Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-03-07 · Civilinė byla Nr. 2A-327-112/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-10-09Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-03-07Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-07
Bylos Nr.
2A-327-112/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02996-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rimvida Zubernienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
Ieškovas
UAB „Inkomsta“
Atsakovas
J. Ž.

Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-327-112/2014

Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-02996-2013-3)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 16.5; 16.5.3; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. kovo 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Inkomsta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Inkomsta“ ieškinį atsakovui J. Ž. dėl darbo ginčų komisijos 2013-02-20 sprendimo darbo byloje Nr. APS-109-1295 panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti darbo ginčų komisijos 2013-02-20 sprendimą darbo byloje Nr. APS-109-1295, priteisti ieškovei iš atsakovo 4027,51 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3–5, 28). Nurodė, kad atsakovas 2012-12-07 8.00 val. buvo sulaikytas UAB „Budrus sakalas“ Klaipėdos regiono padalinio darbuotojų AB „Klasco“ teritorijoje, praėjimo poste, įtarus atsakovą esant neblaivų, nustatytas alkoholio kiekis iškvėpiamajame ore 8.06 val. 0,46 prom., 8.25 val. 0,48 prom., pateikta išvada – „lengvas girtumo laipsnis“. Kadangi atsakovas pasirodė neblaivus AB „Klasco“ teritorijoje, buvo pažeista ieškovės ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ pasirašyta sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo užtikrinti, kad jos darbuotojai teritorijoje būtų blaivūs, ieškovė turėjo sumokėti 5000 Lt dydžio baudą. Paaiškino, kad tarp šalių 2013-01-07 buvo sudarytas susitarimas, jog atsakovas įsipareigoja atlyginti 5000 Lt žalą ieškovei ir sutinka, kad 5000 Lt suma būtų išskaičiuojama iš atsakovo darbo užmokesčio per 10 mėnesių po 500 Lt. 2012 metų gruodžio mėnesį buvo išskaičiuota 500 Lt išskaita, tačiau 2013-02-20 darbo ginčų komisija pripažino, kad šis susitarimas blogina darbuotojo padėtį, todėl atsakovui turi būti grąžinti išskaityti 500 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-09 sprendimu ieškinį atmetė. Įpareigojo ieškovę UAB „Inkomsta“ grąžinti atsakovui J. Ž. 472,49 Lt sumą, kuri buvo išskaičiuota iš atsakovo J. Ž. darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-04-30. Teismas nustatė, jog tarp šalių susiklostė darbiniai santykiai. Nurodė, jog ieškovė neįrodė aplinkybių, dėl kurių darbuotojui kiltų materialinė atsakomybė DK 253 str. pagrindu. Teismas nustatė, kad ieškovas 5000 Lt baudą sumokėjo dėl netinkamai vykdomos sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“. Sutarties 5.2.28. punktuose numatyta, kad rangovas (ieškovė) užtikrina, kad jo ar subrangovo darbuotojai užsakovo (AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“) teritorijoje būtų blaivūs, už kiekvieną užsakovo teritorijoje nustatytą girtavimo ar neblaivaus rangovo ar jo subrangovo darbuotojo sulaikymo atvejį rangovas moka užsakovui 5000 Lt baudą. Kadangi ieškovės darbuotojas atvyko neblaivus, todėl ieškovė sumokėjo baudą. Teismas pažymėjo, kad sąlyga atvykus į darbo vietą sumokėti baudą Darbo vidaus taisyklėse nebuvo numatyta. Tokia sąlyga iš esmės perkelta ieškovės pareiga trečiajam asmeniui. Teismas, atsižvelgdamas į sutartį, nurodė, jog ieškovė ne atlygino atsakovo padarytą žalą trečiajam asmeniui, t. y. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, o atlygino nuostolius AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ už savo sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, taigi nėra pagrindo taikyti CK 6.280 str. 1 d. ir reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka iš atsakovo. Teismas pripažino, kad reikalavimas iš atsakovo priteisti žalą yra visiškai nepagrįstas. Dėl darbo ginčo komisijos sprendimo nurodė, jog nors ir netinkamais motyvais, tačiau pagrįstai nusprendė grąžinti atsakovui 500 Lt iš ieškovės, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Inkomsta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2013-10-09 sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes. Mano, kad teismas nepagrįstai nevertino atsakovo pasirašyto susitarimo Nr. 2013/01-07-002, kuriuo susitarta, kad darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui 5000 Lt žalą, atsiradusią dėl jo kaltės, ir sutiko, kad ieškovės sumokėta suma būtų išskaičiuota iš atsakovo darbo užmokesčio per 10 mėnesių. Nurodė, jog šis susitarimas buvo sudarytas atsižvelgus į DK 253 str. 1 d. 3 p. Atsakovas minimo susitarimo pripažinti negaliojančiu neprašė, todėl jis yra galiojantis. Mano, kad yra pagrindas taikyti DK 253 str. 1 d. 3 p. Pagal teismo sprendimą ieškovė praranda galimybė išsiieškoti žalą, su kuria pats atsakovas sutiko.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą bei Darbo ginčų komisijos sprendimą. Dėl susitarimo atlyginti žalą atsakovas nurodė, jog šis susitarimas pablogina darbuotojo padėtį lyginant su Darbo kodekse numatyta padėtimi, todėl vien dėl to šis susitarimas yra negaliojantis. Šią aplinkybę nurodė ir teismas bei Darbo ginčų komisija. Teigia, jog ieškovės teiginys, kad atsakovas geranoriškai sutiko atlyginti žalą, neatitinka tikrovės. Teigia, jog pokalbio su įmonės direktoriumi metu buvo nutylėtos tikrosios tokio pasirašymo aplinkybės ir jas žinodamas tikrai būtų nepasirašęs.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti žalą vadovaudamasis DK 253 str. 1 d. 3 p. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais. Byloje šalys neginčija nustatyto fakto, jog atsakovas atvyko į darbo vietą neblaivus, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių išsamiau nepasisako. Byloje ginčas kyla, ar atsakovas privalo už tai, kad į darbo vietą atvyko neblaivus, sumokėti 5 000 Lt baudą, dėl kurios buvo susitarusios UAB „Inkomsta“ su AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp ieškovės ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 2012-01-27 sudaryta sutartis Nr. 06-12-0370-42F, pagal kurią rangovas, t. y. ieškovė, įsipareigojo atlikti remonto darbus AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje, o užsakovas, t. y. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, įsipareigojo priimti darbus ir už juos sumokėti, sutarties 5.2.28. punkte numatyta, kad rangovas užtikrina, kad jo ar subrangovo darbuotojai užsakovo teritorijoje būtų blaivūs, už kiekvieną užsakovo teritorijoje nustatytą girtavimo ar neblaivaus rangovo ar jo subrangovo darbuotojo sulaikymo atvejį rangovas moka užsakovui 5 000 Lt baudą, kurią užsakovas išskaičiuoja iš mokėjimo už atliktus darbus ne ginčo tvarka (Darbo byla, b. l. 57–65). Atsakovas 2012-03-13, sudarant darbo sutartį, įspėtas dėl baudos dėl neblaivumo darbe (Darbo byla Nr. APS-109-1295, b. l. 50). Atsakovas pasirašė su ieškove 2013-01-07 susitarimą, kuriuo įsipareigojo atlyginti UAB „Inkomsta“ dėl jo kaltės atsiradusią žalą bei sutiko, kad 5 000 Lt suma būtų išskaičiuota iš jo darbo užmokesčio per 10 mėnesių po 500 Lt (Darbo byla Nr. APS-109-1295, b. l. 48).

Pagal DK 123 str. 1 d., jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio. Ieškovės vidaus darbo tvarkos taisyklių 5.4. p. taip pat nustatyta, kad darbuotojui pasirodžius darbo vietoje neblaiviam, narkotinio ar toksinio apsvaigimo būsenos, darbdavys tą dieną nušalina jį nuo darbo ir nemoka atlyginimo (Darbo byla Nr. APS-109-1295, b. l. 51–54). 2012-12-07 įsakymu Nr. 55 atsakovui skirta drausminė nuobauda – papeikimas dėl neblaivumo darbe 2012-12-07 (Darbo byla Nr. APS-109-1295, b. l.49). Įstatymo leidėjas neblaivumą darbo metu pripažino šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (DK 235 str. 1 d.8 p.), suteikiančiu teisę darbdaviui nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjus darbuotojo (DK 136 str. 3 d. 2 p.). DK 255 str. 1 d. 6 p. nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo. DK 257 str. 1 d. nurodyta, kad atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos. Nagrinėjamos apeliacine tvarka bylos atveju nėra duomenų, kad neblaivus atsakovas būtų padaręs ieškovei tiesioginių nuostolių, taip pat ieškovė nepateikė įrodymų apie negautas pajamas. Pažymėtina, kad darbo santykiuose materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam šio santykio subjektui, neatlikdamas savo pareigų arba jas netinkamai atlikdamas. Materialinei atsakomybei atsirasti reikalinga tokių sąlygų visuma: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) neteisėta veika yra priežastis, o žala yra neteisėtos veikos pasekmė; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu turi būti susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Darbo kodekse yra įtvirtinti darbuotojų materialinės atsakomybės atvejai (DK 253 straipsnis), kurie formuluojami kiekvienu atveju konkrečiai apibrėžiant materialinės žalos padarymo aplinkybes. Jie siejami su turto netekimu, sužalojimu, sugadinimu, sunaikinimu, pereikvojimu, su turėtomis išlaidomis ar kitokiu žalos padarymo būdu – dėl netinkamo darbo pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad regresinis reikalavimas darbuotojui gali būti pareikštas, jeigu yra nustatomas bent vienas darbuotojo materialinės atsakomybės už žalą atvejis pagal DK 253 straipsnį. DK 253 straipsnio 3 punkte numatytas atvejis dėl darbuotojo kaltės darbdavio turėtos išmokos, pasireiškusios bauda, atlyginimas darbuotojo materialinės atsakomybės tvarka suprantamas kaip viešosios teisės aktų numatytos baudos atlyginimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Laugina“ ieškinį atsakovui R. V. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, bylos Nr. 3K-3-138/2005). Nustatyta, kad atsakovas nėra ieškovės UAB „Inkomsta“ ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 2012-01-27 sudarytos sutarties Nr. 06-12-0370-42F sutarties šalimi, todėl jam negali atsirasti atsakomybė atlyginti šios sutarties dalyvės – ieškovės – prisiimtų įsipareigojimų kitam ūkio subjektui dėl neblaivaus darbuotojo pasirodymo teritorijoje (Darbo byla Nr. APS-109-1295, b. l. 57–65). Ši sutartis vertintina kaip dviejų ūkio subjektų tarpusavio teisių ir pareigų nustatymo sandoris, negalintis sukelti teisinių pasekmių trečiajai šaliai. Ieškovė, pasirašydama tokią sutartį, prisiėmė ir riziką dėl savo darbuotojų. Darbuotojo pasirodymas darbo vietoje neblaiviam faktas yra teisinis pagrindas darbdaviui nušalinti darbuotoją nuo darbo arba nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, tačiau pasirodymo neblaiviam darbe faktas negali būti pagrindas darbdaviui taikyti darbuotojui pinigines sankcijas, nes tokios galimybės įstatymai nenumato ir tai prieštarautų DK 4 straipsnio 4 dalies nuostatai. Atsižvelgus į tai, ieškovė nepagrįstai sutartimi prisiimtą įsipareigojimą perkėlė atsakovui (2013-03-13 įspėjimas dėl baudos bei 2013-01-07 susitarimas). Be to, iš šalių darbo sutarties nustatyta, kad ieškovas įsipareigojo mokėti darbuotojui minimalų darbo užmokestį, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 000 Lt už pasirodymą darbe neblaiviam taip pat vertintinas kaip prieštaraujantis DK 4 str. 4 d. įtvirtintiems principams. Tarp ieškovės ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ sudarytos sutarties negalima vertinti kaip pagrindą, kuriam esant darbuotojui galėtų atsirasti atsakomybė, nes paminėta sutartis negali būti sietina su ieškovės ir atsakovo sutartiniais darbo santykiais.

Byloje nenustatytas nė vienas darbuotojo materialinės atsakomybės atvejis. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, teisingai taikė Darbo kodekso normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Rimvida ZubernienėKolegijos teisėjai Almantas PadvelskisErika Misiūnienė