Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas G. M. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2020 m. spalio 23 d., prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius, atsakovas) 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. VPA_SP5-4164 „Dėl G. M. netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos nustatymo“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba ar VSDFV) 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. (11.1) I-6067 „Dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos“; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių pareiškėjui G. M. skirti ir mokėti 203,69 Eur periodinę kompensaciją įstatymo nustatyta tvarka ir terminais; 4) priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylos vedimo išlaidas.

Pareiškėjas skunduose nurodo, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. sausio 10 d. sprendimu pripažino 2019 m. gegužės 6 d. jam nustatytą profesinę ligą draudžiamuoju įvykiu. Neįgalumo ir darbingumo nustatyto tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) Sprendimų kontrolės skyrius, peržiūrėjęs jo darbingumą, nustatė 45 procentų netektą darbingumą ir paskyrė 203,69 Eur dydžio mėnesinę periodinę kompensaciją. Tuo pačiu NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu jam paskirta netekto darbingumo pensija, kurios dydis – 209,51 Eur. Ši netekto darbingumo pensija jam yra mokama iki šiol.

Pareiškėjas nesutinka, kad darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje DLN-2 Nr. 419 ir darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 418 nurodyta ta pati darbingumo lygio priežastis. Pareiškėjo teigimu, diagnozių kodai skiriasi, netekto darbingumo procentai nesutampa. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas mano, kad 203,69 Eur periodinė kompensacija jam nemokama nepagrįstai.

Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį, kad nei VSDFV, nei VSDFV Vilniaus skyrius nepateikė jokių pagrįstų argumentų dėl atsisakymo mokėti periodinę kompensaciją ir teigia, kad jos nemoka be jokio teisinio pagrindo. Be to, pareiškėjas teigia, kad VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV nepateikia jam priimtų sprendimų, todėl jis negali įsigilinti į esamą situaciją ir išsiaiškinti priimtų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. VPA_SP5-335 pareiškėjui G. M. 2019 m. gegužės 6 d. nustatyta profesinė liga pripažinta draudžiamuoju įvykiu. Remiantis NDNT išduota Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma DLN-2 Nr. 479, pareiškėjas dėl nustatytos profesinės ligos nuo 2020 m. sausio 23 d. neterminuotai neteko 30 proc. darbingumo, todėl VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. VPA_SP5-1985 pareiškėjui nuo 2020 m. sausio 23 d. paskyrė 135,79 Eur per mėnesį dydžio netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Teigia, kad G. M. už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. birželio 30 d. iš Valstybinio soacialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo išmokėta 718,37 Eur netekto darbingumo periodinės kompensacijos.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, vykdydamas Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m.birželio 22 d. sprendimą „Dėl G. M. darbingumo lygio“, atliko pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą ir nustatė, kad: 1) pareiškėjas dėl 2019 m. gegužės 6 d. nustatytos profesinės ligos nuo 2020 m. sausio 23 d. neterminuotai neteko 45 proc. darbingumo. Išduota darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma DLN-2 Nr. 419; 2) pareiškėjas dėl to paties draudžiamojo įvykio, t. y. 2019 m. gegužės 6 d. nustatytos profesinės ligos, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2026 m. gegužės 25 d. (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos) neteko 45 proc. darbingumo. Išduota darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 418.

Atsakovas atsiliepime pažymi, kad VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma DLN-2 Nr. 419, 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. VPA_SP5-4136 perskaičiavo ir nuo 2020 m. sausio 23 d. pareiškėjui paskyrė 203,69 Eur per mėnesį dydžio netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Be to, remdamasis Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 418, VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. (10.3E) VPE_SP1E-66532 pareiškėjui laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2026 m. gegužės 25 d. paskyrė 209,51 Eur per mėnesį dydžio netekto darbingumo pensiją.

VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime atkreipia dėmesį, kad tiek Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje DLN-2 Nr. 419, tiek darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 418 nurodyta ta pati pareiškėjo darbingumo lygio priežastis – profesinė liga (Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179, 27.4 punktas) bei tas pats netekto darbingumo procentų galiojimo pradžios laikas (nuo 2020 m. sausio 23 d.). Atsakovo tvirtinimu, pareiškėjui G. M. darbingumo lygio pažymos DLN-2 Nr. 419 ir DL-1 Nr. 418 išduotos dėl to paties draudžiamojo įvykio – 2019 m. gegužės 6 d. nustatytos profesinės ligos.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui G. M. dėl profesinės ligos nuo 2020 m. sausio 23 d. netekus 45 proc. darbingumo, jam paskirta netekto darbingumo pensija (209,51 Eur) yra didesnė negu netekto darbingumo periodinė kompensacija (203,69 Eur), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui nuo 2020 m. sausio 23 d. turėjo būti mokama tik netekto darbingumo pensija.

Atsakovo teigimu, pareiškėjui už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. birželio 30 d. negalėjo būti mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija, todėl VSDFV Vilniaus skyrius priėmė pareiškėjo ginčijamą 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. VPA_SP5-4164, kuriuo nustatyta 718,37 Eur dydžio netekto darbingumo periodinės kompensacijos (išmokėtos dėl 30 proc. netekto darbingumo pagal išduotą Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą DLN-2 Nr. 479) permoka už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. birželio 30 d.

VSDFV Vilniaus skyrius nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad nei VSDFV, nei VSDFV Vilniaus skyrius jam nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir netekto darbingumo periodinės kompensacijos nemoka be teisinio pagrindo. Nurodo, kad tiek pareiškėjo ginčijamame VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendime Nr. VPA_SP5-4164, tiek VSDFV 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendime Nr. (11.1) I-6067 yra nurodytos teisės normos, kuriomis vadovaujantis pareiškėjui nustatyta netekto darbingumo periodinės kompensacijos permoka, faktinės šios permokos susidarymo aplinkybės bei paaiškinta, kodėl, nustačius didesnius netekto darbingumo procentus, jam negali būti mokamos abi išmokos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV su pareiškėjo skundu taip pat nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. VSDFV atsiliepime nurodo, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, peržiūrėjęs NDNT Vilniaus IV teritorinio skyriaus sprendimą dėl pareiškėjui nustatyto darbingumo lygio dėl profesinės ligos ir darbingumo netekimo procentus, nustatė, jog dėl profesinės ligos pareiškėjas neteko 45 procentų darbingumo nuo 2020 m. sausio 23 d. ir tai patvirtino 2020 m. liepos 13 d. Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma DLN-2 Nr. 419. Be to, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, peržiūrėjęs NDNT Vilniaus IV teritorinio skyriaus sprendimus dėl pareiškėjo bendro darbingumo lygio, 2020 m. liepos 13 d. Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 418 nustatė, jog pareiškėjas dėl to paties draudžiamojo įvykio (profesinės ligos) neteko 45 procentų darbingumo nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2026 m. gegužės 25 d.

VSDFV atsiliepime pažymi, kad Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje DLN-2 Nr. 419 ir Darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 418 nurodyta ta pati darbingumo lygio priežastis (profesinė liga bei tokie patys diagnozių kodai pagal TLK-10) bei tas pats darbingumo netekimo procentų galiojimo pradžios laikas nuo 2020 m. sausio 23 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo periodinė kompensacija (203,69 Eur) mažesnė nei pareiškėjui mokama netekto darbingumo pensija (209,51 Eur), trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi (iš periodinės kompensacijos turi būti išskaičiuojama netekto darbingumo pensija), periodinė kompensacija pareiškėjui nemokama pagrįstai.

VSDFV teigimu, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. birželio 30 d. pareiškėjui negalėjo būti mokama periodinė kompensacija, todėl Fondo valdybos Vilniaus skyrius pagrįstai 2020 m. rugpjūčio 10 d. priėmė sprendimą Nr. (9.6) VPA_SP5-4164, kuriuo nustatyta 718,37 Eur dydžio periodinės kompensacijos permoka už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. birželio 30 d. bei 2020 m rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. (9.6) VPA_SP5-4165 dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos išieškojimo. Pažymi, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. (9.6) DV_S-49062 pareiškėją informavo, jog nustatyta permoka bus išieškota iš jam paskirtos netekto darbingumo pensijos. VSDFV nurodo, kad netekto darbingumo pensija paskirta už praėjusį laikotarpį nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. liepos 31 d., todėl pareiškėjui susidarė 1 317,89 Eur pensijos nepriemoka, iš kurios išskaičiuota periodinės kompensacijos permoka (718,37 Eur) ir rugsėjo mėnesį išmokėta likusi pensijos nepriemokos suma (599,52 Eur).

Nurodo, jog VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 18 d. skundą, 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendime Nr. (11.1) I-6067 paaiškino pareiškėjui VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų priėmimo teisinį ir faktinį pagrindus.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas pareiškėjo skundą prašė tenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais.

VSDFV Vilniaus skyriaus atstovė pareiškėjo skundą prašė atmesti vadovaudamasi atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl G. M. netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriui 2019 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą skirti kompensaciją „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos“. Prie prašymo pareiškėjas pateikė: Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2019 m. gruodžio 12 d. išvadą, kurioje nurodyta, kad G.M. įtarta liga „(duomenys neskelbtini“) (pagal TLK-10-AM-M511) yra profesinės kilmės; 2019 m. gruodžio 17 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 2019-04-09/S-73/CDMEK).

VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“, 6 punktu, 2020 m. sausio 10 d. priėmė sprendimą Nr. VPA_SP5-335 „Dėl G. M. profesinės ligos“, kuriuo nusprendė pareiškėjui G. M. 2019 m. gegužės 6 d. nustatytą profesinę ligą pripažinti draudžiamuoju įvykiu.

Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriui pateikė Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą DLN-2 Nr. 479, kurioje nurodyta, kad pareiškėjui nuo 2020 m. sausio 23 d. nustatytas 30 proc. netektas darbingumas (profesinės ligos nustatymo data 2019 m. gegužės 6 d.; Diagnozės kodas pagal TLK-10 (duomenys neskelbtini).

VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 20 straipsniu bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 488 redakcija), 2020 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. VPA_SP5-1985 „Dėl G. M. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją“ nusprendė G. M., dėl profesinės ligos, pripažintos draudžiamuoju įvykiu, netekus 30 procentų darbingumo, skirti netekto darbingumo periodinę kompensaciją ir mokėti nuo 2020 m. sausio 23 d. neterminuotai ( kompensacijos suma 2020 m. sausio 23 d.: 135,79 Eur per mėnesį).

NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, vykdydamas Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. SD-531 „Dėl G. M. darbingumo lygio“, atliko pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą ir 2020 m. liepos 13 d. surašė Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-344. Atlikus pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, pareiškėjui nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2026 m. gegužės 25 d. nustatytas keturiasdešimt penkių proc. (45 %) netektas darbingumas ( darbingumo lygio priežastis – profesinė liga).

VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. rugpjūčio 6 d. priėmė sprendimą Nr. VPA_SP5-4136 „Dėl G. M. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją“, kuriuo nusprendė G. M., dėl profesinės ligos, pripažintos draudžiamuoju įvykiu, netekus 45 procentų darbingumo, skirti 203,69 Eur per mėnesį dydžio netekto darbingumo periodinę kompensaciją ir mokėti ją nuo 2020 m. sausio 23 d. neterminuotai.

VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. rugpjūčio 10 d. priėmė sprendimą Nr. VPA_SP5-4164 „Dėl G. M. netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos nustatymo“ , kuriame konstatavo, kad laikotarpiu (- iais) nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. birželio 30 d. susidarė 718,37 Eur netekto darbingumo periodinės kompensacijos permoka. Permoka susidarė dėl to, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2020 m. liepos 13 d. priimtu sprendimu G. M., nustačius 45 procentus netekto darbingumo nuo 2020 m. sausio 23 d. neterminuotai, netekto darbingumo socialinio draudimo pensija yra didesnė už netekto darbingumo periodinę kompensaciją. VSDFV Vilniaus skyrius pažymėjo, kad netekto darbingumo periodinė kompensacija asmeniui, dėl draudžiamojo įvykio netekusiam 45 ir daugiau procentų darbingumo, mokama, jeigu gavėjas dėl to paties draudžiamojo įvykio neturi teisės į tokio paties dydžio arba didesnę netekto darbingumo socialinio draudimo pensiją.

Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. VPA_SP5-4164, 2020 m. rugpjūčio 18 d. pateikė skundą VSDFV.

VSDFV 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. (11.1)1- pareiškėjo skundą tenkinti atsisakė, remdamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi. VSDFV pažymėjo, jog Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje DLN-2 Nr. 419 ir Darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 418 nurodyta ta pati darbingumo lygio priežastis (profesinė liga bei tokie patys diagnozių kodai pagal TLK-10-AM) bei tas pats darbingumo netekimo procentų galiojimo pradžios laikas nuo 2020 m. sausio 23 d. VSDFV atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo periodinė kompensacija (203,69 Eur) mažesnė nei pareiškėjui mokama netekto darbingumo pensija (209,51 Eur), vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, padarė išvadą periodinė kompensacija pareiškėjui nemokama pagrįstai.

Netekto darbingumo periodinės kompensacijos skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas). Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiesiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Pagal Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, jeigu nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio neteko nuo 30 iki 45 procentų darbingumo, jam mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Asmeniui, dėl draudžiamojo įvykio netekusiam 45 ir daugiau procentų darbingumo, mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija: 1) jeigu gavėjas dėl to paties draudžiamojo įvykio neturi teisės į tokio paties dydžio arba didesnę netekto darbingumo socialinio draudimo pensiją; 2) jeigu gavėjui dėl to paties draudžiamojo įvykio mokama netekto darbingumo socialinio draudimo pensija yra mažesnė už apskaičiuotą netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Šiuo atveju gavėjui mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija, kurios dydis yra nustatomas kaip šiame punkte nurodytų išmokų skirtumas.

Darbingumo netekimas – darbingumo netekimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba dėl susirgimo profesine liga. Netektas darbingumas išreiškiamas procentais. Jeigu nukentėjusysis miršta dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba dėl ūmios profesinės ligos, laikoma, kad netekta 100 procentų darbingumo. Darbingumo netekimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba susirgimo profesine liga Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis).

Socialinio draudimo netekto darbingumo pensija (toliau – netekto darbingumo pensija) – socialinio draudimo pensija, skiriama asmeniui, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas) nustatyta tvarka yra nustatytas darbingumo lygis ir kuris turi šio įstatymo nustatytą pensijų draudimo minimalųjį stažą, reikalingą netekto darbingumo pensijai gauti (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 17 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos soacialinio draudimo pensijų įstatymo 25 straipsnį teisę gauti netekto darbingumo pensiją turi šio įstatymo nustatytas sąlygas atitinkantys asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, turinčiais nustatytą ne mažesnį negu 45 procentų netekto darbingumo lygį (toliau – nedarbingi arba iš dalies darbingi asmenys), taip pat asmenys, sergantys hipofiziniu nanizmu.

Byloje ginčo dėl to, jog pareiškėjui nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2026 m. gegužės 25 d. nustatytas 45 procentų netektas darbingumas, nėra. Byloje pripažįstama ir aplinkybė, jog darbingumo lygio priežastis – profesinė liga.

Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. (10.3E) VPE_SP1E-66532, kuriuo jam laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2026 m. gegužės 25 d. paskirta 209,51 Eur per mėnesį dydžio netekto darbingumo pensija, neginčija. Šį sprendimą VSDFV Vilniaus skyrius priėmė remdamasis Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 418. Darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr.418 nurodyta, kad G. M. darbingumo lygis nustatytas nuo 2020 m. sausio 23 d. iki senatvės pensijos sukakties dienos. Diagnozės kodas pagal TLK-10-AM (duomenys neskelbtini). Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr.418 išduota 2020 m. liepos 14 d. Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. 344, surašyto 2020 m. liepos 13 d., pagrindu.

Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma DLN-2 Nr. 419 taip pat išduota 2020 m. liepos 14 d. Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. 344, surašyto 2020 m. liepos 13 d., pagrindu. Diagnozės kodas pagal TLK-10-AM (duomenys neskelbtini). Darbingumo lygis nustatytas nuo 2020 m. sausio 23 d. neterminuotai.

Centrinės darbo medicijos ekspertų komisijos 2019 m. gruodžio 12 d išvadose nurodyta, kad G. M. įtarta liga (duomenys neskelbtini). Pagal TLK-10-AM- (duomenys neskelbtini) yra profesinės kilmės.

Darbingumo lygio vertinimo aktas dėl profesinės ligos Nr.PL-344, surašytas 2020 m. liepos 13 d., patvirtina, kad G.M. darbingumo lygis (procentais) – 55 %, nustatytas pagal Darbingumo nustatymo kriterijų 14.3 punktą (55%) – (duomenys neskelbtini). Patvirtinta 2019 m. gruodžio 17 d. Profesinės ligos patvirtinimo akte Nr. 2019-04-09/S-73/CDMEK, 2019 m. gegužės 5 d., 2019 m. gruodžio 17 d. darbo medicinos gydytojo, 2020 m. balandžio 22 d. medicinos gydytojo konsultacijose ir 2020 m. sausio 16 d. siuntime Nr. 20-15.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje DLN-2 Nr. 419 ir Darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 418 nurodyta ta pati darbingumo lygio priežastis (profesinė liga bei tokie patys diagnozių kodai pagal TLK-10-AM) bei tas pats darbingumo netekimo procentų galiojimo pradžios laikas nuo 2020 m. sausio 23 d. Taigi pareiškėjas dėl to paties draudžiamojo įvykio turi teisę į netekto darbingumo socialinio draudimo pensiją, kuri yra didesnė už netekto darbingumo periodinę kompensaciją.

Pareiškėjas netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos ir netekto darbingumo periodinės kompensacijos apskaičiavimo ir jų dydžių neginčija.

Kadangi VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. (10.3E) VPE_SP1E-66532 laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2026 m. gegužės 25 d. pareiškėjui paskirta 209,51 Eur per mėnesį dydžio netekto darbingumo pensija yra didesnė už netekto darbingumo periodinę kompensaciją, VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendime Nr. VPA_SP5-4164 „Dėl G. M. netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos nustatymo“ pagrįstai konstatavo netekto darbingumo periodinės kompensacijos permoką (Įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, jog VSDFV Vilniaus skyrius yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, sudarančiomis prielaidas įgyvendinti Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą, įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis) (redakcija galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.).

VAĮ 8 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. LVAT 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-617-13).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 išaiškino, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

Įvertinusi skundžiamą VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. VPA_SP5-4164 „Dėl G. M. netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos nustatymo“, teisėjų kolegija daro išvadą, jog jame nenurodytos faktinės aplinkybės (faktinis pagrindas), kurių pagrindu padarytos išvados. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai skundžiamu sprendimu buvo konstatuota netekto darbingumo periodinės kompensacijos permoka anksčiau, nei pareiškėjui paskirta netekto darbingumo pensija, kurios pagrindu ir buvo atliktas perskaičiavimas. Be to, skundžiamame sprendime nėra pateiktas detalus netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos apskaičiavimas. Pažymėtina, kad detalus netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos perskaičiavimas taip pat atliktas vėliau, nei konstatuota pati permoka.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. (9.6) VPA_SP5-4165 „Dėl G. M. netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos išieškojimo“ nusprendė nuo 2020 m. sausio 1 d. išskaityti 50 procentų per mėnesį iš G. M. gaunamos netekto darbingumo periodinės kompensacijos nustatytą 718,37 Eur permoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Pareiškėjas šio sprendimo neginčija. Pareiškėjas apie šį sprendimą buvo informuotas VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. raštu (9.6)DV-S-49062.

Pareiškėjas neginčija ir nustatytos netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos dydžio.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, daro išvadą, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. VPA_SP5-4164 „Dėl G. M. netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos nustatymo“ turinio trūkumai yra formalūs, kurie nesudaro besąlyginio pagrindo panaikinti šį sprendimą.

VSDFV tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog tenkinti pareiškėjo skundą, t. y. panaikinti skundžiamus sprendimus ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių pareiškėjui mokėti netekto darbingumo periodinę kompensaciją nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylos vedimo išlaidas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2020 m. gruodžio 4 d. pateikė teismui 2020 m. gruodžio 3 d. Pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.32)PT-6041, iš kurios matyti, kas pareiškėjui pagal Tarnybos 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. (8.1)TP-20-T-2068-10332 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba byloje. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 262 Eur.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas, t. y., teismo sprendimas priimtas pareiškėjo nenaudai, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymo ir iš atsakovo valstybei priteisti garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų šioje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-42 straipsniais, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipnsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo G. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymą dėl bylinėjimoai išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.