Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. balandžio 18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. N. kaltinamas tuo, kad 2019 m. gruodžio 24 d. apie 2 val. iš gyvenamojo namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ­ automobilį „Citroen Berlingo“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500 Eur.

J. N. aplinkybė, kad paėmė automobilį visiškai pripažino. Nurodė, kad tą vakarą buvo su draugais „Alyne“, vartojo alkoholį. Kaip nurodė kaltinamasis, jo telefonas buvo išsikrovęs ir jis norėjo nueiti iki A., kad šis iškviestų automobilį, kad jį parvežtų namo, tačiau jis pamatęs, kad jo mašina stovi, pasiėmė ją ir parvažiavo namo. Kaip nurodė kaltinamasis, rakteliai buvo mašinoje. Kaip nurodė kaltinamasis su automobiliu, jis važiavo iš karto į namus. Grįžęs nuėjo miegoti, ryte atsikėlęs norėjo skambinti A., tačiau atvažiavo policija ir jis nespėjo to padaryti. Pasak kaltinamojo, jis neturėjo minčių automobilio realizuoti. Papildomai apklaustas dėl įvykio aplinkybių teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad ryte atsikėlus buvo mintis, jog automobilis bus kaip užstatas, tačiau kai paėmė automobilį apie tai negalvojo, nes buvo girtas ir jam rūpėjo grįžti namo. Pasak kaltinamojo, jis su Aivaru pakalbėti nespėjo, nes policijos pareigūnai jį išsivežė.

Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Ši teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iš esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 2 straipsnio 4 dalyje. Dėl to negalima traukti asmens baudžiamojon atsakomybėn, jeigu jis nepadarė nusikalstamos veikos turinčios nusikaltimo požymių.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką suformuotą dėl vagystės kaip nusikalstamos veikos turi būti įvertintas šios veikos motyvas ir tikslas, nors jie ir nėra tiesioginiai šios nusikalstamos veikos nurodyti požymiai, tačiau jų nustatymas padeda atskirti vagystę nuo į ją panašių, bet kitokią prasmę turinčių veiksmų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu tikslo ir motyvo įvertinimas nusikalstamos veikos kontekste taip pat padeda geriau atskleisti ir kaltės turinį, nes vien turto paėmimas dar nereiškia jo pasisavinimo arba pagrobimo baigtumo. Subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė pasižymi tuo, kad vagystė yra tiktai tyčinis nusikaltimas, todėl paprastai šiai veikai būdingas savanaudiškumas ir siekis neteisėtai praturtėti, kuris svetimo turto vagystės atveju pasireiškia kaip kaltininko neabejotinas suvokimas, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl to, nustačius neteisėtą svetimo turto paėmimą, bet nenustačius tyčios, nukreiptos į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą, gali būti laikoma, kad veika neatitinka turto pagrobimo požymių. Antai kaltininko veiksmai, kai jis akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai ar užvaldo daiktą nesiekdamas jo pasisavinti ir tokiais veiksmais nepadaro žalos nukentėjusiajam, teismų praktikoje nepripažįstami vagyste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-895/2017).

Vertinant kaltinamojo J. N. veiksmus per nusikalstamos veikos motyvo ir tikslo prizmę konstatuotina, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos vieno iš sudėties požymių kaltės. Aplinkybę, kad kaltinamasis neturėjo tikslo vogti automobilio patvirtina ne tik paties kaltinamojo pozicija, bet ir kiti tiesiogiai teisimojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Kaip matyti iš 2019 m. gruodžio 24 d. apžiūros protokolo transporto priemonė, su kuria grįžo J. N. namo, stovėjo jo gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b . l. 16–27). Ši aplinkybė patvirtina, kad kaltinamojo automobilio paėmimo motyvas buvo grįžimas namo, o ne vagystė. Be to, aplinkybė, kad transporto priemonė rasta jo kieme patvirtina faktą, kad kaltinamasis transporto priemonės neslėpė. Fakto, kad transporto priemonė yra pas jį kieme, jis neslėpė ir nuo mamos, kuri paskambinusi paklausė dėl automobilio aplinkybių. Pasak liudytojos E. N. sūnus jai nurodė, kad paėmė automobilį, nes A. negrąžino skolos, todėl pasiėmė mašiną ir kai jis atiduos skolą, sūnus grąžins jam mašiną. Tada, ji perskambino A. G. broliui ir pasakė kur yra automobilis bei persakė sūnaus žodžius, kad už skolą buvo paimta mašina. Šios liudytojos parodymus patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas A. G., kuris buvo įvykio vietoje dėl transporto priemonės vagystės. Pasak liudytojo, jiems atliekant procesinius veiksmus iš to paties namo išėjo pranešėjo brolis ir pasakė, kad jam paskambino moteris, galimai įtariamojo mama ir pasakė kur gali būti mašina. Tada jie nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir ten stovėjo ta mašina. Tada jie užėjo į tuos namus, įtariamasis pasakė, kad paėmė mašiną už skolas ar dėl nesumokėto darbo užmokesčio. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir policijos pareigūnė A. U. (2. t., b .l. 23). Faktą, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju ir jo broliu buvo draugai ir kaltinamąjį su nukentėjusiuoju siejo tarpusavio atsiskaitymo niuansai patvirtino teisiamojo posėdžio metu V ir A. G. (2 t., b. l. 44–45).

Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina faktą, kad kaltinamasis siekė tik trumpai pasinaudoti transporto priemonę ir neturėjo tikslo turėti jį kaip nuosavą. Bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, prilyginus vagystę vien tik savavališkam turto paėmimui be savininko žinios būtų nepagrįstai devalvuota baudžiamoji atsakomybė. Dėl to nustačius neteisėtą svetimo turto paėmimą, bet nenustačius tyčios, nukreiptos į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą, laikoma, kad veika neatitinka turto pagrobimo požymių BK 178 straipsnio prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste pagal ištyrus byloje įrodymus būtų galima konstatuoti, kad kaltinamojo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Vis dėlto įvertinus šios nusikalstamos veikos sudėtį matyti, kad įstatymų leidėjas atsakomybę dėl šios nusikalstamos veikos sieja su pasekmėmis – didele žala. Šiuo atveju kaip matyti iš į bylą pateiktų prokuroro duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje – ji siekia 980 Eur ir nepatenka į didelės vertės turto apibrėžimą. Be to, ir pačios veikos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad nuketėjusiojo interesams buvo padaryta didelė žala.

Esant nurodytų aplinkybių visetui kaltinamasis išteisintinas pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos ir baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalis, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendė:

J. N. kaltintą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisinti nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių.

J. N. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos Tomos Maselskienės 2019 m. gruodžio 25 d. nutarimu skirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.