Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1986 m. birželio 6 d. Radviliškio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-09-21 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėn., uždraudžiant šiuo laikotarpiu lankytis azartinių lošimų vietose bei įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinais neįgaliais, pasenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) 2011-10-28 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn., įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą;

3) 2012-02-13 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., subendrinus su 2012-10-28 nuosprendžiu laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 4 d. 7 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant per 1 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. S. 2012 m. birželio 29 d.. tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytas, (duomenys neskelbtini), melagingai nurodydamas A. B., kad verčiasi pastatų statybos verslu, sudarė sutartį dėl mėšlidės pastatymo laikotarpyje nuo 2012 m. liepos 5 d. iki 2012 m. liepos 12 d., tačiau iš anksto žinodamas, kad mėšlidės nepastatys, 2012 m. birželio 29 d. iš A. B. paėmė 500 litų, 2012 m. birželio 30 d. – 1450 litų, t. y. iš A. B. apgaule pasisavino 1950 litų, tuo nukentėjusiajam padarydamas 1950 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino dalinai ir paaiškino, kad laikraštyje „Ekspres kontak“ radęs skelbimą apie tai, kad reikalinga pastatyti mėšlidę, paskambino nurodytu telefonu ir suitarė susitikti. 2012 m. birželio 29 d. jis atvykęs į nurodytą kaimą, su A. B. aptarė visas mėšlidės statybos sąlygas - kainą, darbų atlikimo laiką, pasirašė sutartį, kurioje jis teisingai nurodė visus savo duomenis, paso ir verslo liudijimo rekvizitus. Mėšlidės įrengimui reikalingų plokščių pirkimui jis iš A. B. paprašė 1950 Lt. Iš karto po sutartie pasirašymo A. B. jam davė 500 Lt, likusius 1450 Lt perdavė sekančią dieną Šiauliuose. Gautus iš A. B. pinigus jis išleido savo reikmėms – 500 Lt sumokėjo už buto nuomą, likusius pralošė žaisdamas azartinius žaidimus kazino. Mėšlidės įrengimui reikalingų gelžbetoninių plokščių jis nenupirko, jokių darbų A. B. neatliko. Pasirašydamas sutartį jis negalvojo apgauti A. B., tikėjosi išlošti pinigų ir darbus atlikti, tačiau 2012 m. liepos 5 d. jis buvo sulaikytas, jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir savo įsipareigojimų jis negalėjo įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. S. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad jis laikraštyje pasiskelbė ieškantis asmens, galinčio pastatyti mėšlidę savo medžiagomis. Nurodytu mobiliuoju telefonu paskambino R. S.. Sutartą dieną, t. y. 2012 m. birželio 29 d., jis atvyko į jo namus, apžiūrėjo vietą, jie aptarė mėšlidės pastatymo sąlygas ir kainą. R. S. mobiliajame telefone parodė plokščių nuotraukas, apskaičiavo jų kiekį, reikalingą mėšlidei įrengti, nurodė jų kainą, paskaičiavo darbų kainą. R. S. nurodytos sumos jį tenkino, todėl pasirašė sutartį, kurią savo ranka surašė R. S.. Jis parodė savo asmens dokumentą, verslo liudijimą, nurodė, kad vykdo įvairius statybos darbus, šiuo metu vykdąs daug ir įvairių užsakymų, jo lėšos sukasi versle, todėl pareikalavo grynųjų pinigų gelžbetoninių plokščių pirkimui. Sutarties pasirašymo dieną, savo namuose jis sumokėjo R. S. 500 Lt, likusius 1450 litų grynais jis perdavė R. S. Šiauliuose. Atvežęs dukrą į Šiaulių geležinkelio stotį, jis paskambino R. S., kuris pažadėjęs atvykti už 10 min., gerokai vėlavo, atvyko taksi automobiliu. Šiaulių geležinkelio stotyje jis perdavė R. S. 1450 Lt, apie tai, kad pinigus gavo, R. S. pasirašė sutarties kitoje pusėje. Pagal susitarimą mėšlidės pastatymo darbai turėjo vykti liepos 5-12 dienomis, tačiau R. S. jokių mėšlidės įrengimo darbų neatliko, gelžbetoninių plokščių nenupirko, pinigų negrąžino. Po pinigų perdavimo jis kelis kartus skambinęs R. S., tačiau jis neatsiliepė.

Liudytoja V. B. parodė, kad prie savo sutuoktinio A. B. ir R. S. pokalbio ji prisijungė tuomet, kai visos mėšlidės įrengimo sąlygos jau buvo aptartos. R. S. primygtinai reikalavo grynais pinigais sumokėti 1950 Lt, nesutiko, kad pinigai būtų pervesti į jo sąskaitą. Kadangi tą dieną grynais pinigais namuose jie turėjo tik 500 Lt, ji tokią sumą ir padavusi R. S.. Iš jo kalbų ji supratusi, kad jis vysto verslą, turi daug įvairių statybos darbų. Likusius pinigus A. B. nuvežė R. S. sekančią dieną į Šiaulius. Jokių statybos darbų R. S. jų sodyboje neatliko, pinigų negrąžino.

Iš rašytinės sutarties (6 b. l.), kurią pasirašė R. S. ir A. B. matyti, jog 2012 m. birželio 29 d. R. S. įsipareigojo A. B. sodyboje įrengti objektą, kurio sąmata 3000 Lt, darbų vertė 1050 Lt, atvežti bei sumontuoti 6 plokštes, kurių kaina 1950 Lt. Sutarties pirmoje pusėje nurodyta „palikta 500 litų“, kitoje sutarties pusėje įrašyta „palikta 1450 litų 2012 06 30“, abiejose sutarties pusėse yra R. S. ir A. B. parašai.

Iš SODROS duomenų bazės išrašo (64 b. l.) matyti, kad verslo liudijimą R. S. įsigijo 2012 m. birželio 26 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas savo ar kitų naudai, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Svetimas (tai yra kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis) turtas gali būti įgyjamas taip pat ir civilinių sutarčių pagrindu, tačiau tokiu pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, sutarties sudarymo metu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės, kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdo, panaudojimas prieš turto savininką. Sukčiavimo esmė ir yra apgaulės panaudojimas, o dėl to svetimas turtas įgyjamas neteisėtai. Apgaulė – tai turto savininko suklaidinimas ir tokiu būdu privertimas jį perduoti turtą kaltininko nuosavybėn. Sukčiavimo atveju apgaulė naudojama, būtent, kaip turto savininko suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Apgaulė sukčiaujant yra esminė, o tai reiškia, kad suklaidinimas privalo turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kaltininkui. O dėl kaltininko ketinimų turto savininkas gali būti suklaidinamas įvairiais būdais. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nuoseklių nukentėjusiojo A. B. ir liudytojos V. B. parodymų matyti, kad R. S., neva, įsipareigojo pastatyti mėšlidę nukentėjusiojo sodyboje, plokščių, iš kurių bus statomas objektas, nuotraukas parodė nukentėjusiajam mobiliajame telefone, parodė verslo liudijimą, pateikė melagingą paaiškinimą dėl vystomo verslo, darbų apimčių, tačiau, neva, trūksta apyvartinių lėšų, todėl grynųjų pinigų prašė gelžbetoninių plokščių, kurios buvo reikalingos mėšlidės statybai nukentėjusiojo sodyboje, pirkimui. Tikrieji kaltinamojo ketinimai A. B. nebuvo ir negalėjo būti žinomi, nes nukentėjusysis kaltinamojo nepažinojo, kaltinamasis tiesos apie save neatskleidė, nepapasakojo, kokiems tikslams bus panaudoti nukentėjusiojo pinigai. A. B. pasitikėjimą skatino ir ta aplinkybė, kad R. S. turėjo verslo liudijimą, parodė asmens dokumentą, sudarė sutartį raštu. Iš nukentėjusiojo, liudytojos parodymų akivaizdu, kad pinigus nukentėjusysis patikėjo R. S. būdamas suklaidintas, ir, būtent, apgaulė nulėmė nukentėjusiojo apsisprendimą paduoti pinigus kaltinamajam, nes žinodamas, kad jokios veiklos kaltinamasis nevykdo, sutarties nebūtų pasirašęs ir pinigų jam nebūtų patikėjęs. R. S. statybos veiklos nevykdė, jokių darbų mėšlidės įrengimui neatliko, statybinių medžiagų nepirko, nukentėjusiojo pinigus nedelsdamas išleido savo reikmėms. Taigi, sudaryta sutartis tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo tik būdas, sugalvotas kaltinamojo, pinigų iš nukentėjusiojo išviliojimui. Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad R. S. apgaule, siekdamas turtinės naudos, pasisavino nukentėjusiojo pinigus – 1950 litų, todėl jo veika kvalifikuojama sukčiavimu ir atitinka BK 182 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Nukentėjusysis A. B. pateikė civilinį ieškinį (10 b. l.) ir prašo priteisti iš kaltinamojo 1950 litų turtinės ir 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Turtinės žalos dydžio kaltinamasis neginčija, jis pripažįsta, kad 1950 litų gavo iš nukentėjusiojo, juos išleido savo reikmėms ir jų nukentėjusiajam negrąžino. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.237 str. 1 d. asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Neteisėtu būdu įgyti pinigai iki šiol negrąžinti nukentėjusiajam, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Pažymėtina, kad teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus, taip pat į tai, kad asmeniui skiriama bausmė būtų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai. Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė nepatogumų, praradęs pinigus jautė apmaudą, bejėgiškumą juos susigrąžinant, supratęs apgaulę, patyrė pažeminimą, dėl ko pergyveno, todėl laikytina, kad neteisėtais kaltinamojo veiksmais padaryta neturtinė žala nukentėjusiajam. Tačiau R. S. nusikalstama veika padaryta turtinė žala nėra labai didelė – 15 MGL, šios žalos atsiradimui įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo neapdairumas – pinigus patikėjo visiškai svetimam, nepažįstamam asmeniui, nepasidomėjęs apie jo vystomą veiklą ir atliktus darbus, apie kuriuos jis pasakojo nukentėjusiajam, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas. Įvertinus veikos padarinius, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais nukentėjusiajam priteistina 500 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. S. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, turėdamas tris neišnykusius teistumus už analogiškas veikas – sukčiavimus, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus keturiems mėnesiams po 2012-02-13 nuosprendžio paskelbimo. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis linkęs nusikalsti, keistis, būdamas laisvėje, jis neketina, kas leidžia pagrįstai manyti, jog bausmės vykdymo atidėjimu bausmės tikslai nepasiekti, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis tris kartus praeityje teistas už sukčiavimą, savo poreikių tenkinimui, neteisėtam praturtėjimui, sugalvojo naują sukčiavimo būdą – paslaugų teikimą pagal poreikius, apie kuriuos sužinojo iš skelbimo laikraštyje, dorai gyventi ir pasikeisti neketino, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, taip pat įvertinus tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam skirtina vidutinio griežtumo laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė BK 64 str. pagrindu bendrinama su 2012 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2012 m. vasario 13 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti neatliktos bausmės dalį, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2012 m. rugsėjo 11 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeisti į suėmimą.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti iš R. S. A. B. 1950 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt litų) turtinei ir 500 (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam R. S. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.