Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Deimantė Andrulytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 2 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07- 117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės), kurios nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 10 punktu, valgiaraščiai, jų priedai ir maitinimo grafikas iškabinami virtuvėje, o vadovaujantis Maitinimo taisyklių 16 punktu, kalinimo įstaiga bent vieną kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus. Nuo 2023 m. sausio 1 d. Suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės). Suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, kuriuos tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (Vidaus tvarkos taisyklių 312 punktas). Ginčo laikotarpiu asmenys laisvės atėmimo vietose buvo maitinami pagal valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (aktualus iki 2024 m. liepos 12 d.) (toliau – ir Įsakymas Nr. V-447). Nuo 2024 m. liepos 13 d. pagal valgiaraščius, patvirtintus Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-563 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-563). Visi Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime laikomi asmenys gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, maistas yra subalansuotas. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime maistas negaminamas, jis yra atvežamas pagamintas, transportuojamas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas sveriamas, porcijos tikrinamos. Pagamintas maistas buvo išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Termosai, kuriose buvo laikomas paruoštas maistas, buvo atidaromi tik tada, kai buvo dalinamas maistas, todėl maistas visada buvo paduodamas šiltas. Iš maisto dalintojų reikalaujama pastoviai rūpintis asmens higiena. Pagal 2022 m. liepos 1 d. Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 47-41, pasirašytą su UAB ,,CNC catering“, veikiančios jungtinės veiklos partnerių UAB ,,CNC catering“ ir VšĮ ,,Bruneros“ vardu (toliau – Sutartis), pagamintą maistą į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą atveža termosuose maisto tiekimo paslaugas teikianti įmonė. Sutarties 4.1.1 papunktis įpareigoja paslaugos teikėją teikti paslaugą kokybiškai ir pagal maitinimo paslaugos techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugos teikimą pagal visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudojant visus reikiamus įgūdžius, žinias. UAB ,,CNC catering“ įpareigota suimtiesiems (nuteistiesiems) maistą gaminti vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklėmis Įsakymais patvirtintais valgiaraščiais (su pakeitimais). Valgiaraščius parengė BĮ Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Valgiaraščiai suimtiesiems ir nuteistiesiems yra diferencijuojami: dirbantiems / nedirbantiems vyrams, dirbančioms / nedirbančioms moterims, nepilnamečiams, nėščioms moterims, dirbantiems / nedirbantiems vegetarams vyrams, dirbančioms / nedirbančioms vegetarėms moterims, dietinio maitinimo valgiaraščiai, valgiaraštis veganams ir t. t., sudaromi 31 dienai. Maistas gaminamas ir patiekiamas 3 (tris) kartus per dieną (pusryčiai, pietūs, vakarienė). Nuteistiesiems, kurie maitinami pagal dietinio maitinimo valgiaraštį, papildomai išduodami naktipiečiai. Į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą atvežamas maistas kiekvieną dieną yra tikrinamas. Pastebėjus paslaugos teikimo pažeidimus, paslaugos teikėjas yra nedelsiant apie tai informuojamas. Taip pat atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Sutarties su maisto tiekėju 4.1.3 papunkčiu paslaugos teikėjas įsipareigoja atsakyti į visus nuteistųjų / suimtųjų skundus, susijusius su paslaugos teikimu, todėl pareiškėjas dėl maisto kokybės ar kitų klausimų visada galėjo ir turėjo teisę kreiptis į maisto teikėją. Siekiant gerinti suimtųjų ir nuteistųjų gyvenimo sąlygas bei užtikrinti maitinimo paslaugos kokybę, Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo (iki 2023 m. sausio 1 d. Šiaulių tardymo izoliatorius) direktorius 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1/01-225 „Dėl maitinimo paslaugų teikimo pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo užtikrinimo“ (pakeistas 2020 m. spalio 12 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu Nr. 1-318 „Dėl maitinimo paslaugų teikimo pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo užtikrinimo“) sudarė komisiją, kuri buvo įpareigota kontroliuoti maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutarties vykdymą, t. y. kartą per savaitę tikrinti patiekto maisto kokybę, tai įforminti aktu, o apie užfiksuotus pažeidimus informuoti paslaugos teikėją ir inicijuoti sutartinių sankcijų taikymą. Atkreipia dėmesį, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento pateiktais duomenimis, 2023 m. gruodžio 7 d. buvo atliktas neplaninis maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimas UAB ,,CNC catering“, adresu Radviliškio r. sav., Aukštelkų sen., Gražionių k., L. Radėno g. 43. Patikrinimo metu nustatyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime maitinimas organizuojamas vadovaujantis Įsakymu Nr. V-447 patvirtintais valgiaraščiais. Tikrinti dienos patiekalai buvo jiems būdingos išvaizdos ir konsistencijos. 2023 m. lapkričio 9 d. atliktas neplaninis maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimas Lietuvos kalėjimų tarnybos maisto išdalinimo skyriuje, adresu Šiaulių apskr., Šiaulių m. sav., Šiauliai, Trakų g. 10. Vertinta dienos pietų patiekalų kokybė. Pietų patiekalai buvo jiems būdingos išvaizdos, spalvos, konsistencijos. Patikrinimo metu atvejų, kad skiedžiamas maistas, nenustatyta. Pažymi, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime maisto patiekalų porcijavimą ir išdalinimą suimtiesiems ir nuteistiesiems atlieka ūkio būrio nuteistieji, juos prižiūri pareigūnas, maisto dalinimo proceso metu naudojamas vaizdo registratorius. Atkeiptinas dėmesys, kad ginčo laikotarpiu nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent dėl Šiaulių kalėjimo darbuotojų veiksmų, pareiškėjui buvo patiekiamas nekokybiškas maistas. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nėra faktinių duomenų ir aplinkybių, įrodančių jog Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo pareigūnai netinkamai atliko pareigas ar kitaip pažeidė pareiškėjo teisės maisto dalinimo metu ar dėl kitų aplinkybių, susijusių su maitinimo paslauga ir pan. Taip pat nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, kad dalinamas maistas, kuris neatitinka kokybės nustatytų standartų, yra būtent toks dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo dirbančių pareigūnų ar kitų darbuotojų kaltės. Vadovaujantis tuo, pareiškėjo skunde išdėstyti nusiskundimai yra nepagrįsti. Lietuvos kalėjimų tarnybos nuomone, pareiškėjo skundo argumentai Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo atžvilgiu yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Atsakovė jokiais savo veiksmais ir sprendimais pareiškėjo teisių nepažeidė, atlikti veiksmai ir priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėjo skunde nėra tiesioginio ryšio dėl skunde minimų aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos. Atsakovės nuomone, Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojai veikė tinkamai, teisėtai. Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojai tinkamai vykdė pavestas darbo funkcijas. Pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Atsižvelgiant į tai, atsakovės vertinimu, pareiškėjo prašymas priteisti žalą turėtų būti atmestas. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui A. J. 2 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).

4. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamos maisto kokybės, kiekio, maisto energetinės vertės reikalavimų nesilaikymo. Nurodo, kad maisto porcijos nepakankamos, mažos, patiekaluose mažai mėsos, maistas praskiestas vandeniu.

Kaip nurodo atsakovė, pagal 2022 m. liepos 1 d. Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 47-41, pasirašytą su UAB ,,CNC catering“, veikiančios jungtinės veiklos partnerių UAB ,,CNC catering“ ir VšĮ ,,Bruneros“ vardu, pagamintą maistą į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą atveža termosuose maisto tiekimo paslaugas teikianti įmonė. Į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą atvežamas maistas kiekvieną dieną yra tikrinamas. Pastebėjus paslaugos teikimo pažeidimus, paslaugos teikėjas yra nedelsiant apie tai informuojamas.

Atsakovė nurodo, kad ginčo laikotarpiu asmenys laisvės atėmimo vietose buvo maitinami pagal valgiaraščius, patvirtintus Įsakymu Nr. V-447. Nuo 2024 m. liepos 13 d. pagal valgiaraščius, patvirtintus Įsakymu Nr. V-563.

Į bylą yra pateiktas 2024 m. sausio 8 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento raštas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 7 d. buvo atliktas neplaninis patikrinimas Maisto tvarkymo subjekto dėl vartoto pranešimo (skundo) patikrinimas UAB „CNC catering“. Patikrinimo metu nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje maitinimas organizuojamas vadovaujantis Įsakymu Nr. V-447 patvirtintais valgiaraščiais suimtiesiems ir nuteistiesiems. Tikrinti dienos patiekalai jiems būdingos išvaizdos ir konsistencijos. 2023 m. lapkričio 9 d. atliktas neplaninis Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimas Lietuvos kalėjimų tarnybos maisto išdalinimo skyriuje, adresu Šiaulių apskr., Šiaulių m. sav. Šiauliuose, Trakų g. 10. Vertinta dienos pietų patiekalų kokybė, pietų patiekalai jiems būdingos išvaizdos, spalvos, konsistencijos. Patikrinimo metu atvejų, kad skiedžiamas maistas, nenustatyta.

Taigi, akivaizdu, kad nuteistiesiems gaminamo maisto kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus, maisto kokybė, porcijos, jų kaloringumas yra pakankamas, maistas neskiestas vandeniu.

Nors pareiškėjas nurodo, kad maisto porcijos yra mažos, nepakankamos, maistas vandeningas, kad ne vieną kartą rašė skundus dėl netinkamo maisto, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog dėl netinkamo maitinimo kreipėsi į kalinimo įstaigos administraciją. Taip pat savo skunde nekonkretizavo nurodytų aplinkybių, savo skundą grindė bendro pobūdžio teiginiais bei teisės aktų citatomis. Pareiškėjas nenurodė, koks konkrečiai maitinimas jam turėjo būti skirtas, kokios turėtų būti porcijos ir pan., pareiškėjas vadovaujasi subjektyviais teiginiais, dėl ko teismas negali daryti išvados, jog atsakovės veiksmai yra neteisėti.

Pažymėtina, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime maistas negaminamas. Kaip nurodo atsakovė, maistas yra atvežamas pagamintas, transportuojamas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas sveriamas, porcijos tikrinamos. Pagamintas maistas buvo išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas į maisto tiekėją dėl netinkamos kokybės maisto nesikreipė.

Sutiktina su atsakovės argumentais, kad nėra faktinių duomenų ir aplinkybių, įrodančių, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo pareigūnai netinkamai atliko pareigas ar kitaip pažeidė pareiškėjo teises maisto dalinimo metu ar dėl kitų aplinkybių, susijusių su maitinimo paslauga ir pan., kad dalinamas maistas, kuris neatitinka kokybės nustatytų standartų, yra būtent toks dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo dirbančių pareigūnų ar kitų darbuotojų kaltės.

Dėl pareiškėjo teiginių, jog tiekiamas maistas nevisavertis, nes augant infliacijai ir didėjant kainoms, Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos maitinimo normos ir maitinimui skiriama paros suma nesikeitė, todėl jis kentė pastovų alkį, teismas pažymi, kad pataisos namams nesuteikta teisė interpretuoti teisės aktų savaip, jie privalo vykdyti tiek Kalėjimų departamento direktoriaus (dabar Lietuvos kalėjimų tarnybos), tiek Teisingumo ministro įsakymus, kuriuose numatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų, dėl skiriamų paros maitinimo išlaidų normų ir pan. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad minėtas teisės aktas nuo 2023 m. sausio 1 d. nebegalioja.

5. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, be kita ko, yra pažymėjusi, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Būtina pažymėti ir tai, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, fiksuotų byloje, o teismas turi nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 23/04). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Išgyvenimai ir jų priežastys turi būti tokio pobūdžio ir lygmens, kad juos galima būtų vertinti kaip pakankamai reikšmingus, lyginant su eiliniais, ir gilius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos teismai ne kartą yra pažymėję, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad prastas, neatitinkantis normų maitinimas padarė labai didelę žalą organizmui ir tikėtina bus negrįžtamų pasekmių; pareiškėjas nuolatos jautė alkį, psichinei sveikatos būsenai buvo daromas dar blogesnis neigiamas poveikis nei fizinei būklei, nes dėl nuolatinio alkio ištisą parą sukasi mintys tik apie maistą. Visos mintys sukosi apie maistą. Atsirado manija kaupti maistą, net nesant tam poreikio. Taip pat nurodo, kad gan per trumpą laiką pareiškėjo svoris labai smarkiai krito, po kalinimo liko tik kaulai ir oda.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl pablogėjus fizinės ar psichinės sveikatos kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus ar pan., vartojo vaistus, jam būtų diagnozuotos ligos, kurias įtakojo netinkamas ar nevisavertis maitinimas. Nėra duomenų, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pareiškėjas dėl jo nurodomų patirtų išgyvenimų, patiriamų dvasinių ar fizinių kančių, liguistų minčių apie maistą, kurias galėjo sukelti netinkamas maitinimas ar bloga maisto kokybė ir / ar jo kiekis, kreipėsi į kalinimo įstaigos psichologus. Tokių įrodymų nepateikė ir atsakovė.

Taigi, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo galimai patirti neigiami išgyvenimai, kūno pokyčiai dėl pareiškėjo nurodomo netinkamo maitinimo yra mažai tikėtini.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

6. Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė Šiaulių kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei, sveikatos būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.