Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos bausmės pridėta dalis 2012 m. vasario 13 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš R. S. A. B. priteista 1950 Lt turtinės žalos atlyginimas ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 29 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytu laiku, Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g., melagingai nurodydamas A. B., kad verčiasi pastatų statybos verslu, sudarė sutartį dėl mėšlidės pastatymo laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 5 d. iki 2012 m. liepos 12 d., tačiau iš anksto žinodamas, kad mėšlidės nepastatys, 2012 m. birželio 29 d. iš A. B. paėmė 500 Lt, o 2012 m. birželio 30 d. – 1450 LT, t. y. iš A. B. apgaule pasisavino 1950 Lt, tuo nukentėjusiajam padarydamas 1950 LT turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. S. ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, R. S. pripažino kaltu įvykdžius sukčiavimą pagal BK 182 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, jam inkriminuoto nusikaltimo kvalifikacijos, nesutinka tik su jam paskirta bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepažeidė.

Parinkdamas R. S. skirtiną bausmės rūšį už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad apeliantas, praėjus trumpam laikui – mažiau nei 5 mėnesiams – po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis buvo nuteistas ir už sukčiavimą (48–52 b. l.), neatlikęs laisvės atėmimo bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neišnykus teistumui pagal visus tris ankstesnius (2011 m. rugsėjo 21 d., 2011 m. spalio 28 d., 2012 m. vasario 13 d.) Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžius (38-52 b. l.), vėl tyčiniais veiksmais pažeidė baudžiamąjį įstatymą – apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą. Visos šios aplinkybės byloja apie didesnį padaryto nusikaltimo ir apelianto asmens pavojingumą, nes ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnios bausmės, du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, jokio pozityvaus poveikio R. S. aiškiai nedaro – jis renkasi visuomenėje netoleruotiną elgesio variantą ir toliau pažeidinėja įstatymus, nepaisydamas teismo jam ankščiau reikšto pasitikėjimo. Maža to, teismui pateiktoje byloje yra duomenų, kad R. S. atžvilgiu yra atliekama visa eilė kitų ikiteisminių tyrimų Kėdainių, Radviliškio ir Šiaulių rajonų policijos komisariatuose dėl jo galbūt įvykdytų kitų sukčiavimų. Tai, kas išdėstyta, itin neigiamai apibūdina apeliantą, todėl kolegija vienareikšmiškai pritaria apylinkės teismo sprendimui skirti R. S. artimą vidurkiui laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 182 str. 1 d. sankcijoje (vidurkis – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų).

Apylinkės teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau apeliantas skunde pateikė teigiamai, jo manymu, jį apibūdinančių aplinkybių sąrašą – dirba, turi šeimą, augina mažametę dukterį, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo, dėl to, pasak R. S., yra pagrindas jam sušvelninti paskirtą bausmę.

Pasisakydama dėl tokių apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad apeliantas ir ankščiau reiškė apgailestavimą dėl savo padarytų nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas pirmiau minėtais teismo nuosprendžiais. Pirmosios instancijos teismai nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų apgailestavimą laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau, kaip ir nagrinėjamu atveju, praėjus trumpam laikui R. S. vėl pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus. Akivaizdu, kad nuteistasis iš tikrųjų savo elgesio kritiškai nevertino, todėl jo reiškiamas eilinis apgailestavimas dėl padaryto nusikaltimo yra tik deklaratyvus pareiškimas, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį, ir nelaikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Tai, kad 2012-06-26–2012-07-26 R. S. buvo įsigijęs verslo liudijimą (64 b. l.), nereiškia, kad jis turi darbą ir gauna su legaliais darbo santykiais susijusias pajamas. R. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau 4 kartą, daugiausia buvo teisiamas už sukčiavimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (57–63 b. l.), pats teisiamajame posėdyje teigė, kad nusikalstamu būdu užvaldytus pinigus pralošdavo (98 b. l.). Aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą apelianto orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. Kolegija sutinka su tuo, kad R. S. mažamečiam vaikui (67 b. l.) reikalingas abiejų tėvų dėmesys ir rūpestis, tačiau tai, kas aptarta pirmiau, rodo, jog apeliantas, niekur nedirbdamas, dėsningai pažeidinėdamas įstatymus, pralošinėdamas pinigus, tinkamai savo kaip tėvo pareigų nevykdo ir suteikti vaikui reikiamą pagalbą negali.

Įvertinus visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kolegija konstatuoja, kad apeliantui tiek už inkriminuotą nusikalstamą veiką paskirta bausmė, tiek galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, ir mažinti jas apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.