- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-21
- Bylos Nr.
- I-9374-244/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03755-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska (pran.), Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- L. D.
- Atsakovas
- Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjai L. D., atsakovės atstovei Ramintai Matonytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo (pareiškėja L. D.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skunde (b. l. 1–4) prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 3R-271(AG-231/02-2014) ir palikti galioti Vaikų išlaikymo fondo administracijos skundžiamus sprendimus.
Skunde atsakovė paaiškino, kad 2008 m. sausio 28 d. pareiškėja L. D. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją (toliau – ir Fondo administracija) dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo. Fondo administracija, įvertinusi pareiškėjos pateiktus dokumentus, 2008 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 1.35-4121 nusprendė nuo 2008 m. sausio 28 d. L. D. kiekvieną mėnesį mokėti po 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Vaikų išlaikymo fondo įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. Fondo administracija 2014 m. birželio 2 d. gavo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo civil. byloje Nr. 2-644-287/2011 (proceso Nr. 2-31-3-00578-2011-3) kopiją, kuriuo teismas V. R. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo tenkino iš dalies ir nustatė, kad V. R. nėra vaiko M. R. tėvas, o M. R. nėra V. R. vaikas, ir panaikino 2003 m. liepos 11 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu priteistas lėšas M. R. išlaikyti. Atsižvelgus į šį dokumentą ir vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad Fondo administratorius privalo nutraukti Vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimą, jeigu atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai (pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.137 str., 3.149–3.153 str., 3.192 str. 1 d. ir 3.194 str. 1 d. vienas iš tokių pagrindų yra tėvystės nuginčijimas), Fondo administracijos direktorius 2014 m. birželio 5 d. priėmė sprendimą Nr. V2-7601 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo“, kuriuo nuo 2008 m. sausio 28 d. nutraukė išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą L. D., kadangi teismo sprendimu pripažinta, kad skolininkas nėra šio vaiko tėvas. Fondo administracija 2014 m. birželio 5 d. raštu Nr. (1.34-4393)D2-14335 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo“ informavo L. D. apie priimtą sprendimą ir susidariusią 7 167,26 Lt permoką, ir, vadovaudamasi Išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. Al-356, 10 punktu, paprašė pareiškėjos nepagrįstai išmokėtą išmoką grąžinti. Pagal Išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. Al-356 (toliau – Išmokų mokėjimo aprašas), 9 punktu, atsiradus aplinkybėms, turinčioms įtakos Fondo išmokos mokėjimui, pareiškėjas raštu apie pasikeitimus privalo informuoti Fondo administraciją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą. L. D. neinformavo Fondo administracijos apie Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir toliau gaudavo Fondo administracijos išmokas. Pareiškėja žinojo apie Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą civil. byloje Nr. 2-644-287/2011 (proceso Nr. 2-31-3-00578-2011-3), tačiau Fondo administracija Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo kopiją gavo tik 2014 m. birželio 3 d., todėl ir susidarė permoka. Vyriausioji administracinių ginčų komisija savo sprendimais formuoja skirtingą praktiką. Įsigaliojus Įstatymui, valstybė įsipareigojo esant jame nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, kartu įgydama teisę reikalauti, kad skolininkas, privalantis išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas išmokas ir sumokėtų 5 procentus metinių palūkanų. Pagal Įstatymo 12 str. 1 d. Fondo administracija taip pat turi teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas. Taigi išmokėtos Vaikų išlaikymo fondo lėšos bet kuriuo atveju turi būti susigrąžinamos (išieškomos) arba iš skolininko, kuris nevykdė pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, arba iš pareiškėjo, kuris išmokas gavo nepagrįstai. Nuginčijus tėvystę ir išnykus pareigai išlaikyti vaiką, Fondo administracija neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad V. R. grąžintų iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas išmokas ir 5 procentus metinių palūkanų, tuo labiau kad išmokos buvo mokamos nepagrįstai dėl pareiškėjos kaltės, pasireiškusios kaltu (neatidžiu ir nerūpestingu) neveikimu (CK 6.248 str. 3 d.). Taigi L. D. kilo deliktinė civilinė atsakomybė ir pareiga Vaikų išlaikymo fondui atlyginti 7 167,26 Lt permoką (nuostolius). Skundžiami Fondo administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 5 d. sprendimas Nr. V2-7601 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo“ bei Fondo administracijos 2014 m. birželio 5 d. raštas Nr. (1.34-4393) D2-14335 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo“ buvo priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, todėl yra teisėti, teisiškai pagrįsti bei teisingi, o susidariusi permoka privalo būti grąžinta į Fondo administracijos sąskaitą.
Atsiliepimas
Pareiškėja L. D. atsiliepime į skundą (b. l. 45–46) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą pareiškėja paaiškino, kad pagrindas priteisti vaikui išlaikymą yra tėvystė bei vaiko tėvo nenoras jo išlaikyti. V. R. nuo vaiko gimimo žinojo, kad nėra jo tėvas, bet tėvystės nenuginčijo, t. y. laikė save Mariaus tėvu. Klausimas dėl tėvystės nuginčijimo kilo tik tada, kai reikėjo teikti vaikui išlaikymą. Tėvystė nėra vien tik biologinis ryšys tarp vaiko ir asmens, kuris laiko jį savo sūnumi, buvimas. Vaiko tėvas yra asmuo, įrašytas į vaiko gimimo liudijimą iki to momento, kol teismo sprendimu, jeigu yra pagrindas, minėtas įrašas nenuginčytas. Momentą, nuo kada nuginčyti įrašą, pasirenka pats asmuo, įrašytas tėvu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl tėvystės nuginčijimo nutraukia ne tik tėvystę, bet ir išlaikymo mokėjimo pagrindą. Bet tai nereiškia, kad naujai priimtas teismo sprendimas revizuoja ir ankstesnį teismo sprendimą, kuriuo buvo priteistas vaikui išlaikymas. Teismo sprendimas dėl Mariui išlaikymo priteisimo nebuvo nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, buvo galiojantis ir pagrįstas. Vadovaujantis CK 1.7 straipsniu, civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Teisės teorijoje neabejojama, kad teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė, kad teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Fondo administracijos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Fondo administracija, priimdama 2014 m. birželio 5 d. sprendimą nutraukti išmokų mokėjimą atgaline data nuo 2008 m. sausio 28 d., nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu, o Įstatymą pritaikė neįsigilinusi į esamą padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. 3R-271(AG-231/02-2014) teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamu sprendimu Komisija panaikino Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. V2-7601.
Pareiškėja Komisijai skundė Fondo administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 5 d. priimtą sprendimą Nr. V2-7601 ir tos pačios dienos raštą Nr. (1.34-4393)D2-14335.
Iš skundžiamojo 2014 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. V2-7601 turinio matyti, kad Fondo administracija nutraukė išmokos mokėjimą vaikui M. R. už skolininką V. R. remdamasi tuo, jog nuginčyta skolininko tėvystė. Pareiškėja skunde Komisijai nurodo nesutinkanti su tokiu Fondo administracijos sprendimu, nes, jos manymu, ji už globojamą vaiką turėjo gauti teisės aktais nustatytą sumą – 520 Lt, kurią ir gaudavo. Be to, L. D. teigimu, institucija negalėjo priimti sprendimo nutraukti išmokų iš Fondo mokėjimo nuo pat kreipimosi į Fondo administraciją dienos, kadangi teismo sprendimas dėl tėvystės nuginčijimo buvo priimtas tik 2011 m. lapkričio 18 d.
Byloje nustatyta, kad 2008 m. vasario 25 d. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautas pareiškėjos 2008 m. sausio 25 d. prašymas išmokėti išmokas iš Fondo vaikui – M. R. – išlaikyti, kaip skolininkai nurodyti V. R. ir I. R.. Kartu su prašymu, be kitų dokumentų, pateikta antstolės Z. P. 2008 m. sausio 24 d. pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą. Joje nurodyta, kad pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 11 d. išduotą vykdomąjį dokumentą iš V. R. M. R. išlaikyti priteista po 125 Lt; 2007 m. spalio 31 d. – 2008 m. sausio 24 d. skolininkas išmokėjo 0 Lt.
2008 m. balandžio 10 d. Fondų administracijos direktorius sprendimu dėl išmokos iš Fondo mokėjimo Nr. 1.35-4121 nusprendė M. R. nuo 2008 m. sausio 28 d. kiekvieną mėnesį mokėti po 195 Lt dydžio išmoką iš Fondo.
2011 m. kovo 18 d. sprendimu dėl sprendimo pakeitimo Nr. V2-2689 Fondo administracijos direktorius nusprendė pakeisti 2008 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 1.35-4121 ir M. R. už skolininką V. R. nuo 2008 m. sausio 28 d. iki 2011 m. sausio 31 d. kiekvieną mėnesį skirti 108,33 Lt dydžio išmoką, nuo 2011 m. vasario 1 d. kiekvieną mėnesį mokėti 108,33 Lt dydžio išmoką.
2011 m. balandžio 21 d. sprendimu dėl sprendimo pakeitimo Nr. V2-4105 nuspręsta pakeisti 2011 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. V2-2689 ir M. R. už skolininką V. R. skirti 125 Lt už 2010 m. birželio mėn., nuo 2010 m. liepos 1 d. mokėti po 108,33 Lt dydžio išmoką.
2011 m. lapkričio 18 d. Pakruojo rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei I. R. dėl tėvystės nuginčijimo, priteisto išlaikymo išieškojimo nuo priteisimo dienos nutraukimo priėmė sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. nustatė, kad ieškovas nėra M. R. tėvas ir panaikino 2003 m. liepos 11 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą iš ieškovo išlaikymą vaikui tik nuo šio sprendimo paskelbimo dienos (CPK 283 str. 1 d. 4 p.).
2014 m. birželio 3 d. Fondo administracija gavo pareiškėjos prašymą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimu pripažino, kad M. nėra V. R. sūnus. Kadangi antstolių kontora negrąžino pareiškėjai vykdomosios bylos, ji nurodė nesupratusi, kad turėtų Fondo administracijai pranešti apie vykdomosios bylos užbaigimą. Iki pat Mariaus pilnametystės kartu su Pakruojo rajono socialinės rūpybos skyriaus mokėjimais už vaiko globą (rūpybą) iš viso gaudavo 520 Lt, todėl mano, kad didesnės, nei priklauso, išmokos negavo. Pareiškėja prašė padėti išspręsti susidariusią situaciją ir neskaičiuoti permokos už M. R..
2014 m. birželio 5 d. Fondo administracijos direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 3 str., 6 str. 1 d. 1 p., nustatančiu, kad Fondo administratorius privalo nutraukti Fondo išmokų mokėjimą, jeigu išnyksta mokėjimo pagrindai, nurodyti Įstatymo 3 str., Išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo sustabdymo ir nutraukimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. Al-356, 10.1 ir 13 p., atsižvelgdamas į gautą Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą, sprendimu dėl išmokų iš Fondo nutraukimo Nr. V2-7601 nuspendė nuo 2008 m. sausio 28 d. M. R. už skolininką V. R. nutraukti išmokų mokėjimą.
2014 m. birželio 5 d. raštu Nr. (1.34-4393)D2-14335 (b. 1. 53–54) Fondo administracija informavo pareiškėją apie priimtus tos pačios dienos sprendimus (be priimto sprendimo dėl mokėjimo nutraukimo Nr. V2-7601, buvo priimti sprendimai dėl sprendimo pakeitimo Nr. V2-7603 ir dėl išmokų mokėjimo nutraukimo Nr. V2-7605) bei nurodė, kad susidarė 7 167,26 Lt dydžio permoka iš Fondo, todėl paprašė šią permoką grąžinti iki 2014 m. gruodžio 30 d.
Pagal Įstatymo 3 straipsnį fondo išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. Į Fondo administratorių dėl Fondo išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Fondas išmoka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą, o kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, – teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą. Abiem atvejais išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,5 MGL dydžio. Fondo išmokos mokamos tol, kol yra šiame straipsnyje nustatyti pagrindai ir kol vaikas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi turi teisę gauti išlaikymą.
Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį fondo administratorius privalo nutraukti Fondo išmokų mokėjimą, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) išnyksta Fondo išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnyje;
2) skolininkas miršta;
3) atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai.
Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas privalo raštu pranešti Fondo administratoriui apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą.
Remiantis į bylą pateiktais dokumentais, matyti, kad pagrindas skirti išmoką iš Fondo M. R. išlaikyti buvo pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 11 d. išduotą vykdomąjį dokumentą antstolės 2008 m. sausio 24 d. surašyta pažyma apie priteistų lėšų mokėjimą. Šia pažyma buvo patvirtinta, kad M. R. iš skolininko V. R. negauna teismo sprendimu nustatyto išlaikymo. Kaip minėta, 2011 m. lapkričio 18 d. teismo sprendimu V. R. tėvystė buvo nuginčyta ir įpareigojimas teikti išlaikymą M. R. buvo panaikintas, t. y. šiuo teismo sprendimu buvo teisiškai patvirtintas faktas, kad V. R. nėra M. R. tėvas, kuris buvo ir 2008 m. sausio 28 d. pareiškėjai kreipiantis į Fondo administraciją bei prašant išmokos M. R. išlaikyti. Tačiau iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, kad skolininkas Įstatymo prasme nebūtinai turi būti tėvas, o tėvystės nuginčijimas pats savaime nėra pagrindas nutraukti išmokų iš Fondo mokėjimą. Išmokų nutraukimo teisinis ir faktinis pagrindas yra pagrindų, nurodytų Įstatymo 3 str. (lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir skolininkas jų nemoka), išnykimas ar CK nustatytų vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindų, t. y. jei nepilnametis emancipuojamas, vaikas sulaukė pilnametystės, įvaikinamas ar miršta (3.194 str. 4 d.), atsiradimas.
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendime aiškiai nurodyta, nuo kada V. R. įpareigojimas M. R. teikti išlaikymą panaikinamas, t. y. teismas konstatavo, kad V. R. reikalavimas nutraukti priteisto vaikui išlaikymo išieškojimą nuo jo priteisimo yra patenkintas iš dalies, panaikinant 2003 m. liepos 11 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą iš ieškovo išlaikymą vaikui tik nuo šio sprendimo paskelbimo dienos; taip pat nurodė, kad sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo panaikinimo vykdyti skubiai. Vadovaujantis šiuo sprendimu, darytina išvada, kad įpareigojimas V. R. teikti išlaikymą M. R. buvo panaikintas ne nuo 2003 m. liepos 11 d., kai teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas vaikui, o nuo 2011 m. lapkričio 18 d. Todėl Komisija pagrįstai konstatavo, kad Fondo administracija, turėdama pareigą nutraukti išmokos mokėjimą nuo jos skyrimo pagrindo išnykimo momento, 2014 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. V2-7601 nepagrįstai nutraukė išmokų mokėjimą M. R. išlaikymui nuo 2008 m. sausio 28 d. Teismas daro išvadą, kad minėtas Fondo administracijos sprendimas nėra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t. y. neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, todėl Komisija teisėtai priėmė skundžiamą sprendimą jį panaikinti.
Pareiškėja taip pat skundė Komisijai Fondo administracijos 2014 m. birželio 5 d. raštą Nr. (1.34-4393)D2-14335. Teismas sutinka su Komisijos išvada, kad šis raštas yra informacinis, t. y. nėra savarankiško pobūdžio, neturi Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų individualaus administracinio akto požymių, savarankiškai nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl Komisija pagrįstai šią pareiškėjos skundo dalį atmetė.
Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovės skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Atmesti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.