Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio draudimo įmonės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kuri veikia per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, kuri veikia per biudžetinę įstaigą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys G. P. ir uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1647,74 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų procesines palūkanas. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. sausio 30 d. Vilniuje, Upės gatvėje, ieškovės įmonėje apdraustas automobilis BMW 535D įvažiavo į duobę ir taip apgadino dvi padangas. Apgadinto automobilio remonto sąnaudas (1647,74 Eur) atlygino ieškovė, kaip automobilio draudikė. Išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę, kaip nurodytos gatvės, kurioje įvyko įvykis, valdytoją. Ieškovė pažymėjo, kad įvertinęs tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ 2018 m. gruodžio 31 d. sudarytą rangos sutartį ir kitas analogiškas šalių sudarytas sutartis, Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad kelio valdytojas yra vis dėlto savivaldybė, o ne UAB „Grinda“.

Atsakovė prašė ieškinį atmesti arba sumažinti priteistiną žalos dydį. Anot atsakovės, vykdydama miesto gatvių savininkui tenkančią pareigą užtikrinti gatvių tinkamą būklę ir priežiūrą, ji 2018 m. gruodžio 31 d. sutartimi pavedė gatvių priežiūrą ir remontą atlikinėti trečiajam asmeniui UAB „Grinda“, kartu perduodama valdyti nurodytas gatves. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėdami analogiško pobūdžio bylas, teismai formuoja praktiką, kad savivaldybė nėra atsakinga už žalą, padarytą tretiesiems asmenims. Sudaryta paslaugų teikimo sutartis įrodo, kad atsakovė tinkamai rūpinosi gatvėmis, perduodama jas valdyti šios srities profesionalams, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų. Be to, atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė ir žalos, nes rėmėsi tik vairuotojo paaiškinimais, kurie neparemti jokiais įrodymais. Anot atsakovės, ieškovė nėra pateikusi įvykio koordinačių, įvykio schemų, kurios leistų objektyviai vertinti patį įvykį, jo aplinkybes. Kadangi atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tai nėra ir pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį, kaip civilinės atsakomybės sąlygą. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad saugaus greičio nesilaikymas taip pat galėjo būti lemiamas veiksnys, nulėmęs žalos atsiradimą. Atsakovės nuomone, byloje nėra duomenų, kad automobilio vairuotojas, veikdamas rūpestingai ir apdairiai, negalėjo nepastebėti ir sustoti arba kitaip išvengti kliūties, todėl ir vairuotojas turi prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė nepagrindė ir žalos dydžio, nes remonto sąmatoje atlikti automobilio remonto darbai nesietini su įvykusiu eismo įvykiu.

Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ su ieškiniu nesutiko. Anot trečiojo asmens, jis negali būti laikomas atsakingas už atsiradusios žalos atlyginimą. Trečiojo asmens teigimu, automobilių vairuotojams taikomi padidinto atidumo reikalavimai, todėl vairuotojas patyrė žalą dėl savo paties didelio neatsargumo. Be to, ieškovė neįrodė žalos dydžio.

Trečiasis asmuo G. P. neišreiškė savo procesinės pozicijos dėl ginčo esmės.

Ieškovės paaiškinimai, taip pat pateikti rašytiniai įrodymai bei nuotraukos patvirtina, kad 2022 m. sausio 30 d. apie 20 val. 29 min. trečiojo asmens G. P. automobilis BMW 535D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į Vilniuje, Upės gatvėje, buvusią duobę ir šio įvykio metu buvo apgadinti automobilio abu dešinės pusės ratai. Nors atsakovė ir kėlė abejones, kad automobilis galėjo būti apgadintas kitokiomis aplinkybėmis (anksčiau, t. y. iki nurodomo įvykio), tačiau nepateikė jokių įrodymų šiems savo teiginiams-prielaidoms pagrįsti ir juolab paneigti ieškovės pateiktiems rašytiniams įrodymams (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad priešingai, negu teigia atsakovė, būtent atsakovei, kuri apeliavo į vairuotojo neteisėtus veiksmus ir (arba) neatsargumą, dėl kurių neva kilo žala, teko procesinė pareiga įrodyti tokius atsikirtimus bei nurodomas aplinkybes (o ne ieškovei teko įrodinėjimo našta paneigti, kad vairuotojo neteisėtus veiksmus ir (arba) kaltę, t. . neatsargumą). Taip pat atsakovė tik kėlė abejones-prielaidas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės teiginius dėl netinkamai nustatyto-apskaičiuoto žalos dydžio, juolab nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus dėl konkretaus žalos dydžio – apgadinimams pašalinti reikalingų remonto darbų bei detalių-dalių kainos, kuriuos patvirtina pateiktos nuotraukos ir remonto sąmata. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas atmeta kaip deklaratyvius-neįrodytus (grindžiamus vien tik prielaidomis bei subjektyviais samprotavimais) atsakovės atsikirtimus, kuriais keliamos abejonės dėl eismo įvykio aplinkybių-mechanizmo (įskaitant ir vairuotojo kaltę) bei žalos ir jos dydžio (apgadinimų masto).

Žalos atsiradimas dėl netinkamai prižiūrimos gatvės, akivaizdžiai patvirtina žalą, kelio savininko (valdytojo) neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaip civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovės argumentai taip pat pakankamai patvirtina, kad žala kilo būtent dėl atsiradusios duobės ir netinkamai vykdytos gatvės priežiūros. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė pakankamai įrodė ir priežastinį ryšį tarp kilusios žalos ir netinkamai vykdytos gatvės priežiūros. Pažymėtina, kad būtent atsakovei teko įrodinėjimo našta įrodyti, kad žala atsirado ne (vien tik) dėl duobės buvimo, kaip tokio, tačiau, jau nurodyta, atsakovė taip ir neįrodė, kad eismo įvykis atsitiko (ir) dėl vairuotojo neteisėtų veiksmų ar kaltės.

Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad dėl nurodyto įvykio ieškovė išmokėjo 1647,74 Eur žalos atlyginimo. Spręsdamas dėl atsakingo už kilusią žalą asmens, teismas iš esmės sutinka su ieškovės argumentais, kad šioje byloje taikytinos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „Grinda“ 2018 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 29-621/18 (1.2.16-T02) nuostatas ir jų sukeliamus teisinius padarinius jau išnagrinėjo ir įvertino Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1033-430/2020. Nurodytoje nutartyje apygardos teismas nustatė, kad „byloje nėra įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą dėl savivaldybei priklausančio turto perdavimo valdyti trečiajam asmeniui (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas, 48 straipsnio 2 dalis); priešingai – iš ginčo sutarties turinio matyti, kad jos sudarymo pagrindas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl UAB „Grinda“ <...> atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų pirkimo“; sutarties objektas taip pat apibrėžtas kaip rangovo atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų pirkimas; joje nėra nuostatų dėl ginčo objekto valdymo perdavimo UAB „Grinda“ (įskaitant apeliaciniame skunde išvardintus sutarties punktus), sutarties šalys įvardijamos užsakovu ir rangovu. Taigi, teigti, kad pasirašydamas paslaugų teikimo sutartį, šių paslaugų teikėjas (trečiasis asmuo UAB „Grinda“) perėmė ir ginčo objekto valdymą, nėra pagrindo. UAB „Grinda“ yra rangovas, kuris daiktine prasme nėra gatvių, nuotekų tinklų valdytojas. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi apygardos teismai ir kitose bylose nagrinėjant panašaus pobūdžio ginčus, vertindami tą pačią UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 31 d. sudarytą sutartį (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-562-577/2020)“. Šios apygardos teismo nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės dėl gatvių valdytojo, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 dalis), todėl iš naujo neįrodinėtinos. Pažymėtina, kad atsakovės nurodomi teismų procesiniai sprendimai priimti anksčiau, negu nurodyta 2020 m. birželio 2 d. nutartis. Remdamasis šiais motyvais, teismas vertina kaip pakankamai įrodytus ieškovės argumentus, kad pagal pareikštus ieškinio reikalavimus atsakomybė tenka būtent atsakovei, o ne trečiajam asmeniui UAB „Grinda“. Taigi ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, įskaitant ir išvestinį ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja-neaptaria (CPK 265 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priimant sprendimą ieškinį tenkinti, ieškovei iš atsakovės priteisiama 37 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nurodytų išlaidų dydžio, atsižvelgdamas į ieškovės atstovo atliktų procesinių veiksmų mastą ir pateiktų procesinių dokumentų skaičių bei turinį (pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinys ir dublikas), teismas neturi pagrindo vertinti kaip neadekvačiai per didelių, todėl jų nemažina. Valstybei iš atsakovės priteisiama 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei užsienio draudimo įmonei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, j. a. k. 40103840140, kuri veikia per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, filialo kodas 300665654, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, kuri veikia per Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, j. a. k. 188710061, 1647,74 Eur (tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 74 ct) žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1647,74 Eur (tūkstančio šešių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 74 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 537 (penkis šimtus trisdešimt septynis) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, kuri veikia per Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, j. a. k. 188710061, 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.