- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-904-794/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17383-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Suinteresuotas asmuo
- A. N., A. S., K. L., J. S., J. T.
- Advokatai
- Vilma Eigirdienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens A. N., atstovaujamo advokatės Vilmos Eigirdienės, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal antstolio Valdo Čegliko patikslintą pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys A. N., A. S., K. L., J. S., J. T. (J. T.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolis patikslintu pareiškimu prašė skirti skolininkui J. T. 250 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo įvykdyti dieną, baudą skaičiuojant nuo 2014 m. gruodžio 31 d., išieškotojui A. N..Nurodė, kad antstolis nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį c. b. Nr. 2-21274-861/2010, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – taikytas draudimas žemės sklypo, esančio Gvazdikų g. 74, Vilniuje, savininkui J. T., žemės sklypo, esančio Gvazdikų g. 74A, Vilniuje, savininkams K. L., A. S., ir J. S. bei žemės sklypo, esančio Gvazdikų g. 74B, Vilniuje, savininkui A. V., servitutinio kelio, nustatyto Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželiio 29 d. įsakymo Nr. 8896-(30) pagrindu, ribose vykdyti bet kokių statinių statybos darbus. Ši nutartis nebuvo įvykdyta. Antstoliui vykdymui taip pat buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. vykdomasis raštas Nr. 2-2223-864/2013, kuris įpareigojo atsakovus J. T., K. L., A. S., J. S., kartu su ieškovu A. N., lygiomis išlaidų dalimis išlaikyti 87 m² ploto servitutu nustatytą kelią ir pėsčiųjų taką per žemės sklypą, esantį Gvazdikų g. 74, Vilniuje. Minėtu vykdomuoju dokumentu atsakovai K. L., A. S., J. S. kartu su ieškovu A. N. lygiomis išlaidų dalimis išlaikyti 224 m² ploto servitutu nustatytą kelią ir pėsčiųjų taką per žemės sklypą, esantį Gvazdikų g. 74A, Vilniuje. Taip pat atsakovai J. T., K. L., A. S., J. S. buvo įpareigoti per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savo žemės sklypuose esančias kliūtis, trukdančias ieškovui A. N. nustatytu kelio ir pėsčiųjų tako servitutu patekti į žemės sklypą, esantį Gvazdikų g. 76, Vilniuje. Antstolio padėjėjui 2016 m. lapkričio 21 d. atvykus prie namo, adresu Gvazdikų g. 74A, Vilniuje, buvo nustatyta, kad K. L., A. S. ir J. S. įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimą Nr. 2-2225-864/2013. J. T. priklausančio sklypo dalyje (Gvazdikų g. 74, Vilniuje), kurioje nustatytas kelio servitutas, mūrinis tvoros stulpas, gėlynas ir medžiai yra nepatraukti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. 2-2225-864/2013, kurio pagrindu išduotas 2015 m. sausio 20 d. vykdomasis raštas Nr. 2-2225-864/2013, nėra įvykdytas iki šios dienos. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 771 straipsnio 1 dalies nuostatomis, antstolis teismui pateikė 2015 m. lapkričio 21 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir prašymą skirti skolininkui J. T. baudą.Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) A. N. su pareiškimu sutiko, kadangi yra CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas skolininkui skirti baudą – sprendimas nėra įvykdytas. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad skolininkui buvo žinomi ir pakankamai aiškūs teismų sprendimai, kuriuose buvo nurodyta pašalinti kliūtis iš atitinkamo objekto, todėl antstolis pagrįstai reikalauja skolininkui J. T. skirti baudą, kadangi įsiteisėjęs teismo sprendimas nevykdomas tris metus. Atsižvelgiant į sprendimo nevykdymo trukmę, į tai, jog kiti skolininkai įvykdė teismo sprendimą, į tai, kad sprendimo neįvykdymas yra parankus visiems skolininkams, prašomas skirti skolininkui J. T. baudos dydis nėra didelis. Pažymėjo, kad piktybiškas teismo sprendimo nevykdymas grubiai pažeidžia ne tik išieškotojo, bet ir jo šeimos teises bei interesus. Suinteresuoti asmenys A. S., K. L., J. S., J. T. prašė atmesti antstolio patikslintą pareiškimą dėl teismo nutarties nevykdymo ir baudos skyrimo. Nurodė, jog vadovaujantis CPK 771 straipsnio 5 dalimi, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendime Nr. 2-225-864/2013 nurodytus veiksmus – per 20 dienų nuo minėto sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savo žemės sklype esančias kliūtis, trukdančias suinteresuotam asmeniui A. N. nustatytu kelio ir pėsčiųjų tako servitutu patekti į žemės sklypą, esantį Gvazdikų g. 76, Vilniuje, t. y. pašalinti mūrinį tvoros stulpą, gėlyną ir medžius – gali atlikti ne tik pats skolininkas, t. y. suinteresuotas asmuo J. T.. Todėl nagrinėjamu atveju, antstolio prašomos skirti baudos suinteresuoto asmens J. T. atžvilgiu – nėra teisinio pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi antstolio pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendime Nr. 2-2225-864/2013, pagal kurį išduotas 2015 m. sausio 20 d. vykdomasis raštas Nr. 2-2223-864/2013, nėra numatyti sprendimo neįvykdymo padariniai, todėl pirmoji prielaida skirti skolininkui baudą, remiantis CPK 771 straipsnio 5 dalimi – egzistuoja, tačiau teismas įvertino skolininko J. T. vykdytinos prievolės rūšį – pašalinti mūrinį tvoros stulpą bei augalus, ir nutarė, jog nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad skolininko prievolė pašalinti jam priklausančioje sklypo dalyje, kurioje nustatytas kelio servitutas, mūrinį tvoros stulpą, gėlyną bei medžius yra išimtinai asmeninio pobūdžio ir tik pats skolininkas gali juos pašalinti. Teismui nustačius, kad skolininko J. T. prievolė nėra asmeninio pobūdžio, ją atliekant ne skolininkui, nesikeistų jos įvykdymo kokybė bei vadovaujantis sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymo ypatumus reglamentuojančio CPK 771 straipsnio nuostatomis, teismas konstatavo, kad skirti skolininkui J. T. baudą už teismo sprendimo nevykdymą nėra teisinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo A. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Antstolis prašydamas skirti baudą J. T., vadovavosi ne tik CPK 771 straipsnio 1 ir 5 dalimis, bet ir CPK 616 straipsniu, tačiau dėl baudos skyrimo pagrįstumo piktybiškai vengiančiam vykdyti antstolio 2016 m. vasario 4 d. patvarkymą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą asmeniui kitu teisėtu pagrindu, t. y. CPK 616 straipsniu, aplinkybių visiškai nevertino ir tuo būdu atleido teise piktnaudžiaujantį J. T. nuo atsakomybės bei visas ilgalaikes teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes patikėjo išieškotojui.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vykdymo procese galimas procesinių teisinių sankcijų taikymas kitais pagrindais (CPK 616 straipsnis). Vienas tokių atvejų – antstolio reikalavimo nevykdymas ar kitoks kliudymas antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013).Teismas savo žinion priėmė bylą, kurią turėjo nagrinėti konkrečiai CPK 771 straipsnio 3 dalyje nurodytas teismas konkrečioje byloje priimdamas procesinį sprendimą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nesilaikė teismingumo taisyklės. Be to, pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą, jeigu, iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui. Ši nuostata yra imperatyvi. Todėl darytina išvada, jog teismas, nepagrįstai išaiškino antstoliui, kad jis turi kreiptis į civilinę bylą Nr. 2-2225-864/2013 nagrinėjusį teismą. A. V. Čeglikas atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Antstolis prašydamas skirti baudą J. T., vadovavosi ne tik CPK 771 straipsnio 1 ir 5 dalimis, bet ir CPK 616 straipsniu.Baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas yra garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą. Todėl baudos, kaip priemonės, palengvinančios vykdymo procesą už antstolio patvarkymo nevykdymą, skyrimas šiuo atveju atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.Suinteresuoti asmenys A. S., K. L., J. S., J. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliktą nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Iš antstolio nurodomų faktinių aplinkybių bei suformuluoto reikalavimo aiškiai matyti, kad antstolis prašė skirti skolininkui baudą už sprendimo nevykdymą, nenurodė tokių aplinkybių ir reikalavimo, kurį pirmosios instancijos teismas turėtų ar galėtų nagrinėti vadovaudamasis CPK 616 straipsniu.Skolininkui už vykdymo proceso pažeidimus, vadovaujantis CPK 585 straipsnio 2 dalimi ir 616 straipsniu, yra skiriama bauda mokama į valstybės biudžetą, o sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijus su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo tvarka, tame tarpe ir baudos skyrimas bei jos dydis, yra reglamentuojama CPK 771 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju, antstolis baudą prašo skirti už sprendimo nevykdymą, todėl teismas pagrįstai vadovavosi CPK 771 straipsniu. Antstolio kontoros buveinė yra Vilniaus mieste, todėl teismas pagrįstai priėmė ir išnagrinėjo pareiškimą. Teismas priėmimo stadijoje nesprendžia pareiškimo pagrįstumo klausimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti antstolio prašymą skirti baudą skolininkui už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumas.Pirmosios instancijos teismas priimdamas 2017 m. sausio 18 d. nutartį, vadovavosi CPK 771 straipsnio redakcija, galiojusia iki 2016 m. gruodžio 31 d., nors civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 straipsnio 9 dalis). Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kadangi 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus CPK 771 straipsnio redakcijai pasikeitė normos struktūrinis išdėstymas pirmosios instancijos teismas nutartyje turėjo nurodyti CPK 771 straipsnio 6 dalį, o ne 5 dalį, nors iš motyvuojamosios dalies aiškiai suprantama, jog teismas spręsdamas klausimą vadovavosi CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta norma. Minėtas pažeidimas nelaikytinas lėmusiu netinkamą bylos išsprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo vien dėl šios priežasties naikinti 2017 m. sausio 18 d. nutarties. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Taigi, teisės normos priskiria nurodyto pareiškimo dėl baudos skyrimo nagrinėjimą antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Kadangi antstolio Valdo Čegliko kontoros buveinės adresas yra Vilniaus miesto savivaldybėje (Aguonų g. 6 , Vilnius), todėl antstolio pareiškimas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė teismingumo taisyklių ir pagrįstai nagrinėjo antstolio patikslintą pareiškimą dėl baudos skyrimo J. T. už teismo sprendimo nevykdymą (CPK 771 straipsnio 6 dalis).Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Teismas pažymi, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Skiriasi ir CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos baudos skyrimo tvarka. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas antstolio prašymą išsprendė pagal CPK 771 straipsnyje nustatytas taisykles. Antstolio 2016 m. lapkričio 21 d. patikslintame pareiškime nurodoma: ,,Asmeniui, kuris neįvykdė teismo sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną išieškotojo naudai (CPK 771 str. 5 d.), todėl spręstinas klausimas dėl baudos skyrimo J. T., kuris šiai dienai vienintelis vis dar nėra įvykdęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 01 20 d. vykdomojo rašto Nr. 2-2223-864/2013 – nepašalino savo žemės sklypuose esančių kliūčių, trukdančių išieškotojui A. N. nustatytu kelio ir pėsčiųjų tako servitutu patekti į žemės sklypą, unikalus Nr. 0101-0014-0642, esančiam Gvazdikų g. 76, Vilnius. Vadovaujantis LR CPK 771 str. 1 d., teikiamas 2015 11 21 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.”, o formuodamas galutinį prašymą antstolis prašo skirsti baudą išieškotojo A. N. naudai. Iš antstolio pareiškimo turinio, motyvų aiškiai matyti, jog antstolis vadovaujasi CPK 771 straipsniu, teikia neįvykdymo aktą bei prašo skirti baudą ieškotojo naudai kaip satisfakciją išieškotojui. Taip pat antstolis neprašo skirti baudos už antstolio reikalavimo nevykdymą ar kitokį kliudymą antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus (2016 m. vasario 4 d. patvarkymo). Antstolio teikiamiems prašymams dėl baudos skyrimo taikomi bendrieji CPK 111 straipsnyje nustatyti procesiniams dokumentams keliami formos ir turinio reikalavimai, todėl antstolio pareiškime nurodomas ne tik procesinio dokumento pobūdis ir dalykas, bet ir aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (CPK 111 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai). Vien tai, kad antstolis formaliai nurodė, jog teikdamas prašymą vadovaujasi ir CPK 616 straipsnio, nesudaro pagrindo teismui spręsti baudos skyrimo klausimo pagal CPK 616 straipsnį, kai tuo tarpu, pats prašymas, reikalavimas bei jį pagrindžiančios aplinkybės suformuluotos CPK 771 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog antstolis prašydamas skirti baudą J. T., vadovavosi ne tik CPK 771 straipsnio 1 ir 5 dalimis, bet ir CPK 616 straipsniu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-225-864/2013 įpareigojo atsakovus J. T., K. L., A. S., J. S. per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savo žemės sklypuose esančias kliūtis, trukdančias ieškovui A. N. nustatytu kelio ir pėsčiųjų tako servitutu patekti į žemės sklypą, esantį Gvazdikų g. 76, Vilniuje. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas J. T. iki šios dienos nėra įvykdęs teismo įpareigojimo. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnyje nustatytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014; 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013; 2016 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-219/2016). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prievolės pobūdį, nustatė, jog skolininko J. T. prievolė nėra asmeninio pobūdžio, ją atliekant ne skolininkui, nesikeistų jos įvykdymo kokybė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog gėlynų, medelių ar mūrinės tvoros pašalinimas nėra išimtinai susijęs su skolininku, jog tokį reikalavimą galėtų įvykdyti tik pats skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014). Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 771 straipsnio 6 dalį ir pagrįstai atmetė antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo. Pagal CPK 771 straipsnio 3 dalį, jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 straipsnyje numatytas taisykles. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-225-864/2013 įpareigodamas atsakovus pašalinti savo žemės sklypuose esančias kliūtis nenurodė sprendimo neįvykdymo pasekmių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino antstoliui teisę kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo pagal CPK 284 straipsnio taisykles. Suinteresuoti asmenys A. S., K. L., J. S., J. T. atsilepimu į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstu kokios išlaidos bei kokio dydžio buvo patirtos rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, todėl nėra pagrindo tenkinti suinteresuotų asmenų prašymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ir išanalizavęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.