Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. U. ieškinį atsakovei A. U., trečiajam asmeniui „Luminor bank“ AS, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas T. U. ir atsakovė A. U. susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 13 psl., I tomas). Gyvenant santuokoje T. U. ir A. U. (duomenys neskelbtini) gimė dukra U. U. (el. b. 15 psl., I tomas).

Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.63 straipsnis reglamentuoja, jog abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai jau kurį laiką kartu negyvena, neveda bendro ūkio, dėl atsiradusių nesutaikomų prieštaravimų tolesnės bendro gyvenimo perspektyvos nemato, dėl ko negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Iš šalių paaiškinimų spręstina, kad santuokos iširimą sąlygojo abiejų sutuoktinių veiksmai, lojalumo, pagarbos vienas kitam trūkumas, dėl ko bendras gyvenimas tapo negalimas. Šalims pageidaujant, konkretūs faktai, patvirtinantys kiekvieno iš sutuoktinių kaltę, nenurodytini (CK 3.63 straipsnis).

Nustačius, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, yra faktinis ir teisinis pagrindas nutraukti santuoką, tarp T. U. ir A. U., sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis).

Šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo nutraukiant santuoką

Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys santuokos laikotarpiu įgijo transporto priemonę VW LT 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) T. U. prašo priteisti transporto priemonę jam, nepriteisiant atsakovei kompensacijos, paaiškinant, kad iš esmės transporto priemonę įgijo iš ieškovo tėvo dovanotų lėšų. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad neprieštarauja, jog automobilis po santuokos nutraukimo būtų priteistas ieškovui T. U. asmeninės nuosavybės teisėmis. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl automobilio padalijimo byloje nėra, reikalavimas ieškovui T. U. priteisti santuokos metu įgytą turtą transporto priemonę VW LT 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tenkintinas.

Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp Luminor Bank AB iš vienos pusės ir ieškovo T. U. iš kitos pusės sudaryta 2005-02-02 kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais, pagal kurią kredito gavėjui suteiktas 19 694,16 Eur kreditas butui pirkti, terminui iki 2030-12-31. Įsipareigojimų vykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka. Ieškovo prievolė bankui atsirado iki santuokos sudarymo, prievolė užtikrinta asmeniniu turtu, atsakovė bei tretysis asmuo prieštaravimų dėl to, kad po santuokos nutraukimo prievolė pagal 2005-02-02 kreditavimo sutartį ir toliau išliktų asmenine T. U. prievole, nekėlė, todėl teismas nesprendžia šio ieškovo įsipareigojimo trečiajam asmeniui Luminor Bank AB, atsiradusio iki santuokos sudarymo, padalijimo klausimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Pabrėžtina, kad vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) vaiko norus ir pažiūras; 2) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą; 3) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, išsiaiškinant ir nustatant: a) vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų (ir kitų giminaičių); b) kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; c) tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, vystymąsi; d) tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; e) santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų; f) kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę padėtį, kitas aplinkybes); g) tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 21 d. Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga Nr. A2-35. Teismų praktika. 2002, 17).

Šalys nesutarė dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovas prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo, o atsakovė, atsiliepimu į ieškinį nesutinka su šiuo reikalavimu. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, abi šalys yra dirbančios, gaunančios pastovias pajamas, turinčios gyvenamąją vietą (ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas Klaipėdoje, atsakovė kartu su vyresne dukra ir anūke nuomoja trijų kambarių būstą Airijoje). Byloje nėra jokių duomenų, kad abu tėvai negalėtų auginti savo nepilnametės dukters. Teismo vertinimu, abu tėvai turi galimybes ir sąlygas auginti dukrą.

Nepilnametė U. U. yra dešimties metų amžiaus, todėl atsižvelgiant į brandą buvo išklausyta nepilnamečio vaiko nuomonė. U. U. išvadą teikiančios institucijos atstovei nurodė, kad niekaip negali nuspręsti ar likti su tėvu ar išvykti pas mamą. Abu tėvai labai geri ir ji negali išskirti nei vieno. Ji nori gyventi su abiem tėvais, tačiau abejoja ar tai įmanoma. Mergaitė labai protinga ir supranta, kad gyvendama su tėčiu labai ilgisi mamos, labai jai sunku be jos, o gyvendama su mama, labai ilgėsis tėčio, nenori jo palikti. U. teigia, kad jai reikalingi abu tėvai. Nurodė, kad ji prisibijo keisti gyvenamąją vietą.

Iš byloje esančios U. U. nuomonės, susirašinėjimo telefonu su vyresne sese, šalių paaiškinimų nustatyta, kad mergaitė vienodai prisirišusi prie tėvų, negali išskirti nė vieno, jai sunku apsispręsti su kuo likti gyventi, nes nenori nė vieno iš tėvų įskaudinti, tačiau ją neramina gyvenamosios vietos keitimas.

Iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametė U. U. 2017 ir 2018 metų vasarą atostogavo pas vyresnę sesę Airijoje, iki 2018 metų vasaros gyveno ieškovui priklausančiame bute Klaipėdoje su abiem tėvais, po 2018 vasaros atostogų mamai pasilikus gyventi Airijoje, gyvena vien tik su ieškovu Lietuvoje tame pačiame bute. Lanko mokyklą, lankosi pas gydytojus, turi draugų, bendrauja su ieškovo ir atsakovės šeimos nariais - yra susiformavusi tam tikra aplinka ir gyvenimo sąlygos. Nors atsakovė ir jos atstovė vaiko gyvenamosios vietos nustatymą argumentavo tuo, kad tokio amžiaus paauglei mergaitei yra būtina mama ir gyvenimas kartu su mama atitiktų geriau vaiko interesus, tačiau šiuo atveju, teismo nuomone, prioritetas turėtų būti teikiamas vaiko aplinkos stabilumui. Neabejotinai, vaikui yra būtinas mamos dalyvavimas jo gyvenime, kaip ir tėvo, kadangi vaiko asmenybės formavimuisi yra svarbūs abu tėvai. Tačiau nustačius nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su atsakove, pasikeistų visa vaiko socialinė aplinka. Vaikas atsidurtų visiškai kitoje socialinėje aplinkoje, kurioje vieninteliai pažįstami artimieji būtų mama, sesuo ir dukterėčia. Pažymėtina, kad atsakovės argumentai, jog mergaitė puikiai kalba angliškai, pvz. išverčia parduotuvėje mamai, nesuprantančiai anglų kalbos, pardavėjos sakomus žodžius, ir dėl to mergaitei nebūtų sunku adaptuotis Airijoje naujoje aplinkoje, vertintini kritiškai, nes kitoje gyvenamojoje vietoje, kuri yra užsienio valstybėje, mergaitės ugdymo procesas vyktų kita kalba, kurios šiuo metu mergaitė moka tik pagrindus (anglų kalbos mokosi mokykloje trečius metus). Teismas vertina aplinkybes, kad iki šiol mergaitė vykdavo į Airiją tik atostogauti, todėl nustačius jos gyvenamąją vietą su mama, ugdymo procesas, naujų žinių įsisavinimas užsienio kalba būtų didelis iššūkis nepilnamečiui vaikui. Pažymėtina ir tai, kad vertinant tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad U. U. mokymosi procesu išimtinai rūpinosi ieškovas: dalyvavo darželio susirinkimuose, vesdavo ir pasiimdavo dukrą iš darželio, dalyvauja mokyklos susirinkimuose, domisi ugdymu, popamokine veikla, pažįsta ir bendrauja su klasės auklėtoja, yra prisijungęs prie klasės dienyno, prižiūri dukters dienos rutiną, perka dukrai priemones, rūbus, moka už maistą, komunalinius patarnavimus ir pan. Atsakovė nurodė, kad gyvenant visai šeimai kartu, vyras vykdavo į ugdymo įstaigas, o ji prižiūrėdavo namus, ruošdavo valgyti, paklausdavo ir dabar klausia dukters kaip jai sekasi mokykloje, su mokytojais nėra bendravusi, prisijungimo prie klasės dienyno neturi, gyvenant kartu iki išvykimo į Airija kurį laiką neturėjo darbo, buvo užsiregistravusi darbo biržoje, todėl vertina, jog dirbant ir gyvenant Airijoje žymiai pagerins savo ir dukters gyvenimo sąlygas, galės daugiau leisti, kelis kartus grįžus į Lietuvą dukrai nupirko rūbų, nurodė, kad ieškovui pinigų dukters priežiūrai neperveda. Atsakovė teikė įrodymus, kad Airijoje prie nuomojamo būsto yra mokykla, kurią dukra galėtų lankyti, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kokia tvarka, į kurią klasę būtų priimta U. U., ar nurodytoje mokykloje yra laisvų vietų. Iš surinktų duomenų spręstina, kad abi šalys rūpinasi dukters auklėjimu, mokslais, tačiau ieškovui labiau domintis ugdymo procesu nepilnametei dukrai užtikrinama saugesnė aplinka, greičiau būtų sprendžiamos probleminės situacijos, reaguojama į vaiko poreikius. Nustačius gyvenamąją vietą su atsakove Airijoje atsakovei domėtis dukters ugdymu, kilusiomis problemomis trukdytų kalbos barjeras, atsakovė gyvendama Airijoje nurodo, kad sparčiai mokosi užsienio kalbos, tačiau iš byloje esančių įrodymų ir paaiškinimų nustatyta, kad Airijoje atsakovei darbą surado vyresnioji dukra, darbe anglų kalbos naudoti nereikia, visus klausimus, susijusius su nepilnametės U. U. gyvenimu Airijoje, ugdymo procesu, sveikata turėtų padėti spręsti mergaitės vyresnioji sesuo, t. y. atsakovė nuolat būtų priklausoma nuo kitų asmenų pagalbos norint užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas nepilnametei dukrai, kas dar labiau apsunkintų pačios U. U. pritapimą prie pasikeitusios socialinės aplinkos.

Teismas pažymi, kad tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje M. v. Bulgarija). Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų.

Šiuo atveju vaiko aplinkos stabilumo kriterijus yra pakankamai svarbus ir yra lemiantis sprendimą nekeisti vaiko gyvenamosios vietos. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių aplinkybių, kad nepilnametės U. U. aplinka jai tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, į bylą pateiktas ieškovo administracinių teisės pažeidimų išrašas taip pat nepatvirtina, jog nepilnametei dukrai su ieškovu gyventi yra nesaugu, mergaitė nuo gimimo gyvena Lietuvoje, su šeima iki mamos išvykimo ir dabar gyvena tame pačiame bute, o tokia nesaugi aplinka būtų sukurta pakeitus dukters gyvenamąją vietą ir nustatant ją su atsakove, nes pati atsakovė nėra pilnai įsitvirtinusi užsienio valstybėje, yra priklausoma nuo vyresniosios dukters, todėl jai būtų sunkiau užtikrinti ir būti atsakingai už nepilnametės Urtės pasikeitusią aplinką. Todėl šiuo nagrinėjamu atveju, nepilnametės U. U. gyvenamoji vieta nekeičiama, paliktina vaikui pažįstamoje, įprastoje, saugioje aplinkoje ir sprendimu nustatoma su tėvu T. U.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai po 200 Eur kiekvieną mėnesį mokamų išmokų. Byloje pateikti duomenys tiek apie ieškovo, tiek apie atsakovės turtinę padėtį. Teismo posėdžio metu šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė prie dukters išlaikymo prisideda nežymiai, perkant rūbus parvykimo į Lietuvą ar dukters svečiavimosi Airijoje metu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui tenka didžiausioji vaiko išlaidų ir rūpinimosi našta, nes su juo gyvena šalių dukra, bei į šalių turtinę padėtį, bei į tai, kad atsakovė neginčija prašomos priteisti išlaikymo sumos, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės A. U. nepilnametės dukters U. U., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtinas ieškovas T. U. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

Ieškinyje bei teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad ginčo dėl bendravimo tvarkos tarp šalių nėra. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo nekliudantis ir ateityje neketinantis kliudyti atsakovei bendrauti su dukra. Atsakovė taip pat patvirtino, kad dukra pas ją atvyksta į Airiją atostogų metu, atsakovė bendrauja su dukra parvykusi į Lietuvą tiesiogiai ir kiekvieną dieną naudojantis elektroninių ryšio priemonių pagalba. Nesant šalių reikalavimo nustatyti konkrečią bendravimo tvarką, bei teismui išsiaiškinus, kad nėra tarp šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos, konstatuotina, kad šalys bendrauja su vaiku bendru šalių sutarimu.

Pažymėtina, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų bei lygybės maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais. Tėvas, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su mama, su kuria vaikas negyvena.

Šalims išaiškintina, kad sutinkamai su CK 3.156 straipsniu tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, jų poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2018 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 92 Eur išlaidos už žyminio mokesčio sumokėjimą ir 1200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, viso 1292 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 54 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, tarp T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui T. U. palikti pavardę – U , atsakovei A. U. – U .

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Ieškovui T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį VW LT 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnametės dukters U. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės A. U. nepilnametės dukters U. U., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2018-10-17, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovą T. U. uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės dukters U. U., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšas iki jos pilnametystės.

Palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2018 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės A. U. 1292 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo T. U. naudai.

Priteisti iš atsakovės A. U. 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybei (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką apskaičiusiai civilinės metrikacijos įstaigai – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos CMS santuokos apskaitos įrašo panaikinimo įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.