Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-181-350/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-11
Bylos Nr.
1A-181-350/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07429-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis, Danutė Švitinienė, Daina Vaidachavičienė
Nuteistasis
A. D.
Advokatai
Antanas Cemnolonskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-181-350/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07429-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 11 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Astai Jackūnienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Dzikui,nuteistajam A. D.,gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. (toliau – ir Nuteistasis, ir Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK):

- 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams,- 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams,- 259 straipsnio 2 dalį – 40 parų areštu,

vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirtas laisvės atėmimas 2 metams,

vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams,

į bausmės laiką įskaitas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 paros) ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. birželio 26 d.,

vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš A. D. konfiskuota 60 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Skundžiamu nuosprendžiu A. D. nuteistas už tai, kad nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2020 m. vasario 19 d., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė ir automobiliu Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keliu Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno 14,679 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija kanapėse 16,9% ir 17,3%) ir 6,317 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kol 2020 m. vasario 19 d., 20 val. 20 min., šiame kelyje, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato pareigūnams stabdant automobilį, jis šias narkotines ir psichotropines medžiagas išmetė pro automobilio langą.

2. Be to, A. D. nuteistas už tai, kad nuo tiksliai nenustatyto laiko, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, su savimi drabužiuose laikė 0,536 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 12,0%) ir 0,113 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kol 2020 m. balandžio 19 d., 13 val. 16 min., prie pastato, (duomenys neskelbtini), asmens kratos metu visos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų.

3. Be to, A. D. nuteistas už tai, kad 2020 m. gegužės 16 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), už nenustatytą pinigų sumą, 2020 m. gegužės 24 d., apie 21 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), už nenustatytą pinigų sumą, 2020 m. gegužės 29 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), už 500 Eur, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš Ž. Z. įgijo ne mažiau kaip 110,652 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija kanapėse 8,9%, 9,0% ir 7,8%), dalį šios narkotinės medžiagos – 3,204 g kanapių (antžeminės dalys, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 8,9%) 2020 m. gegužės 22 d., apie 20 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), už 60 Eur pardavė M. M., o likusią dalį narkotinės medžiagos – 107,448 g kanapių (antžeminės dalys, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 9,0% ir 7,8%) 2020 m. gegužės 29 d., apie 18 val., degalinėje (duomenys neskelbtini), sulaikant policijos pareigūnams, numetė ant žemės.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu Nuteistasis prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 20 d. nuosprendį jo atžvilgiu pakeisti – pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi; taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, skirti laisvės apribojimą, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, skirti areštą; subendrinus bausmes apėmimo būdu, skirti galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę, kurią, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, numažinti vienu trečdaliu. Apeliaciniame skunde nurodoma:

4.1. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad jis nuoširdžiai nesigaili dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, padarė įvertinęs jo veiksmus ikiteisminio tyrimo metu – kad nusikalstami veiksmai buvo nutraukti policijos pareigūnų, jis neprisipažino kaltu dėl nusikalstamų veikų. Su tuo galima iš dalies sutikti, tačiau teismas neatkreipė reikiamo dėmesio į jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo bei bylos nagrinėjimo metu – tai, kad jis iki šiol nepadarė naujų nusikalstamų veikų, dirba, darbe kyla karjeros laiptais, nuo 2020 m. gegužės mėnesio visiškai nebevartoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų, teisme nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nusikalstamų veikų.

4.2. Parenkant laisvės atėmimo bausmę, buvo atsižvelgta į jo ankstesnius teistumus, tačiau ši aplinkybė negalėjo turėti lemiamos įtakos parenkant bausmės rūšį bei nustatant jos dydį, kadangi jis teisme nurodė, jog kardinaliai pakeitė savo gyvenimo būdą, taip pat daug padeda kartu gyvenančiam neįgaliam seneliui B. Š..

4.3. Apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad jo platintos narkotinės medžiagos yra augalinės kilmės, priskiriamos prie keliančių mažesnį pavojingumą žmonių sveikatai, be to, M. M. buvo perduotas nedidelis šios medžiagos kiekis – 3,204 g.

4.4. Vertinant paskirtosios bausmės teisingumą ir tinkamą individualizavimą, privalu atsižvelgti į teisminę praktiką – baudžiamojoje byloje Nr. 1A-130-197/2018 apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, kurie rodo, jog jis pakeitė savo gyvenimo būdą, taip pat laikotarpį, praėjusį nuo nusikaltimo padarymo. Teisėjų kolegija šioje byloje nusprendė, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo, todėl nuteistajam skyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Be to, ir šioje byloje pirmosios instancijos teismas trims pilnamečiams nuteistiesiems (S. G., Ž. Z., M. Ž.) už nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu.

4.5. Esant nurodytoms aplinkybėms, jam paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui.

5. Teismo posėdyje Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ar šių veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam skirta bausme, prašo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gaili (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sušvelninti už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, kurias subendrinti ir skirti laisvės apribojimo bausmę bei ją sumažinti vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

8. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

9. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailestį arba padėjimą išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota.

10. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-54-677/2015, 2K-49-976/2020 ir kt.).

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas sprendimą nepripažinti, kad A. D. atžvilgiu egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodė, jog jis nuoširdžiai nesigali dėl padarytų nusikalstamų veikų, nes šias veikas darė tol, kol galėjo, teisme kaltę pripažino dėl byloje surinktų įrodymų, o ne savanoriškai. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokiais argumentais.

12. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. vasario 27 d. vykusios apklausos metu A. D. neprisipažino kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir neigė, kad laikė bei gabeno narkotines ir psichotropines medžiagas, kurias išmetė pro automobilio langą (t. 10, b. l. 90-93); 2020 m. gegužės 30 d. ir lapkričio 19 d. vykusių apklausų metu jis tik iš dalies prisipažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad neturėjo tikslo platinti narkotinių medžiagų ir nepardavė šių medžiagų M. M. (t. 118-121, 136-141). Nurodytos aplinkybės teikia pakankamą pagrindą išvadai, kad Nuteistasis savo kaltę vėlesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme pripažino ne laisva valia, o dėl to, kad byloje buvo surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Ne ką mažiau svarbu ir tai, kad, net ir pradėjus A. D. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą bei 2020 m. vasario 19 d. radus jo narkotines bei psichotropines medžiagas, jis vis tiek jomis vėl apsirūpino – 2020 m. balandžio 19 d. vykusios asmens kratos metu pas jį rasta kanapių bei amfetamino, bei platino kitiems asmenims – 2020 m. gegužės 22 d. jis pardavė M. M. 3,204 g kanapių. Iš to akivaizdu, kad Apeliantas savo elgesio kritiškai nevertina, netgi priešingai – turi susiformavusį niekinamą požiūrį į įstatymų laikymąsi, nes, net ir pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, jis nenustojo toliau daryti naujų nusikalstamų veikų, todėl nėra jokių sąlygų jo teismo posėdyje išreikšto gailėjimosi laikyti nuoširdžiu. Nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad jis iki šiol nepadarė naujų nusikalstamų veikų, dirba, nuo 2020 m. gegužės mėnesio visiškai nebevartoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų taip pat nepatvirtina A. D. nuoširdžios atgailos, kadangi jos, vertinant jas visų kitų tiek Nuteistąjį, tiek jo įvyktas nusikalstamas veikas charakterizuojančių duomenų kontekste, rodo tik tai, kad A. D. siekia sušvelninti savo padėtį baudžiamosios atsakomybės prasme, suvokdamas, kad jam gresia reali laisvės atėmimo bausmė, o ne tai, kad jis išgyvena dėl savo nusikalstamų veiksmų.

13. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, darytina pagrįsta išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino A. D. baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Dėl prašymo sušvelninti paskirtas bausmes ir taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas

14. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

15. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos šios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda, areštas, BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda, areštas, laisvės atėmimas iki 2 metų, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo nuo 2 iki 8 metų bausmė.

16. Nagrinėjamu atveju Apeliantui pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtas 40 parų areštas, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, o pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 2 metams.

17. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, laikėsi BK bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei visiškai pagrįstai nustatė, jog A. D. padarė baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ir sunkų nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Teismas įvertino tai, jog Apeliantas praeityje teistas penkis kartus, nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu – tai pagrįstai pripažinta A. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), jo atžvilgiu nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Skiriant bausmę buvo teisingai pažymėta, jog Apelianto padarytas sunkus nusikaltimas (BK 260 straipsnio 1 dalis) susidėjo iš kelių epizodų – jis tris kartus pirko narkotines medžiagas bei vieną kartą ją platino, taip pat jis nesustojo daryti naujų nusikalstamų veikų net ir po to, kai jo atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos paminėtos aplinkybės rodo, kad Apeliantas nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymų reikalavimų, o anksčiau skirtos švelnesnės už areštą ir laisvės atėmimą bausmės nesulaikė A. D. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės paskirčiai įgyvendinti švelnesnių, A. D. apeliaciniame skunde pageidaujamų bausmių rūšių šiuo atveju nebepakanka, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį A. D. skyrė griežčiausias šių straipsnių sankcijose numatytas bausmes. Taip pat, atsižvelgiant į Nuteistojo asmenybę, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nėra jokio pagrindo vertinti paskirtų bausmių dydžių kaip aiškiai per griežtų, juo labiau kad pagal BK 260 straipsnio 1 dalį A. D. paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Apelianto akcentuojamos aplinkybės – turimas darbas, kuriame jis kyla karjeros laiptais, ketinimas tuoktis ir pan. – šiuo atveju nėra tokios reikšmingos, kad sudarytų pagrindą skirti švelnesnes bausmes.

19. Kaip nepagrįstas atmetamas ir Apelianto prašymas taikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

20. Pažymėtina, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tokiu atveju, t. y. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-436-489/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju tokių išskirtinių aplinkybių nenustatyta.

21. Nors Nuteistasis, apeliaciniame skunde grįsdamas prašymą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, deklaruoja, kad daug padeda kartu gyvenančiam neįgaliam seneliui, tačiau tokia aplinkybė nelaikytina nei išskirtine BK 54 straipsnio 3 dalies prasme, nei pasitvirtinusia, kadangi byloje yra duomenys apie tai, jog 2020 m. balandžio 19 d. B. Š. kvietė policiją dėl neadekvataus anūko A. D. elgesio (vaikščiojimo turint peilį, keliamų konfliktų), o apklausos metu nurodė, kad anūkas namuose būna retai (t. 3, b. l. 153-156), ką Nuteistasis patvirtino ir teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme, paaiškinęs, jog namo negrįždavo netgi mėnesiais, kas leidžia spręsti, jog jokios realios, ypatingai svarbios pagalbos jis seneliui neteikia.

22. Prašymą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas A. D. motyvuoja ir tuo, kad jo platintos narkotinės medžiagos buvo augalinės kilmės, priskiriamos prie keliančių mažesnį pavojingumą žmonių sveikatai, be to, M. M. platino tik nedidelį kiekį šios medžiagos. Tokius argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip aiškiai nepagrįstus, kadangi Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, ar kituose teisės aktuose nėra numatyta, kad kanapės (antžeminės dalys) yra keliančios mažiau žalingą poveikį žmonių sveikatai, o Nuteistojo išplatintas šios narkotinės medžiagos kiekis (3,204 g), atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, nelaikytinas sudarančiu pagrindą pripažinti jo veiką mažiau pavojinga.

23. Atsakant į kitus A. D. argumentus, išaiškintina, kad apeliaciniame skunde cituojamas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-130-197/2018, kuriuo asmeniui, pripažintam kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės apribojimas 2 metams, savaime neįpareigoja sprendimą dėl minėtų nuostatų taikymo priimti ir šioje byloje. Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Be to, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, esant skirtingoms šioje byloje ir Apelianto minimoje byloje nustatytoms aplinkybėms (skirtingos nusikaltimų padarymo aplinkybės bei nuteistuosius charakterizuojantys duomenys), nurodytą praktiką laikyti precedentu šioje byloje nėra jokio pagrindo.

24. Taip pat pažymėtina, kad kiekvienam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriama individualizuota bausmė, t. y. teismas individualiai įvertina kiekvieno kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl A. D. apeliaciniame skunde pabrėžiama aplinkybė, kad kitiems šioje byloje nuteistiems asmenims paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, negali turėti jokios įtakos parenkant A. D. skiriamos bausmės rūšį ar jos dydį.

25. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. D. tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuotos ir teisingos, o byloje nustatytos nusikalstamų veikų pavojingumą ir Nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui.

26. Esant visoms aptartoms aplinkybėms, A. D. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti klausimai

27. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugsėjo 19 d. pažymos Nr. APD-2022-09451 matyti, kad advokato A. Cemnolonsko Nuteistajam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma yra 253,33 Eur (t. 17, b. l. 109). Įvertinus aplinkybes, kad pats Nuteistasis prašė jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), atmetus A. D. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, šios išlaidos valstybei priteistinos iš Apelianto (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš A. D. 253, 33 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Teisėjai Algirdas GaputisDanutė ŠvitinienėDaina Vaidachavičienė