Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Bronė Vidzėnienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje S. T., R. K., P. L., M. M. kaltinami nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 99 straipsnyje (genocidu) ir išnagrinėjusi 2009-11-13 gautą kaltinamojo M. M. gynėjo prašymą perduoti bylą prokurorui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-11-04 Panevėžio apygardos teisme iš prokuroro gautas kaltinamasis aktas ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje S. T., R. K., P. L., M. M. kaltinami tuo, kad būdami sovietų okupacinės struktūros – Valstybės saugumo komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos darbuotojais ir žinodami šio komiteto tikslą sunaikinti pasipriešinimo sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui dalyvius – Lietuvos partizanus – ir jį vykdydami, 1965 m. kovo 17 d. (duomenys neskelbtini) kartu su kitais Valstybės saugumo komiteto darbuotojais, turėdami 1965-03-16 Lietuvos TSR prokuroro V. G. sankcionuotą nutarimą kratai daryti siekiant surasti partizaną A. K., Onos ir A. P. gyvenamajame name, apsupus jį ginkluotiems minėtos operacijos dalyviams ir iš nenustatytų ginklų apšaudant, žinodami ir suprasdami, kad partizanas A. K. bus nužudytas ar paimtas į nelaisvę, kankinamas ir teisiamas kaip „tėvynės išdavikas“, gresiant mirties bausmei, tokiu būdu sunaikinant politinės grupės – pasipriešinimo sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui dalyvį – Lietuvos partizaną, ir tyčia to siekdami, tačiau A. K. esant tokioms sąlygoms nusprendus gyvam nepasiduoti ir nusišovus iš vokiško automato, kas lėmė jo žūtį, dalyvavo fiziškai sunaikinant Lietuvos partizaną A. K..

Kaltinamojo M. M. gynėjas prašo bylą perduoti prokurorui, nes prokuroras, baigęs ikiteisminį tyrimą, surašė kaltinamąjį aktą neatlikęs visų BPK 218 straipsnyje numatytų veiksmų – nerealizavęs jo teisės susipažinti su bylos medžiaga ir pareikšti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą bei teisės apskųsti prokuroro nutarimus, todėl pažeidė įtariamojo teisę į gynybą, ir yra neteisėtas. Dėl to, kas paminėta, byla perduotina prokurorui trūkumams ištaisyti. Prašyme nurodyta, kad tokia linkme formuojama ir teisminė praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-117/2009). Gynėjas prašyme pažymi, kad prokuroras nustatė jam per trumpą susipažinimo su byla terminą ir jis, turėdamas galimybę susipažinti su bylos medžiaga tik vieną dieną (2009-10-12), realiai susipažino tik su 6 ir 7 bylos tomuose esančiais dokumentais. Jis prašė prokurorą pratęsti susipažinimo su medžiaga terminą, o šiam netenkinus prašymo, apskundė Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Utenos rajono apylinkės teismas 2009-10-20 nutartimi atsisakė priimti gynėjo skundą, todėl šią nutartį apskundė Panevėžio apygardos teismui. 2009-11-05 nutartimi Panevėžio apygardos teismas panaikino Utenos rajono apylinkės teismo 2009-10-20 nutartį ir prokuroro nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti jo prašymą pratęsti susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga terminą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. M. gynėjo prašymas tenkintinas.

Prokuroras grindė kaltinamąjį aktą remdamasis ne visų bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių bei priimtų procesinių dokumentų analize, nes jį surašė neatlikęs visų BPK 218 straipsnyje nustatytų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir nebaigęs ikiteisminio tyrimo metu priimtų prokuroro nutarimų apskundimo procedūros, tuo pažeisdamas BPK 44 straipsnio 7 dalyje numatytas ir kituose BPK straipsniuose detalizuotas įtariamųjų teises į gynybą, todėl yra neteisėtas ir iš esmės neatitinka (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimų, o tai trukdo nagrinėti bylą teisme, todėl byla perduotina prokurorui ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Baudžiamojo proceso paskirtis, įtvirtinta BPK 1 straipsnyje, yra greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, garantuoti, kad būtų nubaudžiamas tik nusikalstamą veiką padaręs asmuo, kad baudžiamasis procesas vyktų nešališkai, kaltinamas asmuo nepatirtų nepagrįstų suvaržymų ir turėtų galimybę gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Teismas, nagrinėdamas bylą, gali vykdyti teisingumą tik tuomet, kai iki teismo proceso yra atliktas tam tikras parengiamasis darbas ir šis darbas atliekamas ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminis tyrimas yra nusikaltimo pradinio tyrimo stadija, kuri dažnai nulemia viso proceso eigą, todėl jo metu turi būti renkami ir fiksuojami ne tik kaltinantys, bet ir kaltinamiesiems naudingi duomenys, todėl visiems proceso dalyviams turi būti sudaromos galimybės šioje proceso stadijoje pasinaudoti visomis jiems priklausančiomis teisėmis. BPK 218 straipsnio 2 dalis numato, kad ikiteisminio tyrimo pabaigoje proceso dalyviai turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ši norma įpareigoja prokurorą, nusprendusį, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir turi būti surašomas kaltinamasis aktas, apie ikiteisminio tyrimo pabaigą pranešti įtariamajam, jo gynėjui, nukentėjusiajam ir kitiems proceso dalyviams. Po šio pranešimo nurodytiems proceso dalyviams jokiais motyvais negali būti trukdoma susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga tokį prašymą pareiškusiems asmenimis. Europos žmogaus teisių Teismas yra nusprendęs, kad varžant proceso dalyvių teises susipažinti su bylos medžiaga pažeidžiamas teisingo (sąžiningo) proceso reikalavimas, kuris taikytinas visoms proceso stadijoms, sukeliant gynybos teisių apribojimą, nesuderinamą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis teisingo bylos nagrinėjimo garantijomis.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2009-09-30 prokuroras paštu išsiuntė nukentėjusiesiems ir įtariamųjų gynėjams pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, išaiškino jiems teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga iki 2009-10-12 bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą (b. l. 53, 7 t.). M. M. šios teisės buvo išaiškintos 2009-09-30 (b. l. 54, 7 t.), ikiteisminio tyrimo medžiagos kopija įteikta – 2009-10-13 (b. l. 60, 7 t.), o S. T. – 2009-10-01 (b. l. 55, 7 t.). Paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, M. M. pareiškė, kad prašymus pareikš, susipažinęs su bylos medžiaga. Jo gynėjas 2009-10-12 pareiškė, kad jis su bylos medžiaga susipažino iš dalies (su 6, 7 tomais), nurodė, kad pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą gavo likus 2 dienoms iki nustatyto termino pabaigos, prašė pratęsti terminą 10 dienų, S. T. pareiškė, kad dėl akies operacijos negali susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga iki prokuroro nustatyto termino (2009-10-12). Prokuroras 2009-10-13 nutarimais įtariamojo S. T. ir M. M. gynėjo prašymų dėl termino susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga pratęsimo netenkino, motyvuodamas tuo, kad jiems 2009-10-13 įteiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijos, todėl jie galės susipažinti su visa bylos medžiaga. Minėti proceso dalyviai, neturėdami galimybės per prokuroro nustatytą terminą susipažinti su byla, negalėjo realizuoti kitos BPK 218 straipsnio 1 dalyje numatytos teisės – pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo.

Ikiteisminio tyrimo medžiagą sudaro 7 tomai, ikiteisminis tyrimas truko beveik 11 metų, tiriami įvykiai apima sudėtingą ir prieštaringą laikotarpį, byla yra sudėtinga ir didelės apimties, nurodyti asmenys kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl susipažinimui su byla ir prašymams pareikšti skirtas terminas neatitinka proporcingumo ir protingumo principų. Tai pripažino ir 2009-11-05 nutartimi kaltinamojo M. M. gynėjo skundą dėl ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas, ir ši teismo nutartis gali būti įvykdyta tik perdavus bylą prokurorui. Esant tokioms aplinkybėms ir siekiant, kad proceso dalyviai pasinaudotų ikiteisminio tyrimo metu Baudžiamojo proceso įstatymu garantuojamomis teisėmis – t. y. teise susipažinti su byla ir pareikšti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, o prokuroras, išspręsdamas prašymus, gali atlikti papildomus proceso veiksmus, po to, supažindinti proceso dalyvius su medžiaga, gauta atlikus papildomus proceso veiksmus (BPK 218 str. 2 d.), ir tik atlikus šiuos veiksmus, surašyti kaltinamąjį aktą (BPK 218 str. 6 d.). Prokuroras surašė šioje byloje kaltinamąjį aktą ir jį su ikiteisminio tyrimo medžiaga perdavė teismui, neatlikęs visų BPK numatytų ikiteisminio tyrimo veiksmų, t. y. neįvykdęs visų ikiteisminio tyrimui keliamų uždavinių, todėl yra neteisėtas.

Be to, teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, duodančių pagrindą manyti, kad A. K. galėjo nužudyti byloje minimus civilius gyventojus, kurie nedalyvavo kovos veiksmuose, buvo neutralūs arba komunistinių pažiūrų, siekdamas stabdyti sovietizaciją, atgrasyti žmones nuo bendradarbiavimo su sovietine valdžia. Vertinant kaltinamųjų veiksmus, būtinas gilesnis to laikotarpio pažinimas, supratimas ir visapusiškas įvertinimas, siekiant nustatyti, ar nebuvo ir A. K. veiksmuose nukrypimų nuo nustatytų ar nusistatytų elgesio taisyklių, normų, ar nebuvo nesusivaldymo ar išsišokimų. Šios aplinkybės yra nei paneigtos, nei patvirtintos, todėl neaišku, ar ikiteisminio tyrimo medžiagoje minimi civilių žmonių nužudymai, turto grobimai yra išgalvoti ar realiai egzistavę faktai. Tai galima įvertinti tik išreikalavus baudžiamąsias bylas dėl minimų asmenų nužudymo bei turto grobimų. Faktams pasitvirtinus, spręstina, ar yra tikimybė, kad tai galėjo padaryti A. K., ir ar tokia jo veika negali būti pripažinta nusikalstama, ar neprieštarauja Tarptautinės teisės reikalavimams. Tik ištyrus minėtas aplinkybes, bus galima spręsti, ar jis buvo sulaikomas kaip pasipriešinimo kovų dalyvis, ar kaip kriminalinis nusikaltėlis, ir tuo pagrindu vertinti kaltinamųjų padarytas veikas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, 440 straipsniu,

nutarė:

Baudžiamąją bylą, kurioje S. T., R. K., P. L., M. M. kaltinami nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 99 straipsnyje (genocidu), perduoti prokurorui, nustatant 3 mėnesių terminą trūkumams pašalinti.

K. S. T., R. K., P. L., M. M. pratęsti kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą šiame teisme.