Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-08-08 · Civilinė byla Nr. 2-20572-934/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-08
Bylos Nr.
2-20572-934/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
G. K.
Atsakovas
L. P., V. P.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams L. P. bei V. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kuriame prašė iškeldinti atsakovus iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje (b. l. 1-2, 23-25).

Atsakovams ieškinio su priedais, teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai ) 2016-07-07 (b. l. 30, 35). Atsakovai teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovams išaiškintos (b. l. 12). Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių (b. l. 25), yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir atsakovų atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovų iškeldinimo

Ieškovas pareiškė reikalavimą iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, esančių Gelvonų g. 62-37, Vilnius (b. l. 1-2, 23-25).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas ir prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas. Tuo atveju, jeigu iškeldinamojo teisė į būstą atsiranda prievolinių teisės normų pagrindu ir ginčo šalis sieja gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, reikalavimas dėl iškeldinimo turi būti sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXXII skyriaus (CK 6.575-6.617) normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja nuomininko teisės naudotis gyvenamąja patalpa pabaiga (Vilniaus apygardos teismo 2016-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1519-619/2016).

Iš ieškinio ir byloje esančių įrodymų (2016-03-09 pranešimo, siųsto per notarę D. S.) nustatyta, jog 2012 m. ieškovas su atsakovais sudarė žodinę nuomos sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilnius, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui, nuomos neterminuotam laikotarpiui (b. l. 1-3, 6, 23-25). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog tarp ieškovų ir atsakovų susiklostė neatlyginti gyvenamosios patalpos nuomos sutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.576 straipsnio 1 dalis, 6.579 straipsnio 2 dalis, CK 6.582 straipsnio 1 dalis).

CK 6.610 straipsnyje numatyta, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus šio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus. CK 6.611 straipsnis nurodo, jog jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nuomos mokesčio mokėjimas yra esminė nuomininko pareiga (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-09-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-338/2011).

Ieškovas nurodė, jog atsakovai nevykdė prisiimtų prievolių ir nemokėjo komunalinių mokesčių bei nuompinigių (b. l. 23). Be to, ieškovas 2016-03-09 notariniu pranešimu informavo atsakovus, jog nutraukia neterminuotą žodinę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nuo 2016-04-09 dėl to, kad atsakovai nemoka nuompinigių bei komunalinių mokesčių (b. l. 6-8). Atsakovai teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, jog nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius būtų sumokėję, taip pat nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių būtų buvę atleisti nuo nuompinigių bei komunalinių mokesčių sumokėjimo. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog atsakovai iš esmės pažeidė tarp šalių sudarytos žodinės nuomos sutarties sąlygas (nuompinigių bei komunalinių mokesčių nemokėjimas), todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškeldinti atsakovus iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilnius, su visu jiems priklausančiu turtu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 straipsnis).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie patirtas pašto išlaidas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškovo G. K. ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovą V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei atsakovę L. P., gim. 1964-03-31, iš ieškovui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilnius, su atsakovams priklausančiu turtu, atsakovams nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Sprendimas už akių per trisdešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių negali būti atsakovų skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovai per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza