Kauno apygardos teismo nutartis

2021-04-27 · Civilinė byla Nr. e2A-519-343/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-27
Bylos Nr.
e2A-519-343/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
K. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-519-343/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17375-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.29.1; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020m. gruodžio 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui K. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) iš atsakovo K. L. (toliau – atsakovas) prašo priteisti: 1) 5 000 Eur negrąžintą kreditą; 2) 538,90 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 3) 191,25 Eur administravimo mokestį, apskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos; 4) 566,30 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; 5) 26 proc. negautas pajamas, apskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 000Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 20 d.); 6) 26 proc. kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 000 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad atsakovas su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „BnP Finance“ 2019 m. gruodžio 20 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 5 000 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 092,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (palūkanų norma – 26 proc.) ir 1 800 administravimo mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis, kuria reikalavimo teisės į atsakovo skolą perleistos ieškovei. 2020 m. gegužės 23 d. su atsakovu sutartis nutraukta.

3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, teismas priėmė sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 5 000 Eur negrąžintą kreditą, 538,90 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 23 d.), 191,25 Eur administravimo mokestį, apskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 23 d.), 656,14 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo priėmimo, 26 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 20 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. gruodžio 17 d. – 4 268,01 Eur; 2020 m. gruodžio 20 d. – 4 260,54 Eur; 2021 m. sausio 20 d. – 4 184,27 Eur; 2021 m. vasario 20 d. – 4 106,34 Eur; 2021 m. kovo 20 d. – 4 026,72 Eur; 2021 m. balandžio 20 d. – 3 945,38 Eur; 2021 m. gegužės 20 d. – 3 862,28 Eur; 2021 m. birželio 20 d. – 3 777,38 Eur; 2021 m. liepos 20 d. – 3 690,64 Eur; 2021 m. rugpjūčio 20 d. – 3 602,02 Eur; 2021 m. rugsėjo 20 d.– 3 511,48 Eur; 2021 m. spalio 20 d.– 3 418,98 Eur; 2021 m. lapkričio 20 d. – 3 324,47 Eur; 2021 m. gruodžio 20 d. – 3 227,91 Eur; 2022- m. sausio 20 d. – 3 129,26 Eur; 2022 m. vasario 20 d. – 3 028,47 Eur; 2022 m. kovo 20 d. – 3 925,50 Eur; 2022 m. balandžio 20 d. – 2 820,30 Eur; 2022 m. gegužės 20 d.– 2 712,82 Eur; 2022 m. birželio 20 d. – 2 603,01 Eur; 2022 m. liepos 20 d. – 2 490,82 Eur; 2022 m. rugpjūčio 20 d.– 2 376,20 Eur; 2022 m. rugsėjo 20 d. – 2 259,10 Eur; 2022 m. spalio 20 d. – 2 139,46 Eur; 2022 m. lapkričio 20 d. – 2 017,23 Eur; 2022 m. gruodžio 20 d. – 1 892,35 Eur; 2023 m. sausio 20 d.– 1 764,76 Eur; 2023 m. vasario 20 d. – 1 634,41 Eur; 2023 m. kovo 20 d.– 1 501,24 Eur; 2023 m. balandžio 20 d. – 1 36518 Eur; 2023 m. gegužės 20 d.– 1 226,17 Eur; 2023 m. birželio 20 d. – 1 084,15 Eur; 2023 m. liepos 20 d. – 939,05 Eur; 2023 m. rugpjūčio 20 d. – 790,81 Eur; 2023 m. rugsėjo 20 d. – 639,36 Eur; 2023 m. spalio 20 d. – 484,63 Eur; 2023 m. lapkričio 20 d. – 326,54 Eur; 2023 m. gruodžio 20 d.– 165,03 Eur), 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (6 386,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 254,62 Eur bylinėjimosi išlaidas; pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; likusią ieškinio dalį atmetė.

5. Nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų grąžinęs visą ar dalį vartojimo kredito, ar su juo susijusias sumas, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 5 000 Eur negrąžintą kreditą. Taipogi teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, ieškovei iš atsakovo priteisė 538,90 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas ir 191,50 Eur administravimo mokestį, apskaičiuotus iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 23 d.).

6. Nustatė, kad kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, jog paskola 48 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 26 procentų metinę palūkanų normą (MPN), kuri tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 3 092,32 Eur. Ieškovės negautų pajamų suma nuo sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 23 d.) iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2023 m. gruodžio 20 d.) sudaro 2 553,42 Eur (3 092,32 Eur – 538,90 Eur). Teismas, atlikęs formalų byloje esančių įrodymų vertinimą sprendė, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė, kad jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios.

7. Teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas priteisti 566,30 Eur negautas pajamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos (apskaičiuota po 26 proc. nuo 5 000Eur sumos) ir 26 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 000 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 20 d.) yra nepagrįsti bei neteisėti, kadangi, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 5 000 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų nurodytą 2 553,42 Eur sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai. Nurodė, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui būtų neviršiję 2 553,42 Eur sumos. Vertino, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms. Sprendė, kad atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas, t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Taigi ieškovei priteisė negautų pajamų sumą už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, kuri sudaro 656,14 Eur ir 26 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 20 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

8. Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti 26 proc. kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 000 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, nurodė, kad ieškovė prašo priteisti netesybas remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o sutartinėmis nuostatomis. Vertino, kad tiek ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis, tiek ir laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Konstatavo, jog sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Sprendė, kad tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10. Teismas bylinėjimosi išlaidas ieškovei priteisė atsižvelgęs į proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

11. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą už akių dalyje dėl 656,14 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo priėmimo, ir priteisti apeliantei iš atsakovo 566,30 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą už akių dalyje dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 20 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir priteisti apeliantei iš atsakovo 26 proc. negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 000 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 20 d.); 3) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 439 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; 4) kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; 5) priteisti 15 Eur žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Tačiau, anot apeliantės, teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nekito ir nekinta, nes atsakovas nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, jog atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, apeliantė mano, kad ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie Sutarties grafiko.

11.2. Teismas, cituodamas VKĮ, neatkreipia dėmesio į du svarbius aspektus: 1) kad VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma skirta sutartims, kai jos dar nėra nutrauktos ar pasibaigusios; 2) kad apeliantės negautų pajamų reikalavimai, nepaisant to, kad sutartis nutraukta, geranoriškai yra pagrįsti metodu, kad negautos pajamos (nuostoliai) bus skaičiuojamos tik tol, kol atsakovas grąžins visą vartojimo kredito sumą. Anot apeliantės, jos negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei teismo sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais.

11.3. Sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu ji nebūtų nutraukta, apeliantė nereiškė jokių kompensuojamųjų palūkanų reikalavimų, o reiškė tik negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus, pagal metodiką, kuri atitinka teisėtą apeliantės lūkestį. Dėl šios priežasties teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, kad apeliantės reiškiamas negautų pajamų (nuostolių) reikalavimas procentine išraiška iš dalies yra prašymas priteisti kompensuojamąsias palūkanas.

11.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 3 092,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 1 800 Eur sutarties administravimo mokestį.

11.5. Teismas visiškai nemotyvavo sprendimo dalies, kuria sumažino apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantei neaišku kaip teismas nustatė, kad jos materialiniai reikalavimai buvo tenkinti 58 proc. Atkreipia dėmesį, kad teismas nesivadovavo aktualia aukštesnės instancijos teismų praktika, kuria teismai konstatavo, jog apeliantė turėjo teisę reikšti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus, išreikštus procentine išraiška, ir jie yra pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

14. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

15. Nustatyta, kad atsakovui 2019 m. gruodžio 20 d. buvo suteiktas 5 000 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių laikotarpiui (iki 2023 m. gruodžio 20 d.), mokant 26 proc. metines palūkanas. Vartojimo kredito sutartis nutraukta 2020 m. gegužės 23 d.

16. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo išsprendė taip: 1) priteisė apeliantei 656,4 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo priėmimo; 26 proc. negautas pajams (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023m. gruodžio 20 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio; 3) atmetė reikalavimą priteisti 26 proc. kompensuojamąsias palūkanas, apskaičiuotas už negrąžintą 5 000 Eur vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliantė mano, kad ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Teisėjų kolegija apeliantei nepritaria.

17. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

18. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai, kurie remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

19. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

21. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y., kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteista. Teismui suformuluotu ieškinio reikalavimu apeliantė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).

22. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

23. Apeliantė apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimą priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į faktą, kad apeliacinis skundas netenkintas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą už akių.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algimantas KukalisEdvardas PaliokasRūta Palubinskaitė