Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą pareiškėjui E. R. darbų saugos projektinei-konsultacinei įmonei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Atsakovas Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK, Komisija) 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 21R-793 (toliau – ir Sprendimas) administracinėje byloje Nr. AG-700/04-2021 dalį, kuria panaikinti: 1) Vilniaus klientų aptarnavimo departamento (toliau – ir Vilniaus KAD) direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. V1(19.1)-4269 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ priedų kai kurių eilučių pripažinimo netekusiomis galios“, 1.2 papunktis, kuriuo pripažįstama netekusiais galios Vilniaus KAD direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. V1(19.1)-3529 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ 1.1 papunkčiu patvirtinto 1 priedo „Darbdavių, kuriems skiriama subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu, sąrašas“ 3-4 punktai, kuriais E. R. darbų saugos projektinei-konsultacinei įmonei buvo skirta subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu (toliau – Įsakymas Nr. 1); 2) Vilniaus KAD direktoriaus 2021 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. V1(19.1)-4525 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2 ¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ 1.2 papunkčiu patvirtinto 2 priedo „Darbdavių, kuriems neskiriama subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu, sąrašas“ 2 punktą, kuriuo E. R. darbų saugos projektinei-konsultacinei įmonei nebuvo skirta subsidija darbo užmokesčiui už 2021 m. rugpjūčio mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus (toliau – ir Įsakymas Nr. 2), ir Tarnyba įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 9 d. teiktą pasiūlymą Nr. G(19.1)-104613) dėl 2021 m. rugpjūčio mėnesį prastovoje buvusių darbuotojų, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

2. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo 2021 m. birželio 20 d. įsakyme Nr. 2021-06-30 „Dėl 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. 2020-11-06 ir 2020 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 2020-03-16 patikslinimo“ nurodyta, jog prastova pratęsiama ir skelbiama 2021 m. liepos 1–31 d., kuriame nurodyta, kad patikslinamas 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. 2020-11-06 2 punktas, kuriame nurodyta „Prastova O. K. skelbiama nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pratęsus karantino režimą ir pratęsus ar neatšaukus ekstremaliosios situacijos režimą, paskelbtos prastovos laikas pratęsiamas ekstremaliosios situacijos galiojimo laikotarpiui ar iki mano atskiro nurodymo“ ir patikslinamas 2020 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 2020-03-16 2 punktas, kuriame nurodyta „Prastova skelbiama nuo 2020-03-16 iki 2020-03-30. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pratęsus karantino režimą ar neatšaukus ekstremaliosios situacijos režimą, paskelbtos prastovos laikas pratęsiamas ekstremaliosios situacijos galiojimo laikotarpiui ar iki mano atskiro nurodymo“ (toliau – ir 2021 m. birželio 30 d. įsakymas), tačiau pranešimas dėl prastovos paskelbimo (pratęsimo), panaikinus Lietuvos Respublikos Vyriausybei karantino režimą ir esant tik ekstremaliajai situacijai nuo 2021 m. liepos 1 d., Lietuvos Respublikos darbo inspekcijai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) pateiktas tik 2021 m. liepos 7 d., todėl 2021 m. birželio 30 d. įsakymu prastovą pratęsus ekstremaliosios situacijos galiojimo laikotarpiu, o VDI pranešimus pateikus tik 2021 m. liepos 7 d., pareiškėja tinkamai (laiku) neįvykdė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 41 straipsnio 2¹ dalies nuostatomis (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 1 d.), kad „Darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims ir apie prastovos paskelbimą informavusiems DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio“, buvo priimti skundžiami įsakymai. Vilniaus KAD Širvintų skyrius 2021 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. SD(19.1)-11403 „Pretenzija dėl nepagrįstai išmokėtos subsidijos grąžinimo“ (toliau – ir Pretenzija) kreipėsi į pareiškėją dėl nepagrįstai išmokėtos 898,80 Eur subsidijos grąžinimo, kartu pridėjo Įsakymo Nr. 1 elektroninio dokumento išrašą. Subsidija darbo užmokesčiui pareiškėjui už 2021 m. liepos mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus buvo skirta nepagrįstai, kadangi jis neatitiko UĮ 41 straipsnio 2¹ dalies reikalavimo informuoti VDI ne vėliau kaip per vieną dieną nuo prastovos paskelbimo. Pretenzijoje buvo nurodytos faktinės neskyrimo aplinkybės, teisinis pagrindas, pridėtas Įsakymas Nr. 1, o jame nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai. Tarnyba 2021 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. SD(19.1)-12436 „Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui“ atsakydama į pareiškėjo pateiktą 2021 m. rugsėjo 21 d. prašymą paaiškino, kad, siekiant patenkinti šį prašymą, anksčiau minėtiems užimtiems asmenims prastova turėjo būti įsakymu paskelbta ne anksčiau kaip 2021 m. liepos 8 d. ir apie šios prastovos paskelbimą VDI informuota nustatyta tvarka, ir dar kartą paaiškino Įsakymo Nr. 1 priėmimo faktines aplinkybes, teisinį pagrindą bei jo apskundimo tvarką ir terminus (toliau – ir 2021 m. rugsėjo 24 d. raštas). Vilniaus KAD Širvintų skyrius 2021 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. SD(19.1)-12501 „Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu“ paaiškino Įsakymo Nr. 2 priėmimo faktines aplinkybes, nurodė teisinį pagrindą bei Įsakymo Nr. 2 apskundimo tvarką ir terminus, kartu pateikė Įsakymo Nr. 2 išrašą (toliau – ir 2021 m. rugsėjo 27 d. raštas). Pretenzijoje, 2021 m. rugsėjo 24 d. rašte, 2021 m. rugsėjo 27 d. rašte, Įsakyme Nr. 1 ir Įsakyme Nr. 2 buvo nurodyta jų apskundimo terminai ir tvarka, ja pareiškėjas ir pasinaudojo.

3. Atsakovas nurodo, kad nors įsakyme dėl prastovos paskelbimo darbdavys gali numatyti prastovos termino sąlygą – iki karantino ir (ar) ekstremalios situacijos atšaukimo, tačiau, pildydamas VDI nustatytos formos pranešimą, darbdavys ar jo įgaliotas asmuo turi nurodyti (pažymėti) konkrečią datą, nuo kada ir iki kurios dienos paskelbta prastova. Pranešimo formoje pasirinkti ir pažymėti variantą „iki karantino ir (ar) ekstremalios situacijos atšaukimo“ galimybės nebuvo ir nėra. Taigi, jeigu po nurodytos prastovos pabaigos datos (pavyzdžiui, nuo 2021 m. birželio 30 d.) toliau tęsiama prastova, tokiu atveju kiekvieną kartą reikia pateikti naują pranešimą VDI, kai pasibaigia nurodytas prastovos pabaigos laikotarpis. Atlikti taisymus ar papildymus nėra galimybės. Jeigu keičiasi informacija dėl paskelbtos prastovos, kuri buvo nurodyta teikiant pranešimą, turi būti pildomas naujas pranešimas su aktualia informacija. Taigi, minimos situacijos atveju 2021 m. liepos mėnesį turėjo būti teikiamas pranešimas, jeigu pasibaigia nurodytas terminas, o prastova tęsiama toliau. Pareiškėjas neįvykdė pareigos per nustatytą terminą pateikti duomenis VDI. Be kita ko, 2021 m. gegužės 8 d. įsigaliojo VDI aprašo pakeitimai, kuriais aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta pareiga, atšaukus prastovą arba pasikeitus nustatyta tvarka pateiktiems duomenims apie prastovos laikotarpį ir (arba) prastovos rūšį, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną duomenis patikslinti pateikiant naują užpildytą pranešimo dėl paskelbtos prastovos formą (VDI aprašo 6 punktas), taip pat pranešimuose nurodyti konkrečias priežastis, kodėl paskelbta prastova. Taigi, dar iki skunde nurodomo laikotarpio, už kurį neskiriama subsidija, keitėsi reglamentavimas VDI apraše aiškiai įtvirtinant, kad pasikeitus prastovos laikotarpiui (nurodytam pranešime) turi būti pildomas naujas pranešimas. Iš byloje pateiktų faktinių duomenų matyti, kad pareiškėjas yra susipažinęs su pranešimų teikimo VDI tvarka ir terminais, tačiau neįvykdė pareigos pateikti duomenis VDI per nustatytą terminą. Pats pareiškėjas skunde nurodo, kad pavėlavo pateikti pranešimą VDI, todėl, nevykdydamas jam teisės aktuose nustatytų pareigų, negali turėti ir lūkesčių, jog visos jo teisės bus įgyvendintos. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjas neįvykdė UĮ 41 straipsnio 2¹ dalyje jam pavestos pareigos, todėl pats tokiu savo neveikimu ir susikūrė situaciją, kad neatitinka sąlygos subsidijai darbo užmokesčiui prastovų metu gauti.

4. Atsakovas teigė, kad Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, nepažeidė gero viešojo administravimo bei proporcingumo principų, tinkamai ir nuodugniai įvertino faktines aplinkybes (pareiškėjo pateiktuose dokumentuose (2021 m. rugpjūčio 2 d. ir 2021 m. rugsėjo 2 d. prašymuose išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, 2021 m. liepos 7 d. VDI pranešimuose, 2021 m. birželio 30 d. įsakyme, darbo užmokesčio mokėjimo dokumentuose) informacija apie darbuotojus, jų skaičių, prastovų laikotarpius pateiktuose dokumentuose turi atitikti)), o UĮ 41 straipsnio 2¹ dalyje ne tik nėra įtvirtinta galimybė, jog subsidija būtų mokama, darbdaviui pavėluotai pateikus pranešimą VDI apie prastovos paskelbimą, tačiau nenumatyta ir tai, jog subsidija mokama nuo pranešimo apie prastovos paskelbimą pateikimo VDI dienos.

5. Atsakovas nurodė, kad LAGK vertino tik pareiškėjo argumentus, tačiau neįsigilino į byloje esančių aplinkybių visumą, aplinkybes, susijusias su pareiškėjo 2021 m. liepos 7 d. pranešimais dėl paskelbtos prastovos pateikimo VDI, informuojant šią instituciją apie dalinę darbuotojų prastovą, vertino atsietai nuo pareiškėjo 2021 m. birželio 30 d. įsakymo, kuriuo buvo paskelbta dalinė prastova darbuotojams ekstremaliosios situacijos laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d.

6. Atsakovas pažymėjo, kad LAGK akcentuoja, jog, vertinant pareiškėjo teisę gauti subsidiją už rugpjūčio mėnesį tuos pačius prastovoje buvusius darbuotojus kaip ir liepos mėnesį, negali būti Tarnybos vertinami du kartus, pažeidus reikalavimą pranešti apie prastovas tiek už liepos, tiek ir už rugpjūčio mėnesius. Konstatuotina, kad šiuo aspektu Tarnybos vertinimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pareiškėjui nebuvo pareigos du kartus pranešti VDI apie tas pačias paskelbtas prastovas, dėl tų pačių darbuotojų ir tuo pačiu laikotarpiu, t. y. nebuvo pareigos tikslinti duomenų, nes jie liko nepakitę.

7. Atsakovas teigė, kad Tarnyba tinkamai taikė UĮ 41 straipsnio 2¹ dalies teisės normas. Pažymėjo, kad valstybės teikiamos subsidijos bei kitos remiamojo įdarbinimo priemonės UĮ nustatytais atvejais plačiąja prasme priskirtinos prie valstybės socialinės paramos rūšių. UĮ 41 straipsnyje nustatytos remiamojo įdarbinimo priemonės yra pagrįstos įstatymu, proporcingos, siekia teisėtų tikslų ir nepažeidžia lygiateisiškumo principo. Skundžiamu įsakymu Nr. 2 pareiškėjas nėra diskriminuojamas ar baudžiamas, nes faktinė aplinkybė, jog jis pažeidė UĮ 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytą imperatyvią nuostatą, objektyviai pateisina subsidijos neskyrimą. Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, įgyvendino jai priskirtas funkcijas neformaliai, Įsakymas Nr. 2 yra teisėtas, priimtas vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis bei išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus pateiktus dokumentus. Vadovaudamasi UĮ 41 straipsnio 2¹ dalyje įtvirtinta nuostata, Tarnyba pasielgė tinkamai priimdama Įsakymą Nr. 1 ir Įsakymą Nr. 2, jie yra teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jiems priimti reikšmingas aplinkybes, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

8. Pareiškėjas E. R. darbų saugos projektinė-konsultacinė įmonė (toliau – ir pareiškėjas, Įmonė) atsiliepime į atsakovo skundą prašė jį atmesti.

9. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos skundas yra nepagrįstas, skundo argumentai formalūs ar neatitinka teisės aktų. Paaiškino, kad iš esmės vienintelis atsakovo argumentas ir kartu pagrindas atimti iš jo skirtą ir išmokėtą subsidiją darbo užmokesčiui už prastovas 2021 m. liepos mėnesį ir neskirti subsidijos darbo užmokesčiui už prastovas 2021 m. rugpjūčio mėnesį yra tai, kad, atsakovo nuomone, pareiškėjas tinkamai (laiku) neįvykdė DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo. Pasak atsakovo, pareiškėjas apie prastovas pranešė 2021 m. liepos 7 d., o privalėjo pranešti 2021 m. liepos 1 d., ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną, ir už tai ji neteko teisės į subsidiją.

10. Pareiškėjas teigė, jog atsakovas iškreiptai interpretuoja bylos dokumentus ir taiko DK 47 straipsnio nuostatas. LAGK pabrėžė, kad pareiškėjas VDI buvo pranešęs apie paskelbtas prastovas dar 2020 m. balandžio 7 d., o 2021 d. liepos 7 d. tik patikslino pranešimą, t. y. nurodė prastovos laikotarpio pabaigą – 2021 m. rugpjūčio 31 d. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjo priimti įsakymai skelbti ir pratęsti ilgalaikę prastovą buvo siejami su karantino bei ekstremaliosios situacijos paskelbimu. Akivaizdu, kad ilgalaikė prastova pareiškėjo 2021 m. birželio 30 d. įsakymu nebuvo paskelbta, o tik buvo patikslintas 2020 m. kovo 16 d. įsakymo 2 punktas, prastovos pratęsimą siejant su ekstremalia situacija valstybėje. Pareiškėjas pratęsė prastovas galiojant karantino režimui, o vėliau – ir dėl iki šiol galiojančios ekstremaliosios situacijos (keičiantis Vyriausybės sprendimams viena aplinkybė nesikeitė – įmonės darbuotojai vis buvo prastovoje. Ir 2021 m. liepos 1 d. darbuotojai nebuvo grįžę į darbą). LAGK pabrėžė, kad nei DK, nei Pranešimų apie paskelbtas prastovas teikimo tvarkos aprašo nuostatos nereglamentuoja pranešimo tvarkos dėl darbuotojų (ar jų grupės) pratęstos, o ne paskelbtos prastovos ar dalinės prastovos, kai Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną. Todėl atsakovo samprotavimai, kad pareiškėjas privalėjo informuoti VDI ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 1 d., neatitinka norminių teisės aktų nuostatų ir faktinių aplinkybių, nes prastova nebuvo iš naujo paskelbta, ji nebuvo pasibaigusi, o minėtas įsakymas tik patikslino 2020 m. kovo 16 d. įsakymo punktą, siejant prastovą su ekstremaliąja padėtimi.

11. Pareiškėjas nurodė, kad LAGK tinkamai įvertino ir neteisėtus Tarnybos veiksmus neskiriant pareiškėjui subsidijos už prastovą 2021 m. rugpjūčio mėn., nes tam nebuvo net formalaus preteksto – apie prastovos laikotarpį, net ir formaliai žiūrint, jau buvo pranešta 2021 m. liepos 7 d., prastovos išviešinimo faktas tiek VDI, tiek atsakovui buvo žinomas dar iki prašymo skirti subsidiją pateikimo. LAGK pagrįstai nurodė, kad Tarnybos vertinimas neatitinka teisėtumo principo ir pažeidžia pareiškėjo teises, taip pat neatitinka pačios priemonės tikslo – prastovos metu išlaikyti darbo vietas. Dėl šių aplinkybių LAGK teisėtai panaikino atsakovo 2021 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. Vl(19.1)-4525 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ 2 priedo 2 eilutę, kuria pareiškėjui neskirta subsidija pagal 2021 m. rugsėjo 9 d. teiktą pasiūlymą (Nr. G(19.1)-104613), ir įpareigojo atsakovą išnagrinėti iš naujo 2021 m. rugsėjo 9 d. teiktą pasiūlymą (Nr. G(l 9.1)-104613) dėl 2021 m. rugpjūčio mėnesį prastovoje buvusių darbuotojų.

12. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai tvirtina, jog LAGK vertino tik pareiškėjo pateiktus argumentus. LAGK priimdama sprendimą vadovavosi visais bylos dokumentais. Kiekvienas atsakovo argumentas, sprendimas, įsakymas, raštas ir atsakymas yra kruopščiai išanalizuotas Komisijos sprendimo motyvuojamojoje dalyje. O atsakovas iš viso nesirėmė bylos dokumentais, kuriuos pateikė pareiškėjas, taip pat ir VDI raštais ir pranešimais, susirašinėjimu su Tarnyba. LAGK akcentavo, kad nei DK, nei Tvarkos aprašo nuostatos nereglamentuoja pranešimo tvarkos dėl pratęstos, o ne paskelbtos prastovos, todėl sutiko su pareiškėju, kad jis dėl kilusių neaiškumų, pratęsiant prastovas, kurių nereglamentuoja Tvarkos aprašas, siekė tinkamai pranešti VDI nustatytas formas.

13. Pareiškėjas paaiškino, kad LAGK pagrįstai nurodė, jog nesutinka su atsakovo pozicija, kad, praleidęs terminą pranešti VDI apie prastovas, pareiškėjas apskritai praranda teisę gauti subsidiją. Šiuo atveju darbdaviui kilo pareiga pranešti apie prastovas VDI nors ir pavėluotai (už liepos mėn.). Vadinasi, net ir formaliai žiūrint, pareiškėjas šią pareigą įgyvendino. Darbdavys būtiną sąlygą, nustatytą DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte, įvykdė. Minėtas pažeidimas (jei jį tokiu laikyti) buvo pašalintas dar iki kreipimosi į atsakovą su prašymu (pasiūlymu) skirti subsidiją dienos. LAGK pagrįstai pažymėjo, jog atsakovas nevertino minėto DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto vienos darbo dienos termino, kuris yra procedūrinio pobūdžio. Todėl jo praleidimo pasekmės negali būti prilygintos naikinamojo termino pasekmėms (DK 16 straipsnio 3 dalis) ir dėl to negali būti absoliučiai paneigta pareiškėjo teisė gauti subsidiją tik dėl to, kad apie prastovas pranešta pavėlavus. Tuo labiau, kad tas pranešimas buvo ne apie prastovos paskelbimą, o apie jos pratęsimą ir pabaigos terminą. LAGK pagrįstai nurodė, kad reikšminga visuma faktinių aplinkybių ir pareiškėjo priimti įsakymai dėl paskelbtų prastovų, tačiau atsakovas šių įrodymų visumos nevertino.

14. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakyme ne vienas nurodytas ir sudarantis jo teisinį pagrindą teisės aktas nesuteikia atsakovui pagrindo priimti sprendimą panaikinti savo paties priimtą įsakymą skirti subsidiją už 2021 m. liepos mėnesio prastovas, vertinant tuos pačius duomenis, nesant pačiame įsakyme nurodytų naujų esminę įtaką turinčių aplinkybių, kurios įgalintų atsakovą priimti priešingą sprendimą, vertinant tuos pačius pareiškėjo duomenis prašant skirti subsidiją už prastovas 2021 m. liepos mėn. Tokių duomenų tikrinimas turėjo būti atliktas priimant įsakymą skirti subsidiją. O kilus neaiškumų atsakovas galėjo iš karto kreiptis į pareiškėją ar į VDI ir tik gavęs papildomos medžiagos skirti subsidiją. LAGK pagrįstai konstatavo, kad atsakovas priėmė įsakymą, kuriame nurodytas teisinis pagrindas apskritai nesuteikė teisės pačiam atsakovui priimti tokio pobūdžio įsakymą, dėl to įsakymas naikintinas. Atsakovas skunde nepateikė jokių argumentų, paneigiančių minėtą Komisijos išvadą.

15. Pareiškėjas pažymėjo, kad LAGK pagrįstai akcentuoja, kad pareiškėjo teisė gauti subsidiją už 2021 m. rugpjūčio mėn. tuos pačius prastovoje buvusius darbuotojus kaip ir liepos mėn. negali būti atsakovo vertinama du kartus, pažeidus reikalavimą pranešti apie prastovas tiek už liepos, tiek ir už rugpjūčio mėn. Pareiškėjui nebuvo pareigos du kartus pranešti VDI apie tas pačias prastovas dėl tų pačių darbuotojų tuo pačiu laikotarpiu ir nebuvo pareigos tikslinti duomenų, kurie nepakito. LAGK pagrįstai nesutiko su atsakovo pozicija, kad 2021 m. rugpjūčio mėnesio prastovos pradžia laikytina 2021 m. liepos 1 d. Apie prastovos laikotarpį buvo pranešta (patikslinta) jau 2021 m. liepos 7 d., prastovos išviešinimo faktas buvo žinomas tiek VDI, tiek atsakovui. Teisingai pažymėta, kad toks atsakovo vertinimas neatitinka teisėtumo principo ir pažeidžia pareiškėjo teisę ir neatitinka pačios priemonės tikslo – prastovos metu išlaikyti darbo vietas. Panaikinus 2021 m. rugsėjo 23 d. įsakymą atsiranda pareiga iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 9 d. teiktą pasiūlymą (Nr. G(19.1)-104613) dėl 2021 m. rugpjūčio mėnesį buvusių prastovoje darbuotojų, todėl pagrįstas LAGK sprendimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti šį pasiūlymą. LAGK pagrįstai nurodė, kad duomenų, jog pareiškėjas būtų piktnaudžiavęs galimybe gauti subsidiją ar pateikęs tiesos neatitinkančius duomenis atsakovui, nėra. LAGK konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir buvo įgyvendinęs esminę sąlygą subsidijai gauti, tai yra išlaikęs darbo vietas prastovoje buvusiems darbuotojams, ir atsakovas nepateikė jokių šią išvadą paneigiančių duomenų. LAGK itin kruopščiai išnagrinėjo abiejų šalių teisinius argumentus, priimdama sprendimą rėmėsi visais bylos dokumentais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, aiškindama argumentus rėmėsi teisės aktų nuostatomis, laikėsi procesinių teisės normų. Sprendimo motyvuojamoje dalyje išnagrinėti visi bylos aspektai, nepalikta neatsakytų klausimų. O atsakovo skunde nepateikta jokių duomenų ar argumentų, paneigiančių Komisijos priimto sprendimo teisėtumą.

II.

16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 7 d. sprendimu atmetė atsakovo skundą.

17. Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikoje teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“ panaikinus karantiną, visoje šalyje liko galioti valstybės lygio ekstremalioji situacija. Ginčui aktualus prastovos paskelbimo pagrindas yra nustatytas DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pagal minėto straipsnio 3 dalies 1 punktą, paskelbus prastovą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo darbdavys Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja VDI apie prastovos paskelbimą darbuotojui. Pagal VDI aprašo 3 punktą, darbdaviai, VDI aprašo 1 punkte nurodytu atveju skelbiantys darbuotojui ar jų grupei prastovą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo paskelbimo turi pranešti VDI apie šios prastovos paskelbimą, užpildydami VDI interneto svetainėje įkeltą formą. Pagal UĮ Nr. XII-2470 51, 25, 35, 41, 42, 43 ir 48¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto (toliau – ir Aiškinamasis raštas) 1 dalies 3 punktą, vienas iš šio įstatymo projekto uždavinių yra nustatyti subsidijos darbo užmokesčiui skyrimo ir mokėjimo darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas asmenims, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, sąlygas. Aiškinamojo rašto 4 dalyje buvo nurodyta, jog keičiamos UĮ 41 straipsnio 2¹ dalies nuostatos, susijusios su subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimu darbdaviams, išlaikantiems darbo vietas asmenims, kuriems dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova ir siūloma nustatyti, kad subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu būtų mokama, kol tęsiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas ir užimtam asmeniui DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Taip pat nustatoma būtina sąlyga, kad ši subsidija mokama darbdaviams, apie prastovos paskelbimą informavusiems VDI DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka.

18. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo argumentų pagrįstumo, nurodė, kad nagrinėjamu atveju darbdaviui kilo pareiga pranešti apie prastovas VDI nors ir pavėluotai (už liepos mėn.). Net žiūrint formaliai, pareiškėjas šią pareigą įgyvendino. Darbdavys būtiną sąlygą, nustatytą DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte, įvykdė. Minėtas pažeidimas (jei jį tokiu būtų galima laikyti) buvo pašalintas dar iki kreipimosi į atsakovą su prašymu (pasiūlymu) skirti subsidiją dienos. LAGK pagrįstai pažymėjo, jog atsakovas nevertino minėto DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto vienos darbo dienos termino, kuris yra procedūrinio pobūdžio. Todėl jo praleidimo pasekmės negali būti prilygintos naikinamojo termino pasekmėms (DK 16 straipsnio 3 dalis) ir dėl to negali būti absoliučiai paneigta pareiškėjo teisė gauti subsidiją tik dėl to, kad apie prastovas pranešta pavėlavus. Tuo labiau, kad tas pranešimas buvo ne apie prastovos paskelbimą, o apie jos pratęsimą ir pabaigos terminą. LAGK pagrįstai nurodė, kad reikšminga yra faktinių aplinkybių visuma ir pareiškėjo priimti įsakymai dėl paskelbtų prastovų, tačiau atsakovas šių įrodymų visumos nevertino.

19. Teismas pažymėjo, jog darbdaviai, siekiantys gauti subsidiją darbo užmokesčiui, nuo 2021 m. liepos 1 d. privalėjo atitikti dvi sąlygas, t. y. prastovos metu ne tik išlaikyti darbo vietas, bet ir apie prastovos paskelbimą informuoti VDI DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka. DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad paskelbus prastovą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo darbdavys Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja VDI apie prastovos paskelbimą darbuotojui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas priėmė įsakymus, kuriais paskelbė prastovas savo darbuotojams DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu būtent dėl karantino paskelbimo, o jį nutraukus – dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo šalyje. Iš pareiškėjo priimtų įsakymų matyti, jog jis išlaikė darbo vietas UĮ 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims. 2020 m. balandžio 7 d. VDI buvo pateiktas pranešimas dėl paskelbtų prastovų 2020 m. balandžio 7 d., o tik vėliau buvo patikslinta, 2021 m. liepos 7 d. pateikus pranešimus su nurodytu prastovų laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Pirminis pareiškėjo priimtas įsakymas buvo skelbti ilgalaikę prastovą, o vėliau – ją pratęsti buvo siejamas su karantino bei ekstremaliosios situacijos paskelbimu. Akivaizdu, kad ilgalaikė prastova 2021 m. birželio 30 d. įsakymu nebuvo paskelbta, o buvo patikslintas 2020 m. kovo 16 d. įsakymo 2 punktas, prastovos pratęsimą siejant su ekstremaliąja situacija valstybėje. Taigi, pareiškėjas pratęsė prastovas galiojant tiek karantino režimui, o vėliau – dėl ekstremalios situacijos.

20. Teismas iš skundžiamo LAGK Sprendimo nustatė, jog LAGK vadovavosi visais bylos dokumentais. Kiekvienas tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentas, priedas, įsakymas, raštas ir atsakymas yra kruopščiai išanalizuotas Komisijos sprendimo motyvuojamojoje dalyje.

21. Teismas pažymėjo, kad LAGK pagrįstai akcentuoja, jog vertinant pareiškėjo teisę gauti subsidiją už 2021 m. rugpjūčio mėn. tuos pačius prastovoje buvusius darbuotojus kaip ir liepos mėn., negali būti atsakovo vertinami du kartus, pažeidus reikalavimą pranešti apie prastovas tiek už liepos, tiek ir už rugpjūčio mėn. Pareiškėjui nebuvo pareigos du kartus pranešti VDI apie tas pačias prastovas, dėl tų pačių darbuotojų, tuo pačių laikotarpiu. Nebuvo pareigos tikslinti duomenų, kurie nepakito. Apie prastovos laikotarpį buvo pranešta (patikslinta) jau 2021 m. liepos 7 d., prastovos išviešinimo faktas buvo žinomas tiek VDI, tiek atsakovui.

22. Teismas vertino, kad LAGK pagrįstai panaikino tiek 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymą, tiek 2021 m. rugsėjo 23 d. įsakymą ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovas priėmė įsakymą, kuriame nurodytas teisinis pagrindas apskritai nesuteikė teisės pačiam atsakovui priimti tokio pobūdžio įsakymą, atsižvelgus į jame išdėstytą teisinį pagrindimą, dėl to įsakymas buvo pagrįstai panaikintas. LAGK Sprendime pagrįstai nurodė, jog vertinant pareiškėjo teisę gauti subsidiją už 2021 m. rugpjūčio mėn. tuos pačius prastovoje buvusius darbuotojus kaip ir liepos mėn., negali būti atsakovo vertinami du kartus, pažeidus reikalavimą pranešti apie prastovas tiek už liepos, tiek ir už rugpjūčio mėn. Pareiškėjui nebuvo pareigos du kartus pranešti VDI apie tas pačias prastovas dėl tų pačių darbuotojų tuo pačiu laikotarpiu. Nebuvo pareigos tikslinti duomenų, kurie nepakito. Panaikinus 2021 m. rugsėjo 23 d. įsakymą atsiranda pareiga iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 9 d. pateiktą pasiūlymą (Nr. G(19.1)-104613) dėl 2021 m. rugpjūčio mėn. buvusių prastovoje darbuotojų, todėl yra pagrįstas LAGK sprendimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti šį pasiūlymą. LAGK pagrįstai nurodė, kad duomenų, jog pareiškėjas būtų piktnaudžiavęs galimybe gauti subsidiją ar pateikęs tiesos neatitinkančius duomenis atsakovui, nėra, taigi nėra pagrindo abejoti, kad pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir buvo įgyvendinęs esminę sąlygą subsidijai gauti, tai yra išlaikęs darbo vietas prastovoje buvusiems darbuotojams.

23. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad LAGK pagrįstai panaikino Tarnybos Įsakymo Nr. 1 ir Įsakymo Nr. 2 atitinkamus punktus bei konstatavo, kad LAGK tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti remiantis atsakovo motyvais nėra pagrindo.

III.

13. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

14. Atsakovas palaiko pirmosios instancijos teismui skunde nurodytus motyvus bei nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu akcentuoja, kad pranešimas dėl prastovos paskelbimo (pratęsimo), panaikinus Lietuvos Respublikos Vyriausybei karantino režimą ir esant tik ekstremaliai situacijai laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d., VDI buvo pateiktas tik 2021 m. liepos 7 d., todėl pareiškėjo 2021 m. birželio 30 d. įsakymu prastovą pratęsus ekstremalios situacijos galiojimo laikotarpiu, o VDI pranešimus pateikus tik 2021 m. liepos 7 d., pareiškėjas tinkamai (laiku) neįvykdė DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyto reikalavimo. Pranešimų apie paskelbtas prastovas teikimo VDI tvarkos apraše imperatyviai įtvirtinta pareiga ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo pranešti VDI.

15. Atsakovas pažymi, kad 2021 m. gegužės 8 d. įsigaliojo VDI aprašo pakeitimai (VDI Aprašo 6 punktas), kuriais aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta pareiga atšaukus prastovą arba pasikeitus nustatyta tvarka pateiktiems duomenims apie prastovos laikotarpį ir (arba) prastovos rūšį, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną duomenis patikslinti pateikiant naują užpildytą pranešimo dėl paskelbtos prastovos formą, o taip pat pranešimuose nurodyti konkrečias priežastis, dėl kurių paskelbta prastova. Taigi, dar iki skunde nurodomo laikotarpio, už kurį neskiriama subsidija, keitėsi reglamentavimas VDI apraše aiškiai įtvirtinant, kad pasikeitus prastovos laikotarpiui (nurodytam pranešime) turi būti pildomas naujas pranešimas, tačiau pareiškėjas neįvykdė pareigos pateikti duomenis VDI per nustatytą terminą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju pasikeitė pareiškėjo pateikti duomenys apie darbuotojams paskelbtos prastovos laikotarpį (nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 30 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 29 d., atitinkamai nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.), todėl, atsižvelgiant į VDI aprašo 6 punkto reikalavimus, nuo 2021 m. gegužės 8 d. pareiškėjui atsirado pareiga užpildyti naują pranešimą VDI dėl paskelbtos prastovos, kuriame būtų atnaujinti duomenys apie prastovos laikotarpį. Todėl negalima sutikti su teismo vertinimu, jog pranešimas VDI buvo ne apie prastovos paskelbimą, o apie jos pratęsimą ir pabaigos terminą, nors iš tikrųjų pasikeitė duomenys apie prastovos laikotarpį ir dėl to turėjo būti pildomas naujas pranešimas VDI, kaip to reikalauja VDI aprašo nuostata.

16. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad VDI 2021 m. rugsėjo 13 d. rašto „Konsultacija į paklausimą“ pateiktoje lentelėje (antra, trečia ir ketvirta eilutės) nurodoma, jog pareiškėjas apie paskelbtas prastovas laikotarpiais nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. informavo VDI 2021 m. liepos 7 d. Be to, pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 21 d. prašyme pripažįsta, jog „Laikotarpyje nuo 2021-07-01 iki 2021-07-07 mūsų įmonės darbuotojai taip pat buvo prastovoje, nedirbo, tačiau kadangi aš pavėlavau pateikti pranešimą apie paskelbtą prastovą (pateikiau jį tik 2021-07-07), už prastovą šiame laikotarpyje (nuo 2021-07-01 iki 2021-07-07) subsidijų neprašau <...>“. Taigi, bylos faktinės aplinkybės rodo, jog pasikeitė prastovos laikotarpis, todėl nesutinkama su sprendime nurodytu teiginiu, jog „Nebuvo pareigos tikslinti duomenų, kurie nepakito“.

17. Atsakovo teigimu, aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pranešimų dėl paskelbtos prastovos pateikimu VDI, informuojant šią instituciją apie darbuotojų prastovą, negalima vertinti atsietai nuo pareiškėjo 2021 m. birželio 30 d. įsakymo, kuriuo buvo priimtas sprendimas dėl darbuotojų prastovos pratęsimo ir jos laikotarpio bei apie kurio galimą negaliojimą ar pakeitimą byloje nėra duomenų. Būtent šių aplinkybių vertinimas rodo, kad pareiškėjas netinkamai laikėsi pranešimų apie paskelbtas prastovas teikimo VDI nustatytos tvarkos. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo 2021 m. birželio 30 d. įsakymu buvo pratęstas paskelbtos prastovos laikas ekstremalios situacijos galiojimo laikotarpiui, todėl laikantis DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir VDI aprašo 3 punkto bei 4.5 papunkčio reikalavimų, pranešimai dėl paskelbtos prastovos turėjo būti pateikti VDI vėliausiai 2021 m. liepos 2 d. Tačiau pareiškėjas tik 2021 m. liepos 7 d. pranešimais dėl paskelbtos prastovos informavo VDI apie darbuotojų prastovų pratęsimą, juose nurodydamas prastovos paskelbimo pabaigos terminą „iki 2021-08-31“.

18. Atsakovas pažymi, kad pareiga pranešti VDI apie paskelbtas prastovas darbdaviams nėra nauja, šią tvarką reglamentuoja DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas, kuris galioja nuo 2020 m. balandžio 8 d., o VDI aprašas nustato konkrečius reikalavimus, susijusius su pranešimuose dėl darbuotojui ar darbuotojų grupei paskelbtos prastovos teikiamais duomenimis (be kita ko, keliamas reikalavimas nurodyti ir paskelbtos prastovos laikotarpį), kurie yra būtini prastovų kontrolei užtikrinti bei siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo paskelbtomis prastovomis DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju ir valstybės mokamomis subsidijomis darbo užmokesčiui.

19. Atsakovas, akcentuodamas Aiškinamajame rašte pateiktus išaiškinimus dėl DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo ir būtinumo apie prastovos paskelbimą informuoti VDI DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, pabrėždamas UĮ 41 straipsnio 2¹ dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, atkreipia dėmesį, kad nesant aiškiai įtvirtintos nuostatos dėl galimybės mokėti subsidiją darbdaviui, pateikus pranešimą apie prastovos paskelbimą nesilaikant DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto termino, Tarnyba, priimdama sprendimą skirti pareiškėjui subsidiją, veiktų neteisėtai, t. y. viršydama įgaliojimus. Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas yra saistoma teisės aktų reikalavimų, todėl ir negali pasielgti kitaip nei numatyta galiojančiuose teisės aktuose.

20. Atsakovas akcentuoja, kad nei DK, nei VDI apraše nėra įtvirtinta galimybė pratęsti ar atnaujinti terminą pateikti pranešimą VDI ar apskritai jo neteikti, o priešingai, imperatyviai įtvirtinta pareiga ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo pranešti VDI. Pareiškėjas pripažįsta, jog neįvykdė imperatyvios pareigos laiku informuoti VDI apie paskelbtas prastovas, todėl

skundžiami įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jų priėmimui reikšmingas aplinkybes, todėl jų naikinti nebuvo teisinio pagrindo.

21. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Pareiškėjo teigimu, apeliacinis skundas yra formalus, jame nėra nurodyti proceso ar materialiosios teisės normų pažeidimai, pakartojami skunde nurodyti argumentai, kurie teismo buvo išsamiai įvertinti. Pareiškėjas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir išvadoms bei, be kita ko, vertinimui, kad pareiškėjas įvykdė visus keliamus reikalavimus subsidijai už priverstines darbuotojų prastovas gauti – išlaikė darbo vietas, informavo VDI apie darbuotojų prastovas.

23. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas netinkamai traktuoja pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 21 d. prašymo turinį ir pabrėžia, kad prašyme aiškiai nurodyta, kad darbuotojai visą laiką buvo prastovoje. Subsidijos už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 7 d. pareiškėjas atsisakė dėl to, kad atsakovui neliktų formalaus pagrindo neskirti Įmonei subsidijos už laikotarpį po 2021 m. liepos 7 d., kada jau VDI apie prastovas buvo pranešta. Išlaidas už šį laikotarpį pareiškėjas prisiėmė sau.

24. Pareiškėjas pabrėžia, kad neegzistuoja įstatymo nuostatos, draudžiančios tikslinti pateikiamos VDI informacijos, susijusios su darbuotojų prastovų pratęsimais. Jokie teisės aktai nenumato bausmės atimant subsidiją už priverstinę darbuotojų prastovą visiems laikams už pavėluotai pateiktą VDI pranešimą apie prastovos pratęsimą. Pranešimų apie ilgalaikių prastovų pratęsimą ir pabaigos datą tvarka iš viso nereglamentuojama.

25. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2020–2021 m. ilgalaikės darbuotojų prastovos nebuvo inicijuotos įmonių ar darbuotojų, tai buvo priverstinės prastovos dėl šalies ūkinio gyvenimo sustabdymo ryšium su paskelbtu karantinu ir ekstremalia situacija. Valstybė, tam kad būtų išlaikytos darbo vietos, skyrė įmonėms subsidijas darbo užmokesčiui, tačiau darbdaviams iš šių subsidijų jokios naudos arba pelno nebuvo. Pareiškėjas, kaip ir kiti darbdaviai, nemokamai tvarkė su subsidijomis susijusią apskaitą ir kreditavo valstybę. Pareiškėjas negalėjo numatyti karantino ir / ar ekstremalios situacijos pabaigos datos, nes dėl šios datos neapsisprendė ir pati valstybė, kuri ne vieną kartą keitė subsidijų mokėjimo tvarką ir sąlygas, todėl prastovos buvo skelbiamos iki karantino (ir / ar ekstremalios situacijos) pabaigos, ir tik 2021 m. liepos mėnesį paaiškėjo prastovų ir su jomis susijusių subsidijų mokėjimo pabaigos data. Pareiškėjas dėjo visas pastangas, kad neapibrėžtoje situacijoje būtų išvengta bet kokių nesusipratimų su paraiškų ar pranešimų institucijoms teikimu, ką įrodo gausus susirašinėjimas su atsakovu ir VDI. Prastovų faktas buvo išviešintas daugiau nei pakankamai, o 2021 m. liepos 7 d. net ir formalaus priekaišto negalėjo būti. Rezultate pareiškėjas be jokios kaltės patyrė nuostolius, nes atsakovas, įsipareigojęs padengti pareiškėjo nuostolius išsaugojant darbo vietas 2021 m. liepos ir rugpjūčio mėn., pats atšaukė savo sprendimus ir jau beveik du metus gina savo neteisėtą poziciją, dėl kurios aiškiai pasisakė LAGK ir Vilniaus apygardos administracinis teismas.

26. Pareiškėjas pažymi, kad visą subsidijų mokėjimo laikotarpį nuolat palaikė ryšį su Tarnybos specialiste, kuri tvarkė įmonės dokumentus, konsultavosi su ja dėl visų Įmonės dokumentų ir pakeitimų, vykdė jos nurodymus. Pareiškėjas elgėsi taip, kaip jam aiškino Tarnybos specialistai, o kilus neaiškumams, kelis kartų taisė ir teikė pranešimus VDI dėl dar 2020 metais paskelbtos prastovos pratęsimo. Šitoje neapibrėžtoje teisės aktais situacijoje pareiškėjas dėjo visas pastangas, kad visi dokumentai būtų pateikti tinkamai. Įstatymai nedraudžia tokių dokumentų taisyti ir tikslinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

27. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarnybos Vilniaus KAD direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo 1.2 papunkčio, kuriuo nuspręsta pripažinti netekusiais galios Tarnybos 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo 1.1 papunkčiu patvirtinto 1 priedo 3–4 punktus, kuriais pareiškėjui buvo skirta subsidija darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus, ir dėl Tarnybos Vilniaus KAD direktoriaus 2021 m. rugsėjo 23 d. įsakymo 1.2 papunkčiu patvirtinto 2 priedo 2 punkto, kuriuo pareiškėjui nebuvo skirta subsidija darbo užmokesčiui už 2021 m. rugpjūčio mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus, pagrįstumo ir teisėtumo.

28. Nustatyta, kad Vilniaus KAD direktorius 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. V1(19.1)-4269 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ priedų kai kurių eilučių pripažinimo netekusiomis galios“, 1.2 papunkčiu pripažino netekusiais galios Vilniaus KAD direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. V1(19.1)-3529 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ 1.1 papunkčiu patvirtinto 1 priedo „Darbdavių, kuriems skiriama subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu, sąrašas“ 3–4 punktus, kuriais E. R. darbų saugos projektinei-konsultacinei įmonei buvo skirta subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu už 2021 m. liepos mėnesį, pripažindamas, kad pareiškėjas neįvykdė Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies reikalavimo informuoti VDI ne vėliau kaip per vieną dieną nuo prastovos paskelbimo.

29. Vilniaus KAD direktorius 2021 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. V1(19.1)-4525 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ 1.2 papunkčiu patvirtinto 2 priedo „Darbdavių, kuriems neskiriama subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu, sąrašas“ 2 punktą, kuriuo E. R. darbų saugos projektinei-konsultacinei įmonei nebuvo skirta subsidija darbo užmokesčiui už 2021 m. rugpjūčio mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus, nes pareiškėjas pranešimą dėl paskelbtos prastovos paskelbimo nurodytiems darbuotojams už 2021 m. liepos 1 d. – 2021 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį VDI pateikė pavėluotai, t. y. 2021 m. liepos 7 d., nors turėjo pateikti ne vėliau nei 2021 m. liepos 2 d.

30. Pareiškėjas dėl minėtų įsakymų dalių panaikinimo kreipėsi į LAGK, kuri 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo skundą, t. y. panaikino minėtas Vilniaus KAD direktoriaus įsakymų dalis bei įpareigojo Tarnybą išnagrinėti iš naujo pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 9 d. teiktą pasiūlymą (Nr. G(19.1)-104613) dėl 2021 m. rugpjūčio mėnesį prastovoje buvusių darbuotojų.

31. Pirmosios instancijos teismas atsakovo skundą dėl LAGK sprendimo atmetė.

32. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, padarė bylos faktais ir taikytinomis teisės normomis pagrįstas išvadas.

35. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais grindžiamas ginčijamų Įsakymų susigrąžinti / neskirti subsidijos darbo užmokesčiui už prastovas 2021 m. liepos-rugpjūčio mėnesius motyvuojant tuo, kad pareiškėjas laiku neįvykdė DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte bei VDI tvarkos apraše nustatytos pranešimų apie paskelbtas prastovas pareigos, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-500-525/2023, spręsdamas faktinėmis aplinkybėmis ir taikytinu teisiniu reguliavimu iš esmės analogišką ginčą, aiškino, kad teisės aktų pakeitimai dėl prastovos išviešinimo Inspekcijai turi aiškų tikslą: siekiama išvengti darbdavių piktnaudžiavimo, siekiant gauti subsidijas, pvz., formaliai surašant įsakymą dėl prastovos, tačiau faktiškai jos neskelbiant, darbuotojams dirbant, o darbdaviui papildomai gaunant ir subsidijas. Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienos darbo dienos terminas yra procedūrinio pobūdžio, tačiau jis nėra naikinamasis (Darbo kodekso 16 str. 3 d.). Šį terminą praleidęs darbdavys nėra atleidžiamas nuo pareigos apie paskelbtą prastovą informuoti Inspekciją. Praleidus procedūrinio pobūdžio terminą, ištaisius neišviešinimo klaidą, nuo išviešinimo momento pareiškėjas atitiko teisės aktų reikalavimus (apie prastovą nustatyta tvarka pranešė Inspekcijai). Teismas šioje byloje konstatavo, kad pareiškėjas, kuris, nors ir pavėluotai, Inspekcijai pranešimus apie 2021 m. rugpjūčio mėnesį paskelbtas prastovas pateikė (2021 m. rugpjūčio 4 d.), nuo pranešimų pateikimo Inspekcijai atitiko sąlygas subsidijai gauti. Kitoks vertinimas (subsidijos už rugpjūčio mėnesį neskyrimas apskritai) šiuo atveju prieštarautų Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalies paskirčiai bei protingumo ir proporcingumo principams, nepagrįstai paneigtų darbo rinkoje užimtų asmenų papildomo rėmimo garantijas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateiktas teisės aktų nuostatų aiškinimas reikštų formalų požiūrį į viešąjį administravimą ir pažeistų Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą proporcingumo principą (administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus).

36. Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjas pranešimus apie darbuotojų 2021 m. liepos-rugpjūčio mėnesių prastovas VDI pateikė 2021 m. liepos 7 d., atsakovas neteigia ir byloje duomenų, kad prastovos buvo fiktyvios, t. y. kad darbuotojai realiai nebuvo prastovose, pareiškėjas (darbdavys) nebūtų išlaikęs darbuotojų darbo vietų, būtų siekęs suklaidinti VDI ar atsakovą, teikęs tikrovės neatitinkančius duomenis, nėra, todėl apeliacinio skundo argumentais, atsižvelgiant į šios nutarties 35 punkte aptartą ginčui spręsti taikytinų teisės aktų nuostatų aiškinimą, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.