Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2014-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-234-853/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-07-04
Bylos Nr.
1-234-853/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Nukentėjusysis
V. A.
Kaltinamasis
E. J.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 4 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Š. V., nukentėjusiajam V. A., jo atstovui A. G., kaltinamajam E. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas 6 kartus, paskutinis teistumas: 2010-06-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį 30 MGL (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) dydžio bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. 2013 m. gruodžio 27 d. apie 20.00 val., viešoje vietoje prie įėjimo į lažybų punktą „Orakulas“, esantį Žemaitijos g. 20B, Mažeikiuose, aplinkinių akivaizdoje, reikalaudamas iš nukentėjusiojo V. A. grąžinti jo sugyventinei M. Ž. skolą, sudavė nukentėjusiajam kumščiu smūgį į veidą, padarydamas jam nosies kaulų lūžį, viršutinio žandikaulio kairės pusės V danties ir viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties sumušimus, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje ir abiejose lūpose, poodines kraujosruvas paakiuose, kas nesunkiai sutrikdė V. A. sveikatą, tokiu būdu nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą kito asmens - M. Ž. tikrą teisę atgauti 1200 litų skolą ir padarė didelės žalos nukentėjusiojo V. A. teisėms, savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomeninę rimtį bei nesunkiai dėl chuliganiškų paskatų sužalojo nukentėjusįjį, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Kaltinamasis E. J. nusikaltimų, numatytų 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje, padarymu kaltu prisipažino visiškai bei apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad M. Ž. yra jo sugyventinė, kuri nukentėjusiajam paskolino 1600 litų. Du šimtus nukentėjusysis jai atidavė, o kitų pinigų negrąžino. Jis nukentėjusiajam skambino, kad šis gražintų pinigus, tačiau nukentėjusysis tik pažadėdavo grąžinti ir jų negražino. Dėl pinigų gražinimo vieną kartą, kai paskambino, tai atsiliepė jo žmona, kuri sakė, kad skolą grąžins jų sūnus. Vieną dieną jis pamatė nukentėjusiojo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, baltos spalvos. Automobilyje nebuvo nieko, todėl paklausė taksisto, kur yra kitas taksistas, šis atsakė, kad sėdi lažybų punkte. Jis įėjo į tą lažybų punktą. Nukentėjusįjį jis iš matymo žinojo, buvo matęs kazino, kuriame dirbo jo sugyventinė. Jis nukentėjusįjį išsivedė į lauką pasikalbėti. Lauke jis nukentėjusiojo pasiteiravo, kada šis ruošiasi atiduoti skolą. Nukentėjusiajam paneigus skolos buvimą, jis susinervino ir vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidą.

Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusysis ir jo atstovas, prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. J. visiško kaltės pripažinimo bei parodymų, jo kaltė byloje yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

2013-12-27 protokolu-pareiškimu, kuriame V. A. nurodė, kad buvo sumuštas vieno vaikino prie lažybų punkto durų (4 b. l.); 2013-12-27 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra Mažeikių m., Žemaitijos g. 20, pastate prie įėjimo į lažybų punktą „Orakulas“. Prieš lažybų punktą yra automobilių ir taksi automobilių statymo aikštelė. Prie įėjimo į lažybų punktą yra trys laipteliai, ant kurių yra rusvos spalvos, panašios į kraują, dėmės (6 – 12 b. l.);2013-12-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis V. A. iš jam pateiktų 5 fotonuotraukų atpažino fotonuotraukoje Nr. 2 esantį E. J., kuris prisistatė merginos, kuriai yra skolingas, vyru ir jam sudavė smūgį į veidą (20 – 24 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusio V. A. parodymais, kur jis parodė, kad taksi vairuotoju jis dirbo savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos. 2013-12-27 apie 20 val., jis užsuko į lažybų punktą „Orakulas“, kuris yra Žemaitijos g., prie prekybos centro „Maxima“, išgerti kavos. Tuo metu lažybų punkte dirbo dvi iš matymo žinomos merginos. Jis užsisakė kavos, atsisėdo prie staliuko, kitų žmonių lažybų punkte nebuvo. Netrukus į lažybų punktą įėjo trys nepažįstami vaikinai. Tas, kurį iš nuotraukų atpažino, jo paklausė, ar lauke stovintis baltas „(duomenys neskelbtini)“ automobilis yra jo. Jis atsakė, kad jo, tada tas vaikinas pasakė, kad reikia eiti į lauką pasikalbėti, nesakė kodėl, o jis neklausė. Išėjus į lauką, sustojus pusmetrį nuo durų, tas pats vaikinas pasakė, kad jis yra M., kuri dirbo kazino, draugas ar vyras. Klausė, kodėl negrąžina M. skolos. Jis atsakė, kad skolą grąžins jo sūnus, kuris dabar yra Vilniuje. Skolą sūnus grąžins, kad su M. taip yra sutaręs. Tada tas jo atpažintas vaikinas iš kumščio jam smogė į veidą, nuo to smūgio jis atsirėmė į lažybų punkto sieną ir nepamena, ar daugiau jį mušė. Po to, atsimena, kad jam tas vaikinas davė savo telefoną, kuriuo jau buvo atsiliepusi M. Jis M. pasakė, kad šiom dienom grįš sūnus iš Vilniaus ir grąžins pinigus. M. pasakė, kad gerai. Po pokalbio su M. su tais vaikinais išsiskyrė, jis nuėjo į prekybos centre „Maxima“ esantį tualetą, kadangi jam buvo prakirsta nosis, lūpa ir bėgo kraujas. Jis M. iš tikrųjų yra skoloje 600 ar 800 litų, tiksliai nepamena. Jis tikėjosi išlošti ir jai skolą grąžinti, kadangi neišlošė, todėl skolos negrąžino. M. jis buvo davęs savo telefono numerį, ji dėl skolos keletą kartų jam skambino, prašė ją grąžinti. Po sumušimo jis kreipėsi į ligoninę, jį paguldė vienai parai stebėjimui. Taip pat jis kreipėsi pas odontologę, kuri jam ištraukė vieną dantį, du klibančius priekinius dantis paliko stebėjimui dviem mėnesiams, tačiau tie dantys nesutvirtėjo, todėl reikės kreiptis pas gydytoją. Kadangi po sumušimo jam skaudėjo galvą, jį paguldė į ligoninę Mažeikiuose, jis buvo gydomas apie 6 dienas (14, 15 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos M. Ž. parodymais, kur ji parodė, kad dirba kazino, esančiame prekybos centre „Norfa“. Maždaug prieš metus laiko darbe susipažino su vyriškiu, kurio vardas V., jo pavardės nežino, jis važinėja baltu „(duomenys neskelbtini)“ markės automobiliu. 2013 metų vasarą V. jos paprašė lošimui paskolinti pinigų, tada jam paskolino savo asmeninius pinigus - 200 litų. Kaip ir buvo sutarę, tuos pinigus jai kitą dieną V. grąžino. Maždaug po mėnesio V. vėl paprašė paskolinti 1200 litų, kuriuos jam paskolino, jokių paskolos dokumentų nesurašė. V. sutartu laiku skolos negrąžino, vieną kartą sakė, kad reikia remontuoti automobilį, po to sakė, kad jo sūnus rugsėjo mėnesį grįš iš Amerikos ir grąžins jai skolą. Rugsėjo mėnesį į jos telefoną paskambino asmuo ir prisistatė, kad yra V. sūnus, sakė, kad nori grąžinti tėvo skolą, todėl jam padiktavo savo banko sąskaitos numerį, o tas asmuo sakė, kad pinigus perves per du mėnesius, tai yra iki 2013 m. gruodžio mėnesio. Bet skolos niekas taip ir negrąžino iki šiol. Po to, V. kazino nebesirodė. Atsitiktinai jį buvo sutikus gruodžio mėnesį, klausė apie skolą, tai jis atsakė, kad manė, jog sūnus pervedė pinigus, todėl jis ir nebesidomėjo. E. J. buvo jos sugyventinis, su juo kartu gyveno apie 9 mėnesius, 2013 metais gruodžio pradžioje išsiskyrė, jis iš jos buto išsikraustė. E. J. žinojo, kad V. yra jai skolingas, taip pat žinojo, kad jis dirba taksi vairuotoju ir važinėja baltu „(duomenys neskelbtini)“ markės automobiliu. Ji E. neprašė, kad V. dėl negrąžintų pinigų sumuštų. Ji mano, kad po to, kai E. iš savo buto išvarė, o jis nenorėjo su ja skirtis, jis gal tokiu būdu su ja sugalvojo susitaikyti. 2013 m. gruodžio pabaigoje ar 2014 m. sausio pradžioje jai paskambino V. ir pasakė, kad už jam išmuštą dantį ji skolos neatgaus. Gruodžio pabaigoje ar sausio pradžioje ji buvo su E. J. susitikusi, jis sakė, kad buvo prie prekybos centro „Maxima“, esančio Žemaitijos gatvėje, sutikęs V. ir liepė jam grąžinti skolą. E. J. jai prisipažino, kad sumušė V. Kadangi ji neturi jokio skolos įrodymo, todėl nei į policiją, nei į teismą dėl to nesikreipė, dirba kazino viena ir skolinimo metu kitų asmenų nebuvo, kas galėtų paliudyti skolos faktą (39 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos G. J. parodymais, kur ji parodė, kad 2013-12-27 dirbo lažybų punkte „Orakulas“. V. A. yra pastovus lažybų punkto klientas. Ji prisimena, kad buvo toks įvykis, kai į punktą atėjo trys vaikinai, vienas iš jų klausė, kieno yra balta mašina. Įvykio, kai prie lažybų punkto buvo sumuštas V. A., ji nematė, vėliau į punktą užėjęs apie tai pasakojo pats V. A. (41 b. l.);teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. A. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, viršutinio žandikaulio kairės pusės V danties ir viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties sumušimai, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje ir abiejose lūpose, poodinės kraujosruvos paakiuose. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje. V. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (34 – 35 b. l.);2014-02-02 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta UAB „Orakulas“ lažybų bendrovės pateikta kompaktinė plokštelė, kurioje esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kad prie staliuko sėdi V. A. ir bendrauja su dviem darbuotojomis (47-48 b. l.).

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo E. J. kaltę padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo E. J. nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, kadangi jis savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą, sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų ir nusikalstamą veiką padarė viešoje vietoje, savo įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, taip sutrikdydamas visuomeninę rimtį, tai yra viešoje vietoje prie įėjimo į lažybų punktą, nepagrįstai panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiojo atžvilgiu reikalavo grąžinti skolą. Panaudojo fizinę prievartą viešoje vietoje įžūliu elgesiu, tai yra sumušė nukentėjusįjį, sukeldamas V. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi V. A. buvo lūžęs nosies kaulas, o dėl nosies kaulų lūžio V. A. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Šios aplinkybės teisme patvirtintos baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, paties kaltinamojo parodymais ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kuri buvo pagarsinta teisminio nagrinėjimo metu.

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nors kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu nurodė, jog nuoširdžiai gailisi ir atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau teismas nepripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kadangi savo nusikalstamas veikas pripažino, o dėl jų nesigailėjo. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam E. J. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytos trys baigtinės veikos, iš kurių dvi nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų kategorijos (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 294 straipsnio 2 dalis), viena nusikalstama veika prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 284 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia. Kaltinamasis E. J. anksčiau yra teismo teistas (51, 52-55 b. l.), bausmės neatlikęs (57 b. l.), baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (59-63 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (70 b. l.), nevedęs ir turintis mažametį vaiką (67 b. l.), nedirbantis (71 b. l.), registruotas darbo biržoje (72 b. l.), išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, yra linkęs toliau daryti nusikaltimus.

Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam E. J. su laisvės atėmimu susijusias bausmes, jų dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kadangi nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, todėl bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrintinos apėmimo būdu, griežčiausia iš paskirtų bausmių apimant švelnesnes bausmes.

Kadangi kaltinamasis E. J. prisipažino esąs kaltas, baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta ir sumažinta bausmė subendrintina su 2010-06-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 30 MGL dydžio bauda, jas visiškai sudedant.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, turi mažametį sūnų (67 b. l.), į jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jog teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo ir gailėjosi dėl savo nusikaltimų, į nusikaltimų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, teismas daro išvadą, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo socialinius ryšius, atimti iš kaltinamojo galimybę dirbti bei gyventi visavertį gyvenimą, todėl darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant, paskiriant įpareigojimus.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. J. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2014-03-21 paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (83-84 b. l.).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

E. J. įpareigotinas per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas).

Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys, dėl nukentėjusiojo V. A. gydymo išlaidų atlyginimo, tenkintinas visiškai, nes kaltinamasis E. J. tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį V. A., todėl privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas ir priteistina iš E. J. 2000,50 Lt Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos (101-102, 103 b. l.) (BPK 305 straipsnio 5 dalis ir CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Nukentėjusysis V. A. teisme pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo E. J. priteisti 6020,00 Lt turtinei ir 15000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti (126-129 b. l.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-171/2011). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

Kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.

Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui.

Neabejotinai byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo E. J. veiksmų nukentėjusysis patyrė turtinę žalą, nes nuo suduoto kaltinamojo smūgio prarado dantį, kurio atstatymas pagal pateiktą preliminarią išvadą kainuotų 6020,00 (137 b. l.), todėl dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Taip pat byloje nustatyta, jog nukentėjusysis V. A. dėl nusikalstamų kaltinamojo E. J. veiksmų patyrė neturtinę žalą – patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, patyrė nepatogumų valgydamas. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad ji nukentėjusiajam buvo padaryta tyčiniais (BK 15 straipsnis) kaltinamojo E. J. veiksmais. Kaip jau buvo minėta, vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos. Nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo (sutrikdymo) atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros. Nustatyta, kad kaltinamasis E. J. šiuo metu nedirba, yra jaunas, darbingas, todėl, nors byloje nėra duomenų apie jo turimą turtą bei gaunamas pajamas, darytina išvada, kad jo galimybė gauti pakankamas pajamas žalai atlyginti yra reali.

Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra bendrieji teisės principai, kuriais privalo vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (CK 1.5 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje specialiai pabrėžiamas jų taikymo būtinumas, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Įstatymų leidėjas nei baudžiamajame, nei civiliniame įstatyme neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą, nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas.

Nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką analogiškose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodyta, kad ,,teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu“.

Atsižvelgus į nusikalstamų veikų pasekmes, kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, iš kaltinamojo E. J. nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 5000 litų. Likusioje dalyje nukentėjusiojo V. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti BPK 106 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje V. A. patyrė 2700,00 Lt išlaidų atstovo pagalbai (144-146 b. l.). Teismas 2014-06-23 priėmė nutartį, kuria leido teisininkui A. G. atstovauti nukentėjusįjį V. A. (125 b. l.), todėl nukentėjusiojo V. A. patirto išlaidos atstovo paslaugoms apmokėti pripažintinomis pagrįstomis išlaidomis ir priteistina iš E. J. V. A. naudai 2700,00 Lt atstovo paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nubausti jį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti E. J. subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. J. sumažintą bausmę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2010-06-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 30 MGL (3900,00 Lt) dydžio bauda ir skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę ir 30 MGL (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) dydžio baudą.

Įpareigoti E. J. 30 MGL (3900,00 Lt) baudą sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, o teismui pateikti mokėjimo kvitą.

Išaiškinti nuteistajam E. J., jog paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 ir 8 punktais, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. J. palikti galioti kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą E. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti E. J. per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą.

Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš E. J. 2000,50 Lt (du tūkstančius litų ir 50 centų).

V. A. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai ir priteisti iš E. J. V. A. naudai 6020,00 Lt (šešis tūkstančius dvidešimt litų) turtinės žalos atlyginimui.

V. A. civilinį ieškinį dėl neturinės žalos priteisimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš E. J. V. A. naudai 5000,00 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš E. J. V. A. naudai 2700,00 Lt (du tūkstančius septynis šimtus) patirtų išlaidų atstovo išlaidoms apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė