingų aplinkybių, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad P. K. gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių E. K. ir P. K. nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.), kurioje skolininkės ir jos sutuoktinio dalys yra lygios. Duomenų, liudijančių, kad skolininkė E. K. turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas šioje vykdomojoje byloje Nr. 0241/11/01840-3, nėra (CPK 178 str., 185 str.). Įvertinus visumą nurodytų aplinkybių, pareiškėjo prašymas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas, nustatant, kad ½ skolininkės sutuoktinio P. K. gaunamų pajamų priklauso skolininkei E. K..

Pažymėtina, kad, vykdant išieškojimą iš P. K. gaunamų pajamų, būtina atsižvelgti į įstatymo nuostatas ribojančias išieškojimą iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.) bei į ypatumus, išieškant iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų (CPK 733 str. – 743 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 667 str., 593 str.,

nutaria:

tenkinti pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pareiškimą.

Nustatyti skolininkės E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktiniu P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) dalį: nustatyti, kad skolininkei E. K. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio P. K. gaunamų pajamų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vaidas Pajeda