Kauno apygardos teismo nutartis

2017-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-245-485/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-550-334/2016Nutartis · 2016-12-02Panevėžio apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-12-22Kauno apygardos teismas
  3. T-149-840/2017Nutartis · 2017-03-15Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2017-03-29Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2017-04-19Kauno apygardos teismas
  6. T-193-830/2017Nutartis · 2017-05-30Panevėžio apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2017-12-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-29
Bylos Nr.
1S-245-485/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20906-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-245-485/2017Proceso Nr. 1-01-1-20906-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algerdo Urbšio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – komisija) 2017 m. sausio 25 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme.Bausmės pradžia – 2013 m. liepos 2 d., bausmės pabaiga – 2017 m. liepos 2 d.2017 m. sausio 25 d. komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 5 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė patvirtinti komisijos 2017 m. sausio 25 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus V. M. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.Apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį, tenkinti komisijos prašymą dėl lygtinio paleidimo ir jį taikyti. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje motyvavo, jog byloje yra duomenys apie kito asmens (suimtojo) paskirtą nuobaudą Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir jam nesuprantama kaip tai susiję su juo. Tvirtina, jog kaltę dėl nusikaltimo pripažino iš dalies, teismo nurodyti nutarties motyvai yra susiję tik su nuteistojo praeitimi, nekreipiant dėmesio dėl V. M. ateities ir komisijos teikimo, jog jis yra visiškai pasitaisęs. Skundo autorius nesutinka su visais nutarties motyvais, kadangi skundžiama nutartis yra nemotyvuota.Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmetamas. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai argumentavo, todėl sutikti su nuteistojo teiginiu, kad skundžiama nutartis nemotyvuota nėra pagrindo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog V. M. priklauso vidutinei rizikos grupei (95 balai), kuri yra labai artima aukštai. Taip pat matyti, kad ankstesnis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas (96 balai), gretinant šį su dabartiniu vertinimu pagal „OASys“ metodiką, pakito labai nežymiai, nors kaip jau teismo pažymėta, kintamieji yra net 51 balas. Be šių aplinkybių, vertinant nuteistojo elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, vertinama ir socialinio tyrimo išvada, kuri atlikta naudojant duomenis, gautus iš pokalbio su nuteistuoju, atliktos elgesio analizės ir stebėjimo tyrimą, taip pat naudojant duomenis, esančius asmens byloje. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuoti ir elgesio analizei reikšmingi vyraujantys kriminogeniniai veiksniai, tokie kaip ankstesni teisės pažeidimai, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas narkotikais, mąstymas ir elgesys. Šių veiksnių analizė pagrindžia teismo nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo sprendžiamas lygtinio paleidimo instituto netaikymas. Akivaizdu ir tam tikra prasme, kuri nėra būtinai lemianti, tačiau vertintina kartu su kitomis šiam klausimui aplinkybėmis, anksčiau nuteistasis yra teistas ne vieną ir ne du kartus, jo nusikalstamas gyvenimas prasidėjęs gana jauname amžiuje. Be to, iš minėtos išvados turinio matyti, kad V. M. nebuvo pastoviai dirbantis, nustatyti nedarbo laikotarpiai, kas taip pat galėjo pastūmėti į nelegalų ir nusikalstamą pajamų gavimą, platinant uždraustas medžiagas, taip pat bendravimas su asmenimis, kurie linkę daryti bei darantys nusikalstamas veikas, vartojantys narkotikus, nors šiuo metu apeliantas neigia vartojęs šias medžiagas, bausmės atlikimo metu tokių aplinkybių ir atvejų nenustatyta, taip pat būdingas impulsyvumas, greitas susierzinimas ir savitvardos praradimas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, stokoja planavimo įgūdžių bei neįžvelgia galimų sunkumų ateityje. Išvadoje nurodyta, kad prisilaiko kriminalinės subkultūros nuostatų. Pažymėtina, jog formuojant ir grindžiant manymą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu ir tai, kad šis nusikaltimas, už kurį nuteistasis atlieka realią laisvės atėmimo bausmę ir patiria bausme sukeliamus suvaržymus, yra padarytas laisvės apribojimo bausmės metu. Taigi, ir toks veiksnys neleidžia teismui spręsti, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino visumą aplinkybių, kurios leistų be abejonės konstatuoti, jog nuteistasis yra pasitaisęs ir jo integravimas į visuomenę yra galimas. Be abejonės, vertinant teismo akcentuotus nuteistojo elgsenoje pokyčius iš neigiamos pusės, atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis be nurodytų teismo nutartyje teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, duomenų, nusižengimų nebuvimą, paskatinimų egzistavimą, socialinių ryšių palaikymą su seserimi, mokymąsi, programų lankymą ir pan., įvertinus juos visumoje su kitais duomenimis, absoliučios ir vienareikšmės išvados, jog V. M. gali būti reintegruotas į visuomenę ir gali būti prižiūrimas probacijos nėra. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas pažymi, jog be formalaus pagrindo (vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą įstatymo numatytą bausmės atlikimo dalį), nustatant materialų pagrindą, svarbu, jog būtų akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamą elgesį bausmės atlikimo metu bei manymas, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šie pagrindai buvo tinkamai įvertinti Alytaus apylinkės teismo, padaryta išvada motyvuota nutartyje nurodytais motyvais, priešingai nei nurodo apeliantas, kiekvienas vertinimas ir medžiagos analizė pagrįsta bylos medžiaga, todėl skundo argumentacija šiuo nagrinėtinu klausimu yra atmestina.Sutinkamai su apylinkės teismo išvada, klausimai, susiję su lygtinio paleidimo taikymo institutu, nagrinėjamojoje byloje išspręsti tinkamai, išanalizuotos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės, kurių pasekoje padarytas tinkamas ir teisingas teisinis įvertinimas, vadovaujantis tik įstatymu ir nors esminių pažeidimų komisija nepadarė, tačiau ji nepakankamai įvertino aplinkybių visumą, tame tarpe ir aplinkybių, nulemiančių lygtinio paleidimo taikymo svarbą, todėl skundas atmestinas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Arūnas PaštuolisAlgirdas RemeikaAlgerdas Urbšys