Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-06-18 · Civilinė byla Nr. 2SP-16016-1052/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-18
Bylos Nr.
2SP-16016-1052/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09397-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Bundonė
Pareiškėjas
L. S., V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2SP-16016-1052/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09397-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; (S)
3.2.7.2.; 3.2.7.3; 3.4.5.20. (N)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 18 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Bundonė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. S. ir V. M. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai L. S. ir V. M. (toliau – ir pareiškėjai, tėvai) prašo patvirtinti 2020 m. birželio 5 d. sudarytą taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio taikos sutarties sampratą, šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą arba užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek kreipusis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2008).

Pareiškėjai nurodo, jog teikia teismui tvirtinti taikos sutartį dėl nepilnametės dukters P. M. gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo.

Vadovaujantis CK 3.169 straipsnio 1 dalimi kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pareiškėjų pateiktos 2020 m. birželio 5 d. taikos sutarties (toliau – ir sutartis) 3.1 punkte sutaria, kad nustatoma bendravimo tvarka 50:50 procentų modeliu t. y. dukra bendraus ir gyvens su mama kas antrą savaitę (po 7 dienas), nuo sekmadienio iki sekmadienio. Teismo vertinimu ši nuostata prieštarauja sutarties 1 punkto nuostatai, pagal kurią nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu V. M.. Nors pagal CK 3.169 straipsnio 1 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, tačiau tėvų sutarta vaiko gyvenamoji vieta turi būti konkreti ir aiški, be to, turi būti atitinkanti nepilnamečio vaiko interesus. Pareiškėjų vaikas dal nesukakęs 6 metų amžiaus, tokio amžiaus vaikai yra labai prieraišūs, turi aiškią prieraišumo hierarchiją, jiems ypatingai svarbu stabilumas ir saugumas, todėl ypač svarbu turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, stabilią gyvenamąją aplinką. Pažymėtina, kad teismui kartu su taikos sutartimi nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad tokia tvarka, dėl kurios sutartyje tariasi pareiškėjai atitinka jų nepilnametės dukros interesus, nedarys neigiamos įtakos mergaitės vystymuisi ir psichologinei sveikatai, tokio pobūdžio duomenimis galėtų būti laikomi specialisto – psichologo išvados, ir k. t.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad 2020 m. birželio 5 d. taikos sutartis, kurioje nėra aiškiai ir konkrečiai susitarta dėl pareiškėjų nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio ir mokėjimo tvarkos bei bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), negali būti patvirtinta supaprastinto proceso tvarka, kadangi teismas negali spręsti, jog tokio turinio taikos sutarties sąlygos atitinka nepilnamečio vaiko interesus (CPK 579–582 straipsniai).

Pareiškėjai nurodo, jog teikia teismui tvirtinti taikos sutartį dėl P. M. gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, tačiau pačiame taikos sutarties tekste nurodo papildomas aplinkybes, (aplinkybes, kodėl gyvenamoji vieta nustatoma su pareiškėja, cituojama teismų praktika ir kt.). Pažymėtina, jog į nutarties rezoliucinę dalį perkeliamas visas taikos sutarties tekstas, todėl taikos sutartyje turi būti nurodomos tik pagrindinės sąlygos, apibrėžiančios nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, išlaikymą ir bendravimo tvarką. Aplinkybės, kurios lėmė taikos sutarties sąlygų nustatymą gali būti nurodomas prašyme, bet ne taikos sutarties tekste.

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, pareiškėjų prašymas netenkinamas – atsisakoma patvirtinti 2020 m. birželio 5 d. pareiškėjų sudarytą taikos sutartį (Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 7 dalis, 177, 178, 185 straipsniai).

Pareiškėjams nurodoma, jog ši nutartis nėra kliūtis pašalinus aplinkybes, dėl kurių jų prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo buvo atmestas, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 6 dalis, 11 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 579–582 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjų L. S. ir V. M. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Asta Bundonė