Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nukentėjusiojo B. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 45P-81058942-16 už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 2 d. laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 21.30 val. pavogė dviratį, kuris buvo laikomas (duomenys neskelbtini). Dėl dviračio vagystės jo savininkui B. V. padaryta 100 eurų žala. Tokiais veiksmais R. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas tenkinamas.

6. ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6.1. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apelianto manymu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. B. atžvilgiu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, tinkamai neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl prašo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6.2. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

6.3. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinko ir neištyrė visų duomenų, galinčių patvirtinti ar paneigti R. B. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo.

6.4. Iš byloje esančio rašytinio R. B. paaiškinimo matyti, kad jis savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo nepripažino, nurodė, jog dviračio nevogė, ką veikė 2016 m. gruodžio 2 d. vakare, neatsimena (5 b. l.). Iš byloje esančių B. V. rašytinių paaiškinimų matyti, kad peržiūrėdamas AB „Amilina“ vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašus, fiksavusius Įmonių g. vaizdą 2016 m. gruodžio 2 d. 21.12 val., pamatė asmenį, važiuojantį jo pavogtu dviračiu, bei atpažino, kad tai buvo R. B. (7, 8 b. l.). Byloje yra tik trys nuotraukos, kuriuose fiksuotas asmuo, važiuojantis dviračiu (b. l. 12, 13, 14), tačiau nukentėjusiojo B. V. rašytiniame paaiškinime minimų vaizdo įrašų byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nutarime nurodė, kad iš byloje esančių trijų nuotraukų negalima identifikuoti juose esančio asmens, kadangi vaizdas yra neryškus ir neaiškus, taip pat pažymėjo, kad nėra galimybės įvertinti nukentėjusiojo B. V. minimo vaizdo įrašo, kadangi tokio vaizdo įrašo byloje nėra, o kitų įrodymų, kurie patvirtintų A. B. kaltę byloje nepakanka ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Taigi nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, manydamas, kad administracinio teisės pažeidimo faktinės aplinkybės nėra pakankamai aiškios, trūksta duomenų, reikšmingų sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, turėjo imtis priemonių bylos aplinkybes išsiaiškinti. Nors B. V. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad yra AB „Amilina“ vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašai, kuriuose galimai yra užfiksuotas administracinis teisės pažeidimas, tačiau kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl minėtų vaizdo įrašų pareikalavimo iš AB „Amilina“, o apsiribojo tik į bylą pateiktų nuotraukų vertinimu, rašytiniais byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, netiriant jokių kitų duomenų, nerengiant teismo posėdžio, nors byloje šalių pozicijos dėl įvykio aplinkybių visiškai skirtingos. Pažymėtina, kad vien tik pateikti rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami parodymams, duotiems teismo posėdžio metu, todėl teismas turi būti aktyvus ir teismo posėdyje apklausti asmenis, galinčius padėti nustatyti svarbias bylos aplinkybes. Teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31-303/2015). Šiuo atveju iš bylos dokumentų matyti, kad nei A. B., nei B. V. teismo posėdyje apklausti nebuvo. Teismas neapklausė ir liudytojų A. D., D. K., kurie, kaip matyti iš jų rašytinių paaiškinimų (b. l. 9, 11), įvykio metu matė asmenį, vairavusį B. V. dviratį, ir kurie, galimai, galėtų jį atpažinti ar nurodyti kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

6.5. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės. Teismas apsiribojo tik byloje esančia pateikta rašytine medžiaga, nepasireikalavo kitų duomenų, galimai reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui (B. V. nurodytų AB „Amilina“ vaizdo įrašų), betarpiškai neapklausė nei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nei nukentėjusiojo ir liudytojų, neišanalizavo visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, pažeidė ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus. Tokie pažeidimai laikytini esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarimą ir grąžinti R. B. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.