Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-3129-624/2021

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-29
Bylos Nr.: eA-3129-624/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03259-2020-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
Pareiškėjas: G. M.
Trečiasis asmuo: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Atsakovas: Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-3129-624/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03259-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.4; 7.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas G. M. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2020 m. spalio 23 d., prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – Skyrius, atsakovas) 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. VPA_SP5-4164 „Dėl G. M. netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos nustatymo“ (toliau – ir Skyriaus Sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. (11.1) I-6067 „Dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos“ (toliau – ir VSDFV Sprendimas); 3) įpareigoti Skyrių pareiškėjui G. M. skirti ir mokėti 203,69 Eur periodinę kompensaciją įstatymo nustatyta tvarka ir terminais; 4) priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylos vedimo išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Skyrius 2020 m. sausio 10 d. sprendimu pripažino 2019 m. gegužės 6 d. jam nustatytą profesinę ligą draudžiamuoju įvykiu. Neįgalumo ir darbingumo nustatyto tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) Sprendimų kontrolės skyrius, peržiūrėjęs pareiškėjo darbingumą, nustatė (duomenys neskelbtini) procentų netektą darbingumą ir paskyrė 203,69 Eur dydžio mėnesinę periodinę kompensaciją. Tuo pačiu NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu jam paskirta netekto darbingumo pensija, kurios dydis – 209,51 Eur. Ši netekto darbingumo pensija jam yra mokama iki šiol.

2.2. Pareiškėjas nesutiko, kad darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje DLN-2 Nr. 419 ir darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 418 nurodyta ta pati darbingumo lygio priežastis. Diagnozių kodai skiriasi, netekto darbingumo procentai nesutampa, todėl pareiškėjui 203,69 Eur periodinė kompensacija nemokama nepagrįstai.

2.3. Nei VSDFV, nei Skyrius nepateikė jokių pagrįstų argumentų dėl atsisakymo mokėti periodinę kompensaciją, todėl ji yra nemokama be jokio teisinio pagrindo. Be to, Skyrius ir VSDFV nepateikė pareiškėjui priimtų sprendimų, todėl jis negalėjo įsigilinti į esamą situaciją ir išsiaiškinti priimtų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Skyriaus 2020 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. VPA_SP5-335 pareiškėjui G. M. 2019 m. gegužės 6 d. nustatyta profesinė liga pripažinta draudžiamuoju įvykiu. Remiantis NDNT išduota Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma DLN-2 Nr. 479, pareiškėjas dėl nustatytos profesinės ligos nuo 2020 m. sausio 23 d. neterminuotai neteko (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo, todėl VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. VPA_SP5-1985 pareiškėjui nuo 2020 m. sausio 23 d. paskyrė 135,79 Eur per mėnesį dydžio netekto darbingumo periodinę kompensaciją. G. M. už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. birželio 30 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo išmokėta 718,37 Eur netekto darbingumo periodinės kompensacijos.

3.2. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, vykdydamas Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. birželio 22 d. sprendimą „Dėl G. M. darbingumo lygio“, atliko pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą ir nustatė, kad: 1) pareiškėjas dėl 2019 m. gegužės 6 d. nustatytos profesinės ligos nuo 2020 m. sausio 23 d. neterminuotai neteko (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo. Išduota darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma DLN-2 Nr. 419; 2) pareiškėjas dėl to paties draudžiamojo įvykio, t. y. 2019 m. gegužės 6 d. nustatytos profesinės ligos, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2026 m. gegužės 25 d. (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos) neteko (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo. Išduota darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 418.

3.3. Skyrius, vadovaudamasis Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma DLN-2 Nr. 419, 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. VPA_SP5-4136 perskaičiavo ir nuo 2020 m. sausio 23 d. pareiškėjui paskyrė 203,69 Eur per mėnesį dydžio netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Be to, remdamasis Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 418, VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. (10.3E) VPE_SP1E-66532 pareiškėjui laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2026 m. gegužės 25 d. paskyrė 209,51 Eur per mėnesį dydžio netekto darbingumo pensiją.

3.4. Tiek Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje DLN-2 Nr. 419, tiek darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 418 nurodyta ta pati pareiškėjo darbingumo lygio priežastis – profesinė liga (Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179, 27.4 punktas) bei tas pats netekto darbingumo procentų galiojimo pradžios laikas (nuo 2020 m. sausio 23 d.), t. y. pareiškėjui G. M. darbingumo lygio pažymos DLN-2 Nr. 419 ir DL-1 Nr. 418 išduotos dėl to paties draudžiamojo įvykio – 2019 m. gegužės 6 d. nustatytos profesinės ligos.

3.5. Pareiškėjui G. M. dėl profesinės ligos nuo 2020 m. sausio 23 d. netekus (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo, jam paskirta netekto darbingumo pensija (209,51 Eur) yra didesnė negu netekto darbingumo periodinė kompensacija (203,69 Eur), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui nuo 2020 m. sausio 23 d. turėjo būti mokama tik netekto darbingumo pensija.

3.6. Pareiškėjui už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. birželio 30 d. negalėjo būti mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija, todėl Skyrius priėmė Skyriaus Sprendimą, kuriuo nustatyta 718,37 Eur dydžio netekto darbingumo periodinės kompensacijos (išmokėtos dėl (duomenys neskelbtini) proc. netekto darbingumo pagal išduotą Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą DLN-2 Nr. 479) permoka už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. birželio 30 d.

3.7. Tiek Skyriaus Sprendime, tiek VSDFV Sprendime nurodytos teisės normos, kuriomis vadovaujantis pareiškėjui nustatyta netekto darbingumo periodinės kompensacijos permoka, faktinės šios permokos susidarymo aplinkybės bei paaiškinta, kodėl, nustačius didesnius netekto darbingumo procentus, jam negali būti mokamos abi išmokos.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. VSDFV atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, peržiūrėjęs NDNT Vilniaus IV teritorinio skyriaus sprendimą dėl pareiškėjui nustatyto darbingumo lygio dėl profesinės ligos ir darbingumo netekimo procentus, nustatė, jog dėl profesinės ligos pareiškėjas neteko (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo nuo 2020 m. sausio 23 d. ir tai patvirtino 2020 m. liepos 13 d. Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma DLN-2 Nr. 419. Be to, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, peržiūrėjęs NDNT Vilniaus IV teritorinio skyriaus sprendimus dėl pareiškėjo bendro darbingumo lygio, 2020 m. liepos 13 d. Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 418 nustatė, jog pareiškėjas dėl to paties draudžiamojo įvykio (profesinės ligos) neteko (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2026 m. gegužės 25 d.

4.2. Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje DLN-2 Nr. 419 ir Darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 418 nurodyta ta pati darbingumo lygio priežastis (profesinė liga bei tokie patys diagnozių kodai pagal (duomenys neskelbtini)) bei tas pats darbingumo netekimo procentų galiojimo pradžios laikas nuo 2020 m. sausio 23 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo periodinė kompensacija (203,69 Eur) mažesnė nei pareiškėjui mokama netekto darbingumo pensija (209,51 Eur), vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi (iš periodinės kompensacijos turi būti išskaičiuojama netekto darbingumo pensija), periodinė kompensacija pareiškėjui nemokama pagrįstai.

4.3. Nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. birželio 30 d. pareiškėjui negalėjo būti mokama periodinė kompensacija, todėl Fondo valdybos Vilniaus skyrius pagrįstai 2020 m. rugpjūčio 10 d. priėmė sprendimą Nr. (9.6) VPA_SP5-4164, kuriuo nustatyta 718,37 Eur dydžio periodinės kompensacijos permoka už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. birželio 30 d. bei 2020 m rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. (9.6) VPA_SP5-4165 dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos išieškojimo. Skyrius 2020 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. (9.6) DV_S-49062 pareiškėją informavo, jog nustatyta permoka bus išieškota iš jam paskirtos netekto darbingumo pensijos.

4.4. Netekto darbingumo pensija paskirta už praėjusį laikotarpį nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. liepos 31 d., todėl pareiškėjui susidarė 1 317,89 Eur pensijos nepriemoka, iš kurios išskaičiuota periodinės kompensacijos permoka (718,37 Eur) ir rugsėjo mėnesį išmokėta likusi pensijos nepriemokos suma (599,52 Eur).

4.5. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 18 d. skundą, VSDFV Sprendime paaiškino pareiškėjui Skyriaus sprendimų priėmimo teisinį ir faktinį pagrindus.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo G. M. skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl G. M. netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo.

7. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:

Šalies argumentai

7.1. Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriui 2019 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą skirti kompensaciją „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos“. Prie prašymo pareiškėjas pateikė: Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2019 m. gruodžio 12 d. išvadą, kurioje nurodyta, kad G. M. įtarta liga „(duomenys neskelbtini)“ (pagal (duomenys neskelbtini)) yra profesinės kilmės; 2019 m. gruodžio 17 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 2019-04-09/S-73/CDMEK).

7.2. Skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“(toliau – ir Nuostatai), 6 punktu, 2020 m. sausio 10 d. priėmė sprendimą Nr. VPA_SP5-335 „Dėl G. M. profesinės ligos“, kuriuo nusprendė pareiškėjui G. M. 2019 m. gegužės 6 d. nustatytą profesinę ligą pripažinti draudžiamuoju įvykiu.

7.3. Pareiškėjas Skyriui pateikė Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą DLN-2 Nr. 479, kurioje nurodyta, kad pareiškėjui nuo 2020 m. sausio 23 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. netektas darbingumas (profesinės ligos nustatymo data 2019 m. gegužės 6 d.; Diagnozės kodas pagal (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).

7.4. Skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 20 straipsniu bei Nuostatais (Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 488 redakcija), 2020 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. VPA_SP5-1985 „Dėl G. M. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją“ nusprendė G. M., dėl profesinės ligos, pripažintos draudžiamuoju įvykiu, netekus (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo, skirti netekto darbingumo periodinę kompensaciją ir mokėti nuo 2020 m. sausio 23 d. neterminuotai (kompensacijos suma 2020 m. sausio 23 d.: 135,79 Eur per mėnesį).

7.5. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, vykdydamas Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. SD-531 „Dėl G. M. darbingumo lygio“, atliko pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą ir 2020 m. liepos 13 d. surašė Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-344. Atlikus pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, pareiškėjui nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2026 m. gegužės 25 d. nustatytas keturiasdešimt penkių proc. ((duomenys neskelbtini) %) netektas darbingumas (darbingumo lygio priežastis – profesinė liga).

7.6. Skyrius 2020 m. rugpjūčio 6 d. priėmė sprendimą Nr. VPA_SP5-4136 „Dėl G. M. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją“, kuriuo nusprendė G. M., dėl profesinės ligos, pripažintos draudžiamuoju įvykiu, netekus (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo, skirti 203,69 Eur per mėnesį dydžio netekto darbingumo periodinę kompensaciją ir mokėti ją nuo 2020 m. sausio 23 d. neterminuotai.

7.7. Skyrius 2020 m. rugpjūčio 10 d. priėmė Skyriaus sprendimą , kuriame konstatavo, kad laikotarpiu (-iais) nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. birželio 30 d. susidarė 718,37 Eur netekto darbingumo periodinės kompensacijos permoka. Permoka susidarė dėl to, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2020 m. liepos 13 d. priimtu sprendimu G. M., nustačius (duomenys neskelbtini) procentus netekto darbingumo nuo 2020 m. sausio 23 d. neterminuotai, netekto darbingumo socialinio draudimo pensija yra didesnė už netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Skyrius pažymėjo, kad netekto darbingumo periodinė kompensacija asmeniui, dėl draudžiamojo įvykio netekusiam 45 ir daugiau procentų darbingumo, mokama, jeigu gavėjas dėl to paties draudžiamojo įvykio neturi teisės į tokio paties dydžio arba didesnę netekto darbingumo socialinio draudimo pensiją.

7.8. Pareiškėjas, nesutikdamas su Skyriaus Sprendimu, 2020 m. rugpjūčio 18 d. pateikė skundą VSDFV.

7.9. VSDFV Sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas. VSDFV rėmėsi Įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi. VSDFV pažymėjo, jog Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje DLN-2 Nr. 419 ir Darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 418 nurodyta ta pati darbingumo lygio priežastis (profesinė liga bei tokie patys diagnozių kodai pagal (duomenys neskelbtini)) bei tas pats darbingumo netekimo procentų galiojimo pradžios laikas nuo 2020 m. sausio 23 d. VSDFV, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo periodinė kompensacija (203,69 Eur) mažesnė nei pareiškėjui mokama netekto darbingumo pensija (209,51 Eur), vadovaudamasi Įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, padarė išvadą periodinė kompensacija pareiškėjui nemokama pagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas nurodė, kad netekto darbingumo periodinės kompensacijos skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Įstatymas. Teismas apžvelgė Įstatymo nuostatas (2 str. 1 d., 3 str. 3 d., 20 str. 1 d.), Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas (2 str. 17 d., 25 str.).

9. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčo dėl to, jog pareiškėjui nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2026 m. gegužės 25 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų netektas darbingumas, nėra, taip pat nėra ginčo dėl to, kad darbingumo lygio priežastis – profesinė liga.

10. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje DLN-2 Nr. 419 ir Darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 418 nurodyta ta pati darbingumo lygio priežastis (profesinė liga bei tokie patys diagnozių kodai pagal (duomenys neskelbtini)) bei tas pats darbingumo netekimo procentų galiojimo pradžios laikas nuo 2020 m. sausio 23 d., todėl pareiškėjas dėl to paties draudžiamojo įvykio turi teisę į netekto darbingumo socialinio draudimo pensiją, kuri yra didesnė už netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Teismas nurodė, kad pareiškėjas netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos ir netekto darbingumo periodinės kompensacijos apskaičiavimo ir jų dydžių neginčija.

11. Teismas pažymėjo, kad Skyriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. (10.3E) VPE_SP1E-66532 laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2026 m. gegužės 25 d. pareiškėjui paskirta 209,51 Eur per mėnesį dydžio netekto darbingumo pensija yra didesnė už netekto darbingumo periodinę kompensaciją, todėl Skyrius 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendime Nr. VPA_SP5-4164 „Dėl G. M. netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos nustatymo“ pagrįstai konstatavo netekto darbingumo periodinės kompensacijos permoką.

12. Įvertinęs skundžiamą Skyriaus Sprendimą, teismas padarė išvadą, kad jame nenurodytos faktinės aplinkybės (faktinis pagrindas), kurių pagrindu padarytos išvados ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai skundžiamu sprendimu buvo konstatuota netekto darbingumo periodinės kompensacijos permoka anksčiau, nei pareiškėjui paskirta netekto darbingumo pensija, kurios pagrindu ir buvo atliktas perskaičiavimas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Skyriaus Sprendime nėra pateiktas detalus netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos apskaičiavimas, be to, detalus netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos perskaičiavimas taip pat atliktas vėliau, nei konstatuota pati permoka.

13. Teismas akcentavo, kad Skyrius 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. (9.6) VPA_SP5-4165 „Dėl G. M. netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos išieškojimo“ nusprendė nuo 2020 m. sausio 1 d. išskaityti 50 procentų per mėnesį iš G. M. gaunamos netekto darbingumo periodinės kompensacijos nustatytą 718,37 Eur permoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Pareiškėjas šio sprendimo neginčijo ir apie jį buvo informuotas Skyriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. raštu (9.6)DV-S-49062.

14. Teismas padarė išvadą, kad Skyriaus Sprendimo turinio trūkumai yra formalūs ir nesudaro pagrindo panaikinti šį sprendimą, taip pat teismas konstatavo, kad VSDFV tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad tenkinti pareiškėjo skundą, t. y. panaikinti skundžiamus sprendimus ir įpareigoti Skyrių pareiškėjui mokėti netekto darbingumo periodinę kompensaciją nėra teisinio pagrindo.

III.

15. Pareiškėjas G. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, jog Skyriaus Sprendimas surašytas be teisinio pagrindo, nes jame nėra nurodytą nei vienos aplinkybės kodėl, iš kur atsirado, bei ar tikrai atsirado pareiškėjui netekto darbingumo periodinės kompensacijos permoka, apskaičiavimų šiame sprendime nėra. Iš pradžių buvo konstatuotas periodinės kompensacijos permokos perskaičiavimas, o po to paskirta netekto darbingumo pensija, kurios pagrindu ir buvo atliktas perskaičiavimas, todėl tokie skaičiavimai negali būti teisingi. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepanaikino Skyriaus Sprendimo.

15.2. Skyriaus Sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas lemia VSDFV Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. VSDFV Sprendime yra nurodyta, jog Skyrius yra informavęs G. M., kad permoka bus išieškota iš paskirtos netekto darbingumo pensijos – Skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas Nr. VPA-SP5-4165.

15.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 21 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo, kaip socialinės išmokos gavėjo, kaltės nėra, jog jam buvo išmokėta neva periodinės kompensacijos permoka ir šie išskaitymai iš jo negali būti daromi, todėl Skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. VPA_SP5-4165 pagrindu išieškojimas iš pareiškėjo negali būti vykdomas, todėl minėtas sprendimas turi būti panaikintas.

15.4. Iš pažymų DLN-2 Nr. 419 ir DL-1, Nr. 418 matyti, kad pareiškėjui nustatytos diagnozės yra skirtingos. Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje DLN-2 Nr. 419, pareiškėjui nustatytos diagnozes pagal (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o Darbingumo lygio pažymoje DL-1, Nr. 418, G. M. nustatytos diagnozes pagal (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Darbingumo lygio pažyma rodo, kad pareiškėjui daugiau ligų nustatyta darbingumo lygio pažymoje nei Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje. Profesinės ligos pareiškėjui nustatytos nuo 2019 m. gegužės 6 d., kai tuo tarpu pažymoje DLN-2 Nr. 419 neteisingai nurodytas profesinės ligos nustatymo data, – 2020 m. sausio 23 d., nors turėtų būti nurodyta 2019 m. gegužės 6 d., kaip nurodyta Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. PL-344 (dėl profesinės ligos). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui neteisėtai nemokama periodinė kompensaciją – 203,69 Eur, nes ši išmoka pareiškėjui turėjo būti mokama nuo 2019 m. gegužės 6 d. ir pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjui periodinė kompensacija nemokama pagrįstai.

16. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

17. Atsakovas Skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

17.1. Pasisakydamas dėl Skyriaus Sprendimo, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Skyriaus Sprendime nenurodytos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu padarytos išvados. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai Skyriaus Sprendimu buvo konstatuota netekto darbingumo periodinės kompensacijos permoka anksčiau, nei pareiškėjui paskirta netekto darbingumo pensija, kurios pagrindu ir buvo atliktas perskaičiavimas. Be to, Skyriaus Sprendime nėra pateiktas detalus netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos apskaičiavimas. Jis taip pat atliktas vėliau, nei konstatuota pati permoka. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad Skyriaus Sprendimo turinio trūkumai yra formalūs ir jie nesudaro besąlyginio pagrindo panaikinti šį sprendimą.

Atsiliepimas

17.2. Tiek Skyriaus, tiek VSDFV atsiliepimuose pirmosios instancijos teismui, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime akcentuota ir konstatuota, jog pareiškėjui išduotoje Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje DLN-2 Nr. 419 ir Darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 418 nurodyta ta pati darbingumo lygio priežastis – profesinė liga (Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179, 27.4 p.), tokie patys diagnozių kodai pagal (duomenys neskelbtini) bei tas pats darbingumo netekimo procentų galiojimo pradžios laikas nuo 2020 m. sausio 23 d. Todėl, vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas turi teisę tik į netekto darbingumo pensiją, kadangi ji yra didesnė už netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Skyrius pagrįstai konstatavo netekto darbingumo periodinės kompensacijos permoką. Net ir tuo atveju, jeigu būtų panaikintas Skyriaus Sprendimas dėl nustatytų jo turinio trūkumų, pareiškėjui susiklosčiusi teisinė ir faktinė situacija nebūtų vertinama kitaip, nes, kaip minėta aukščiau, abi darbingumo lygio pažymos (DLN-2 Nr. 419 ir DL-1 Nr. 418) pareiškėjui išduotos dėl to paties draudžiamojo įvykio – 2019 m. gegužės 6 d. nustatytos profesinės ligos.

17.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas, sistemiškai išanalizavęs ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyręs bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo ginčijami Skyriaus ir VSDFV sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai įvertinus bylos faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo juos naikinti ir įpareigoti Skyrių pareiškėjui mokėti netekto darbingumo periodinę kompensaciją.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes ir grindžia jį šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas, padarė pagrįstas išvadas, kad NDNT pakeitus netekto darbingumo procentus už praėjusį laiką, G. M. įgijo teisę tik į padidėjusią išmoką. Tai reiškė, kad G. M. įgijo teisę gauti netekto darbingumo pensiją, o kadangi darbingumo netekimas nustatytas dėl to paties draudžiamojo įvykio (profesinės ligos), pareiškėjas teisę gauti kitą išmoką už praeitą laiką prarado.

Žemesnės instancijos teismas

18.2. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad iš esmės Skyrius, nepaisant priimtų sprendimų tam tikrų trūkumų, nepažeidė pareiškėjo teisės dėl netekto darbingumo padidėjimo (procentų padidėjimo) gauti didesnę išmoką už praeitą laiką, nes pagal Skyriaus Sprendimą ir Skyriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. raštą Nr. (9.6)DV_S-49062, taip pat pagal kitus sprendimus dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo ir mokėjimo pareiškėjui už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. liepos 31 d., pareiškėjui yra sumokėta didesnė išmoka – vietoj 135,79 Eur dydžio mėnesinės periodinės kompensacijos G. M. sumokėta 209,51 Eur mėnesinio dydžio netekto darbingumo pensija.

18.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad individualaus administracinio akto trūkumai šioje byloje pareiškėjui nekliudė suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

18.4. Tam, kad nustatytų, kiek dėl pasikeitusio asmens darbingumo lygio dėl profesinės ligos (pripažintos draudžiamuoju įvykiu) reikia sumokėti išmokų ir kokio dydžio, ir kad tai užfiksuotų taikomosiose sistemose ir Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, VSDFV teritoriniai skyriai atlieka daug veiksmų ir priima daug tarpinių sprendimų. Tai yra iš pradžių apskaičiuojama, kokia būtų padidėjusio dydžio periodinė kompensacija. Tada skaičiuojama, kokia yra permoka senosios periodinės išmokos, kad ją atėmus iš naujosios išmokos būtų nustatyta, kokią pinigų sumą (išmokos dalį) asmeniui reikia sumokėti papildomai. Tokiais atvejais kaip šioje byloje dar laukiama, kada bus apskaičiuota netekto darbingumo pensija. Tuomet apskaičiuotas dydis palyginamas su naujai apskaičiuotos periodinės kompensacijos dydžiu ir paaiškėjus, kad pensijos dydis yra didesnis, nebemokama periodinė kompensacija, o iš apskaičiuotos netekto darbingumo pensijos nepriemokos atimama visa jau išmokėtos periodinės išmokos suma. Apie šio sudėtingo skaičiavimo proceso eigą išmokų gavėjai (kaip ir pareiškėjas) informuojami etapais.

18.5. Šioje byloje pirma buvo apskaičiuota naujo dydžio periodinė kompensacija (Skyriaus 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu), po to buvo priimtas seno dydžio periodinės kompensacijos permokos nustatymo sprendimas (Skyriaus Sprendimas). Tuo pačiu metu buvo vykdomas netekto darbingumo pensijos apskaičiavimas, o po to skyrimas, jos nepriemokos apskaičiavimas ir nustatytos periodinės kompensacijos permokos įskaitymas iš mokėtinos netekto darbingumo pensijos sumos. Bet iš esmės pagrindiniai veiksmai ir iš to kylančios pasekmės pareiškėjui apibendrintai buvo pranešti Skyriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. raštu (9.6)DV-S-49062. Skyrius 2020 m. rugpjūčio 13 d. raštu (9.6)DV-S-49062 ir informavo pareiškėją apie dėl jam nustatyto padidėjusio dydžio darbingumo netekimo priklausančias išmokas, t. y. paaiškino, kad nors jam nustatoma periodinės kompensacijos permoka, bet ji bus išieškota iš jam tuo pačiu metu paskirtos netekto darbingumo pensijos (atliktas įskaitymas).

18.6. VSDFV Sprendime taip pat nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. birželio 30 d. G. M. negalėjo būti mokama periodinė kompensacija, todėl Skyrius pagrįstai priėmė Skyriaus Sprendimą, kuriuo nustatė 718,37 Eur dydžio periodinės kompensacijos permoką už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. birželio 30 d. VSDFV pareiškėjui paaiškino, kad Skyrius 2020 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. (9.6) DV_S-49062 teisingai pareiškėją informavo, jog nustatyta permoka bus išieškota iš jam naujai paskirtos netekto darbingumo pensijos – permokos suma bus atimta iš netekto darbingumo pensijos nepriemokos (apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. liepos 31 d.) ir nepriemokos likutis bus išmokėtas kartu su rugsėjo mėnesio netekto darbingumo pensija.

18.7. Skyriui pareiškėjui paskyrus netekto darbingumo pensiją už praėjusį laikotarpį nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. liepos 31 d., susidarė 1 317,89 Eur pensijos nepriemoka, iš kurios išskaičiuota periodinės kompensacijos permoka (718,37 Eur) ir rugsėjo mėnesį išmokėta likusi pensijos nepriemokos suma (599,52 Eur) kartu su rugsėjo mėnesį priklausančia netekto darbingumo pensija (209,51 Eur), todėl Skyriaus Sprendimu nustatyta periodinės kompensacijos permoka buvo padengta įskaitymo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.130–6.131 str.), apie tai, kaip reikalauja Civilinis kodeksas, pranešus pareiškėjui.

18.8. VSDFV Sprendime nenurodyta, kad periodinės kompensacijos permokos padengimas buvo įvykdytas pagal VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. (9.6) VPA_SP5-4165 „Dėl G. M. netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos išieškojimo“, nes iš tikrųjų pagal šį sprendimą nebuvo atlikti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu, todėl pareiškėjo argumentas, kad jam neteisingai taikytos VSDĮ 21 straipsnio 2 dalies normos, yra visiškai nepagrįstas, nes jam šis sprendimas nebuvo taikytas, nors buvo priimtas ir buvo išsiųstas.

18.9. Pareiškėjas Skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. (9.6) VPA_SP5-4165 „Dėl G. M. netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos išieškojimo“ pareiškėjas neginčijo, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas ir nenagrinėtinas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalį.

18.10. Skiriant dvi ir daugiau viena nuo kitos priklausančių išmokų, VSDFV Vilniaus skyriaus specialistai bendradarbiauja ir tuo pačiu metu atlieka periodinių kompensacijų ir pensijų skyrimo veiksmus tam, kad apdraustieji greičiu gautų nepriemokas dėl pasikeitusių netekto darbingumo procentų. Todėl specialistai visada keliomis dienomis anksčiau išsiaiškina ir apskaičiuoja klientams priklausančias išmokų sumas, nei tai įforminama oficialiais dokumentais (sprendimais). Todėl pareiškėjo argumentai, kad atlikti veiksmai (šiuo atveju dėl periodinės kompensacijos permokos nustatymo ir netekto darbingumo pensijos skyrimo) kažkaip pažeidė ar galėjo pažeisti jo teisėtus interesus, yra neteisingi, nes šie veiksmai kaip tik atliekami apdraustųjų naudai, kad jiems nebūtų nepagrįstai išmokamos išmokos, kurias paskui būtų galima reikalauti grąžinti ir t. t.

18.11. Pačios periodinės kompensacijos permokos apskaičiavimas tiesiogiai nesusijęs su paskirtos netekto darbingumo pensijos dydžiu, nes permoka turėjo būti ir buvo nustatyta atsižvelgiant į išmokėtą „senojo dydžio“ periodinės kompensacijos sumą už praėjusį laikotarpį nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Todėl ši suma pareiškėjui nebuvo detalizuota net VSDFV sprendime, nes apskaičiuojama labai paprastai, sudėjus visų išmokėtų už tą laikotarpį nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. birželio 30 d. periodinių kompensacijų mėnesines sumas

Šalies argumentai

18.12. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas apie VSDFV Sprendimo teisėtumą nepasisakė, nes, be kita ko, būtent nagrinėdamas klausimą, ar apeliantui priklauso be netekto darbingumo pensijos ir kita išmoka – periodinė kompensacija, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ir vertino VSDFV Sprendimo turinį. VSDFV Sprendime pareiškėjui buvo išaiškinta, kaip taikoma Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, dėl draudžiamojo įvykio netekusiam 45 ir daugiau procentų darbingumo, mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija, jeigu gavėjas dėl to paties draudžiamojo įvykio neturi teisės į tokio paties dydžio arba didesnę netekto darbingumo socialinio draudimo pensiją.

18.13. Pareiškėjo reikalavimas skirti jam periodinė kompensaciją nuo 2019 m. gegužės 6 d. yra naujas, pirmosios instancijos teismas dėl šio klausimo nepriėmė sprendimo, todėl apeliacinėje instancijoje šis reikalavimas negali būti nagrinėjamas.

18.14. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir ginčą norėdamas išspręsti iš esmės (o ne formaliai), taikė tinkamas ginčijamiems teisiniams santykiams materialiosios teisės normas ir tinkamai bei teisingai jas aiškino, vadovavosi protingumo principu ir teismų praktika aiškindamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio normas, kad administravimo subjektų sprendimų panaikinimas tik formaliu pagrindu neužbaigtų ginčo ir neišspręstų tarp ginčo šalių kilusio ginčo esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Skyriaus Sprendimo ir VSDFV Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje DLN-2 Nr. 419 ir Darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 418 nurodyta ta pati darbingumo lygio priežastis bei tas pats darbingumo netekimo procentų galiojimo pradžios laikas – nuo 2020 m. sausio 23 d., padarė išvadą, jog pareiškėjas dėl to paties draudžiamojo įvykio turi teisę į netekto darbingumo socialinio draudimo pensiją, kuri yra didesnė už netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad Skyriaus Sprendimo trūkumai – nenurodytos faktinės aplinkybės (faktinis pagrindas), kurių pagrindu padarytos išvados; Skyriaus Sprendimu buvo konstatuota netekto darbingumo periodinės kompensacijos permoka anksčiau nei pareiškėjui paskirta netekto darbingumo pensija, kurios pagrindu ir buvo atliktas perskaičiavimas; Skyriaus Sprendime nėra pateiktas detalus netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos apskaičiavimas, detalus netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos perskaičiavimas taip pat atliktas vėliau nei konstatuota pati permoka – yra formalūs ir nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Skyriaus Sprendimas ir VSDFV Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad Skyriaus Sprendimo trūkumai buvo esminiai, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo jį panaikinti. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl VSDFV Sprendimo teisėtumo, nors šis sprendimas, vadovaujantis VSDĮ 21 straipsnio 2 dalimi, negali būti vykdomas. Pareiškėjas akcentuoja, kad periodinė kompensacija (203,69 Eur) turėjo būti mokama pareiškėjui nuo 2019 m. gegužės 6 d.

22. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

23. Atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad Skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas Nr. VPA_SP5-4165, vadovaujantis VSDĮ 21 straipsnio 2 dalimi, negali būti vykdomas, nes nėra pareiškėjo kaltės, todėl turi būti panaikintas, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas šio sprendimo įstatymų nustatyta tvarka neskundė, be to, atsakovas nurodė, kad šis sprendimas nebuvo įvykdytas, todėl teisėjų kolegija dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.

24. Pagal Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, jeigu nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio neteko nuo 30 iki 45 procentų darbingumo, jam mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Asmeniui, dėl draudžiamojo įvykio netekusiam 45 ir daugiau procentų darbingumo, mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija: jeigu gavėjas dėl to paties draudžiamojo įvykio neturi teisės į tokio paties dydžio arba didesnę netekto darbingumo socialinio draudimo pensiją (1 p.); jeigu gavėjui dėl to paties draudžiamojo įvykio mokama netekto darbingumo socialinio draudimo pensija yra mažesnė už apskaičiuotą netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Šiuo atveju gavėjui mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija, kurios dydis yra nustatomas kaip šiame punkte nurodytų išmokų skirtumas (2 p.).

25. Nagrinėjamu atveju Skyriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. (10.3E) VPE_SP1E-66532 nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2026 m. gegužės 25 d. pareiškėjui buvo paskirta netekto darbingumo pensija (209,51 Eur), kuri yra didesnė nei pareiškėjui Skyriaus 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. VPA_SP5-4136 apskaičiuota periodinė kompensacija (203,69 Eur). Taigi, įvertinus ginčui reikšmingas faktines aplinkybes ir Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. birželio 30 d. pareiškėjui turėjo būti mokama netekto darbingumo socialinio draudimo pensija.

26. Pasisakydama dėl pareiškėjo teiginių, kad jam turėtų būti mokama netekto ir darbingumo periodinė kompensacija, nes iš pažymų DLN-2 Nr. 419 ir DL-1 Nr. 418 matyti, kad pareiškėjui nustatytos ligų diagnozės yra skirtingos, teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiaga patvirtina, jog tiek pažymoje DLN-2 Nr. 419, tiek pažymoje DL-1, Nr. 418 nustatyta ta pati darbingumo lygio priežastis (profesinė liga bei tokie patys diagnozių kodai pagal (duomenys neskelbtini)) bei tas pats darbingumo netekimo procentų galiojimo pradžios laikas nuo 2020 m. sausio 23 d. Taigi, Skyrius pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui turi būti mokama tik didesnė netekto darbingumo socialinio draudimo pensija.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, jog pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Be administraciniams aktams taikomų pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų, ne mažiau svarbu, kad administracinis aktas, kuris sukelia atitinkamas teisines pasekmes, apskritai būtų aiškus ir suprantamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-650-556/2015). Individualiu administraciniu aktu turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam ne bet kokių, bet konkrečių tiesioginių padarinių, todėl būtina reikalavimą ne tik pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės normomis, bet ir suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų (aiškumo reikalavimas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1652-662/2015; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-624/2015; 2015 m. birželio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1234-520/2015). Tačiau akcentuotina, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu tais atvejais, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2761-662/2021).

28. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (inter alia (be kita ko) 2007 m. spalio 24 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimai). Teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais (2008 m. kovo 15 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai).

29. Nagrinėjamu atveju, nors Skyriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas Nr. (10.3E) VPE_SP1E-66532 turi turinio trūkumų, įvertinus, kad ginčo nagrinėjimo VSDFV ir teisme metu pateiktais duomenis tai yra vienintelis jo trūkumas, jo naikinimas vien dėl šios priežasties būtų vien formaliai teismo vykdomas teisingumas.

30. Vertindama pareiškėjo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl VSDFV Sprendimo, teisėjų kolegija pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad jame išsamiai įvertintas VSDFV Sprendimo turinys. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas VSDFV Sprendimą įvertino kitaip, nei jį vertina pareiškėjas, nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas šio sprendimo nevertino.

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

32. Atmetus apeliacinį skundą, pareiškėjas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė