Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, 2014 m. rugpjūčio 21 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis O. N. 2019 m. spalio 15 d. apie 15 val. 30 min (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo kieme, tyčia vieną kartą spyrė savo sutuoktinei R. N. į nugarą, tuo sukėlė nukentėjusiajai R. N. fizinį skausmą.

Kaltinamasis O. N. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. spalio 15 d. kartu su sutuoktine ir atvykusiais į jų namus svečiais vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Svečiams išsiskirsčius, jis įėjo į namus. Per langą pamatęs žmoną sėdinčią šiltnamyje, nuėjo jos kviesti į namus, rūpinosi, kad ji nesušaltų. Paėmęs kėdę, ant kurios ji sėdėjo, sulankstė ir padėjo ją pavėsinėje, kėdės į sutuoktinę nemetė. Eidami link namo, su sutuoktine susiginčijo, dėl ko kilo ginčas, jis neprisimena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jiems esant netoli namo laiptų, kieme, spyrė vieną kartą savo žmonai į nugarą. Jis buvo apavęs šlepetėmis, todėl mano, kad spyris nebuvęs stiprus ir didelio skausmo nesukėlė. Nuo spyrio R. N. nenugriuvo. Jie toliau koliojo vienas kitą, ginčijosi. Vaikams patarus, sutuoktinė iškvietė policijos pareigūnus. Jis negali paaiškinti, dėl kokių priežasčių spyrė savo žmonai, tačiau pripažįsta, kad jo elgesys neteisėtas ir smerktinas, dėl tokio savo elgesio labai gailis, pergyvena, sutuoktinės atsiprašė ir su ja susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė sukėlus fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei – įrodyta.

Nukentėjusioji R. N. parodė, kad ji nežinanti, dėl kokių priežasčių sutuoktinis jai spyrė į nugarą. Tačiau patvirtinanti, kad įspyrė vieną kartą, spyrio metu O. N. buvo apavęs šlepetėmis, skausmas buvo trumpalaikis, nestiprus, jokių sužalojimų, kraujosruvų nugaroje neatsirado. Į policijos pareigūnus kreipėsi, rašė pareiškimą, nes taip elgtis patarė vaikai, be to, ji norėjusi pamokyti, sudrausminti savo sutuoktinį, kad jis ateityje taip nesielgtų. Dėl to, kad sutuoktinis jai įspyrė, ji jautė didesnį pažeminimą nei skausmą. O. N. jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Jos vertinimu, už tokį sutuoktinio elgesį netikslinga jį nuteisti ir paskirti jam bausmę. Praeityje tarp jos ir sutuoktinio yra buvę konfliktų, apsistumdymų, tačiau smūgių jai O. N. nėra sudaręs, smurto jos atžvilgiu nėra naudojęs.

Iš telefoninių pranešimų informacijos (b. l. 7) matyti, kad 2019 m. spalio 15 d. 15 val. 51 min bendruoju pagalbos centro telefonu paskambinęs Ž. N. pranešė, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus jo tėvas konfliktuoja, nori muštis.

Iš pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (b. l. 12-14) matyti, kad Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnams, atvykusiems į įvykio vietą, nukentėjusioji R. N. nurodė, kad neblaivus sutuoktinis O. N. vieną kartą koja spyrė jai į nugarą ir sukėlė skausmą, sužalojimų nepadarė.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010), todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – išraišką konkrečiame nusikaltime.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis O. N. vieną kartą įspyrė savo sutuoktinei R. N. į nugarą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Iš kaltinamojo paaiškinimų ir nukentėjusiosios parodymų teisme matyti, kad O. N. spyris į nugarą nebuvo stiprus, tuo metu jis avėjo šlepetėmis, nuo spyrio jokių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai neatsirado – kraujosruvų nebuvo, sveikata nesutriko, ji į medikus nesikreipė, žala jos sveikatai nepadaryta, pretenzijų sutuoktiniui neturi. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl sutuoktinio spyrio į nugarą ji jautė didesnį pažeminimą nei sukeltą fizinį skausmą, kuris buvęs momentinis ir nestiprus.

Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad O. N. veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektui, kad jo padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas šią veiką padariusiam O. N.. Pažymima, kad baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad O. N. veiksmai formaliai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, todėl O. N. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 37 straipsnis).

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (tame tarpe ir BK 37 straipsnio pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš įstatyme numatytų baudžiamojo poveikio priemonių – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Siekiant paveikti atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės O. N., kad jis ateityje laikytųsi įstatymų, tikslinga skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėtais veiksmais kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, jis darbingas, kaip nurodė pats kaltinamasis ir nukentėjusioji, dirba užsienyje, todėl tikslinga įtariamajam paskirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kadangi nukentėjusioji sužalota nebuvo, kaltinamasis neteistas, todėl ši įmoka skirtina minimalaus dydžio, numatyto BK 71 straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

O. N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirti O. N. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio – 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor banke, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.