- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-28
- Bylos Nr.
- 2S-2066-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19212-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Skolininkas
- L. M., V. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų L. M. ir V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal skolininkų L. M. ir V. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 str. 2 d. pagrindu – stabdyti antstolės I. K. vykdymo veiksmus, būtent, 110/1328 dalies žemės sklypo, kurio plotas 0,1328 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei dviejų kambarių buto, kurio bendras plotas 43,27 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo išieškotojui UAB „Medicinos bankas“ procesą, kol bus išnagrinėti jų 2016-05-26, 2016-05-27 skundai dėl neteisėtų antstolės I. K. veiksmų (b.l.1-2).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad 2015-05-26 skundu pareiškėjai prašo panaikinti 2016-05-16 antstolės patvarkymą Nr. S-139/8648, o skundą grindžia tuo, kad antstolė ginčo turto varžytines tęsė, o vėliau paskelbė neįvykusiomis nepagrįstai nepaisydama Vilniaus apygardos teismo 2016-05-04 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2S-1058-560/2016, kurią antstolė buvo gavusi 2016-05-09 (b.l. 8-10). 2016-05-27 skundu pareiškėjai prašo panaikinti 2016-05-10 antstolės patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, o šį skundą grindžia tuo, kad šią pakartotinę ekspertizę antstolė be jokio pagrindo paskyrė atlikti tai pačiai UAB „Centro kubas - nekilnojamasis turtas“ (b.l. 11-12). Kadangi 2016-05-26, 2016-05-27 skundais pareiškėjai kelia ginčą dėl antstolės patvarkymų, priimtų 2016-05-10, 2016-05-16, teisėtumo ir pagrįstumo, o jų pagrįstumą ir teisėtumą sieja iš esmės su Vilniaus apygardos teismo 2016-05-04 nutartyje nurodomais motyvais, teismas, preliminariai vertindamas skundų pagrindą ir šioje byloje esančius įrodymus, sutinka su UAB „Medicinos bankas“ pozicija, kad jų nepakanka pareiškėjų skundus laikyti tikėtinai pagrįstais (teismo nutartyje kvestionuojama antstolės 2014-06-26 patvarkyme nustatyta buto (duomenys neskelbtini), vertė, kuri niekaip nesusijusi su antstolės 2016-05-16 patvarkymu paskelbtomis neįvykusiomis žemės sklypo ir buto (duomenys neskelbtini), varžytinėmis, pareiškėjai prie skundo neprideda jokių įrodymų, kurie leistų abejoti UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ šališkumu atliekant šio turto ekspertizę pagal 2016-05-10 antstolės patvarkymą). Kadangi pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje prašymu laikinąsias apsaugos priemones taiko tik jei šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą, teismas pareiškėjams savo reikalavimo, jį vertinant preliminariai pagal byloje esančią medžiagą, tikėtinai nepagrindus pateikto prašymo tenkinti neturi pagrindo.
Skolininkai L. M. ir V. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą šį klausimą išnagrinėti iš naujo. Nurodė, kad skundžiama nutartis yra šališka, nes joje išreikštas teismo įsitikinimas dėl pareiškėjų skundo nepagrįstumo bei varžytinių objekto perdavimo nebesugrąžinimo, nepagrįsta, nes priimta neįsigilinus į skundo turinį. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog skolininkai dar 2016-05-26 prašymu kreipėsi į teismą su iš esmės tapačiu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau šis skolininkų prašymas net nebuvo priimtas nagrinėti 2016-06-01 nutartimi. Nurodo, kad dėl šios nutarties yra paduotas atskirasis skundas. Nurodo, kad turto perdavimas be varžytinių proceso, teismo buvo įvertintas kaip neturintis įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms. Nurodo, kad UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ direktorius yra nurodęs, jog pakartotinis turto vertinimas buvo atliktas pagal 2016-03-14 antstolės patvarkymą, nors antstolės patvarkyme yra nurodyta, kad pakartotinė ekspertizė paskirta pagal 2016-05-10 patvarkymą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu (b.l. 59-61) į pareikštą skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad tai, kad pareiškėjai, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikia pakartotinai, nes ankstesnio jų prašymo teismas nepriėmė ir jie tą teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-25843-960/2016 apskundė, jokiu būdu nereiškia ir neįrodo, kad antrasis pareiškėjų prašymas, kurį teismas atsisakė patenkinti pareiškėjų skundžiama 2016-06-15 nutartimi, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra tenkinami tik jeigu pareiškėjai tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus Šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu (CPK 144 str. 1 d.). Šioje byloje pareiškėjai nepagrindė, kad jų 2016-05-26 ir 2016- 05-27 skundai dėl antstolės I. K. (toliau - antstolė) veiksmų tikėtina yra pagrįsti, taip pat pareiškėjai nepagrindę, kad nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-20 nutartimi civilinėje byloje Nr, 2YT-28036-816/2016 pareiškėjų 2016-05-26 ir 2016-05-27 skundus dėl antstolės veiksmų atmetė. Tai, kad teismas nutartyje sutiko su banko pozicija, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas niekaip neįtakos pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų, jokiu būdu nereiškia, kad teismas išdėstė išankstinę nuomonę pareiškėjų skundą atmesti. Pareiškėjai skunde nenurodė kaip laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas, kai turtas jau perduotas bankui, gali pažeisti jų teises ir teisėtus interesus. Natūralu, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pasisakyti ir ar yra tikimybė, kad pareiškėjų skundas dėl antstolės veiksmų gali būti patenkintas, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad teismas iš anksto išdėsto savo poziciją, kad skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas. Vertintojas UAB „Centro kubas - nekilnojamasis turtas“ buvo pateikęs tik turto vertės nustatymo pažymą, tačiau jis anksčiau nebuvo atlikęs turto vertės nustatymo ekspertizės. Teisė pasirinkti vertintoją ekspertizei atlikti priklauso antstoliui (antstolio diskrecijos teisė), o skolininkas gali tik pareikšti motyvuotą nušalinimą dėl antstolio pasirinkto eksperto (vertintojo) (CPK 682, 598 str.). Tai, kad ekspertizės akte (1.3 p.) nurodoma, kad jis atliekamas pagal 2016-03-14 antstolės I. K. patvarkymą Nr. 0139/09/02254, yra grynai techninė datos klaida. Atitinkamai klaidingą patvarkymo datą ekspertizės akte nurodė ir ekspertas.
Suinteresuotas asmuo antstolė I. K. atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliantai savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog skundžiama nutartis yra šališka, nes joje išreikštas teismo įsitikinimas dėl pareiškėjų skundo nepagrįstumo bei varžytinių objekto perdavimo nebesugrąžinimo, priimta neįsigilinus į skundo turinį. Tačiau sutikti su tokiais apeliantų teiginiais nėra pagrindo. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo ir tik nustato, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Tačiau iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).
Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog skolininkai dar 2016-05-26 prašymu kreipėsi į teismą su iš esmės tapačiu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau šis skolininkų prašymas net nebuvo priimtas nagrinėti 2016-06-01 nutartimi. Pažymėtina, kad apeliantų skundas civilinėje byloje Nr. 2YT-25843-960/2016 2016-06-01 įsiteisėjusia nutartimi buvo atsisakytas priimti. Čia teismas nurodė, kad pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų turi būti pateiktas antstolei I. K.. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai kreipėsi į teismą nesilaikę įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, skundą teismas atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 3 p., 510 str.). Šia nutartimi net nebuvo sprendžiamas pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl aukščiau šioje pastraipoje minėti apeliantų argumentai, nelaikytini susiję su nagrinėjamu klausimu.
Taip pat apeliantai nepagrindžia, kokią reikšmę nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumui turi įtakos antstolės ir eksperto padaryti rašymo apsirikimai, nurodant antstolio patvarkymo datą, kurio pagrindu atliekama pakartotinė ekspertizė. Pažymėtina, kad prie ekspertizės akto pridėta 2016-03-14 patvarkymo kopija, kurioje nurodoma, kad: „Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 681 str. 1 d. norma, reglamentuojančia areštuoto skolininko turto įkainojimo principus ir tvarką bei atsižvelgiant į išieškotojo ir skolininko nuomonę bei pateiktą 2015-12-22 UAB „Centro kūnas - Nekilnojamasis turtas“ atliktą vertinimą, 2016-03-14 priimtas patvarkymas dėl areštuoto tuno vertes. 2016-05-04 Vilniaus apygardos teismas nutartimi įpareigojo antstolę skirti pakartotine ekspertize turtui, esančiam Pušų g. 11-1. Vilniuje.“ Kadangi patvarkyme paminėtas 2016-03-14 patvarkymas dėl areštuoto turto vertes ir Vilniaus apygardos teismo 2016-05-04 nutartis, kuria teismas įpareigojo antstolę skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, tai patvirtina, kad prie ekspertizės akto pridėtame patvarkyme klaidingai nurodyta jo data ir ji turi būti ne 2016-03-14, o 2016-05-10. Dėl šio klaidingą patvarkymo datą ekspertizės akte nurodė ir ekspertas, tačiau šis rašymo apsirikimas niekaip neįtakoja klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitokio išsprendimo.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.