Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant ieškovės UAB „Inkomsta“ atstovams advokato padėjėjui K. G., įgaliotam asmeniui L. M., advokato padėjėjui R. M., atsakovui J. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Inkomsta“ ieškinį atsakovui J. Ž. dėl darbo ginčų komisijos 2013-02-20 sprendimo darbo byloje Nr. APS-109-1295 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2012-03-13 buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią atsakovas priimtas į darbą UAB „Inkomsta“ pagalbinio darbininko pareigose, nustatant, kad atsakovui bus mokamas ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis vieną kartą per mėnesį nuo 10 iki 15 sekančio mėnesio dienos, sutartyje nurodyta, jog atsakovas sutinka darbdaviui pareikalavus tikrintis blaivumą įmonėje esančiu alkotesteriu, darbo sutartis nutraukta 2013-05-02 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (b. l. 26). Tarp ieškovės ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 2012-01-27 sudaryta sutartis Nr. 06-12-0370-42F, pagal kurią rangovas, t. y. ieškovė, įsipareigojo atlikti remonto darbus AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje, o užsakovas, t. y. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, įsipareigojo priimti darbus ir už juos apmokėti, sutarties 5.2.28. punkte numatyta, kad rangovas užtikrina, kad jo ar subrangovo darbuotojai užsakovo teritorijoje būtų blaivūs, už kiekvieną užsakovo teritorijoje nustatytą girtavimo ar neblaivaus rangovo ar jo subrangovo darbuotojo sulaikymo atvejį rangovas moka užsakovui 5000 Lt baudą, kurią užsakovas išskaičiuoja iš mokėjimo už atliktus darbus ne ginčo tvarka (d. b. l. 57-65). Tarp ieškovės ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 2012-09-19 sudaryta sutartis Nr. 37-12-0370-221F, pagal kurią rangovas, t. y. ieškovė, įsipareigojo atlikti sandėlio Nr. 3 lauko drenažo ir lietaus sistemos įrengimo darbus AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje, o užsakovas, t. y. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, įsipareigojo priimti darbus ir už juos apmokėti, sutarties 5.2.28. punkte numatyta, kad rangovas užtikrina, kad jo ar subrangovo darbuotojai užsakovo teritorijoje būtų blaivūs, už kiekvieną užsakovo teritorijoje nustatytą girtavimo ar neblaivaus rangovo ar jo subrangovo darbuotojo sulaikymo atvejį rangovas moka užsakovui 5000 Lt baudą, kurią užsakovas išskaičiuoja iš mokėjimo už atliktus darbus ne ginčo tvarka (b. l. 52-60). Ieškovė 2012-03-13 surašė įspėjimą dėl baudos dėl neblaivumo darbe Nr. 12/03/13/1, kuriuo darbuotojai informuojami, kad pasirodę neblaivūs darbo vietoje turės sumokėti 5000 Lt baudą, arba bauda bus išieškota priverstinai teismo bei antstolių pagalba, susipažinti su įspėjimu privalo visi darbuotojai, dirbantys AB „Klaipėdos Smeltė“, KLASCO, „Bega“ teritorijose, atsakovas su šiuo įspėjimu supažindintas pasirašytinai (d. b. l. 50). UAB „Budrus sakalas“ Klaipėdos regiono padalinys 2012-12-07 8.30 val. surašė pažeidimo nustatymo aktą Nr. 78, kuriame nurodyta, jog J. Ž. 2012-12-07 apie 8.00 val. buvo sulaikytas neblaivus AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje poste Nr. 1, tuo pažeidė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apsaugos ir leidimų sistemos nuostatų Nr. 13, 2 punktą (d. b. l. 43). Pagal alkotesterio duomenis, atsakovui 2012-12-07 8.06 val. buvo nustatytas 0,46 prom. girtumas, 2012-12-07 8.25 val. buvo nustatytas 0,48 prom. girtumas (d. b. l. 44). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 49, surašytame 2012-12-07, nurodyta išvada, jog atsakovui nustatytas lengvas girtumo laipsnis (d. b. l. 45). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 256, surašytame 2012-12-07 13.35 val., nurodyta išvada, jog atsakovas blaivus, 13.43 val. alkotesterio duomenimis atsakovo blaivumas 0.00 prom., 13.46 val. alkotesterio duomenimis atsakovo blaivumas 0.00 prom. (d. b. l. 76), pagal 2013-01-02 specialisto išvadą Nr. T-A 22/13(01), iš atsakovo 2012-12-07 13.40 val. paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta (d. b. l. 77). 2012-12-07 surašytas UAB „Inkomsta“ l.e.p. direktoriaus įsakymas Nr. 55 „Dėl J. Ž. nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo“, kuriuo J. Ž. skirta drausminė nuobauda – papeikimas dėl neblaivumo darbe 2012-12-07, atsakovas su įsakymu supažindintas pasirašytinai (d. b. l. 49). Ieškovė 2012-11-30 išrašė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ PVM sąskaitą – faktūrą Serija INK Nr. 2012/11/027 už atliktus darbus 179482,14 Lt sumai (b. l. 61), AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 2013-01-10 mokėjimo nurodymu pervedė ieškovei 169482,14 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant, jog minusuojama užskaita 10000 Lt (b. l. 62). AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 2012-12-31 išrašė ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą Nr. KJKK 0111029 už sulaikytus neblaivius darbuotojus KLASCO teritorijoje (J. Ž. ir R. Z.) 10000 Lt sumai (d. b. l. 46). Šalys 2013-01-07 sudarė susitarimą Nr. 2013/01-07-002, pagal kurį atsakovas įsipareigojo atlyginti ieškovei 5000 Lt žalą, atsiradusią ieškovei dėl darbuotojo kaltės, ir sutinka, kad 5000 Lt suma būtų išskaičiuojama iš jo darbo užmokesčio per 10 mėnesių po 500 Lt (d. b. l. 48). Pagal ieškovės pateiktą lentelę apie išskaitas iš atsakovo darbo užmokesčio matyti, kad iš atsakovo išskaityta: 2012-12-31 500,00 Lt, 2013-01-31 128,00 Lt, 2013-02-28 90,56 Lt, 2013-03-31 138,50 Lt, 2013-04-30 115,43 Lt, iš viso išskaityta 972,49 Lt, liko nesumokėta 4027,51 Lt (b. l. 30). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija 2013-02-20 sprendimu darbo byloje Nr. APS-109-1295 nusprendė įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui išskaitytus 500 Lt iš 2012 metų gruodžio mėnesio atlyginimo.

Ieškovė prašo panaikinti darbo ginčų komisijos 2013-02-20 sprendimą, kuriuo ieškovė įpareigota grąžinti atsakovui 500 Lt, atskaitytus iš atsakovo darbo užmokesčio, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 4027,51 Lt žalos atlyginimo, nurodo, kad atsakovas pasirodė neblaivus AB „Klasco“ teritorijoje, buvo pažeista tarp ieškovės ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ pasirašyta sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo užtikrinti, kad jos darbuotojai teritorijoje būtų blaivūs, todėl ieškovė turėjo sumokėti 5000 Lt dydžio baudą. Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutinka, nurodo, kad ieškovė patyrė žalą dėl savo neteisėtų veiksmų, t. y. dėl sutarčių sudarymo, apie kurias atsakovas nebuvo informuotas, be to, jis buvo sulaikytas praėjimo poste ir, nors ir būtų buvęs neblaivus, to negalima traktuoti kaip pasirodymo darbe neblaiviam, nes jis nebuvo darbo vietoje. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šio kodekso normų viršenybė prieš kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, išskyrus Lietuvos Respublikos Konstituciją, ir norminių teisės aktų nuostatas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės (darbdavio) atsakomybė trečiajam asmeniui, t. y. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ kilo iš sutartinių teisinių santykių, reglamentuojamų civilinės teisės normų (CK 6.256 – 6.262 straipsniai). Tuo tarpu atgręžtinį reikalavimą savo darbuotojui ieškovė (darbdavys) gali įgyvendinti laikydamasi darbo teisės normų nuostatų, nes žalos atsiradimo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai: pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.1 straipsnio 3 dalį darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai, ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos šiems santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2012-03-13 buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią atsakovas priimtas į darbą UAB „Inkomsta“ pagalbinio darbininko pareigose, nustatant, kad atsakovui bus mokamas ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis vieną kartą per mėnesį nuo 10 iki 15 sekančio mėnesio dienos, darbo sutartis nutraukta 2013-05-02 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, tarp šalių kilo ginčas dėl žalos atlyginimo, kuri atsirado ieškovei tuo laikotarpiu, kai šalis dar siejo darbo santykiai, todėl sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo turi būti pirmiausia vadovaujamasi darbo teisės normomis, reglamentuojančiomis darbuotojo materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytą žalą (DK XVII skyrius). Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Nurodytos atsakomybės tikslas – pasiekti, kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Darbdavys turi įrodyti, kad yra visos materialinės atsakomybės sąlygos (DK 246 straipsnis), taip pat pagrįsti jam padarytos žalos dydį. Darbuotojas regreso tvarka gali atsakyti tiek, kiek leidžiama pagal darbo įstatymus (DK 254 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-210/2007).

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 2012-01-27 sudaryta sutartis Nr. 06-12-0370-42F, pagal kurią rangovas, t. y. ieškovė, įsipareigojo atlikti remonto darbus AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje, o užsakovas, t. y. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, įsipareigojo priimti darbus ir už juos apmokėti, sutarties 5.2.28. punkte numatyta, kad rangovas užtikrina, kad jo ar subrangovo darbuotojai užsakovo teritorijoje būtų blaivūs, už kiekvieną užsakovo teritorijoje nustatytą girtavimo ar neblaivaus rangovo ar jo subrangovo darbuotojo sulaikymo atvejį rangovas moka užsakovui 5000 Lt baudą, kurią užsakovas išskaičiuoja iš mokėjimo už atliktus darbus ne ginčo tvarka, dar viena sutartis, kurioje taip pat numatytas 5.2.28. punktas dėl 5000 Lt baudos, sudaryta 2012-09-19. 2012-12-07 8.30 val. buvo sudarytas pažeidimo nustatymo aktas Nr. 78, kuriame nurodyta, jog J. Ž. 2012-12-07 apie 8.00 val. buvo sulaikytas neblaivus AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje poste Nr. 1, tuo pažeidė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apsaugos ir leidimų sistemos nuostatų Nr. 13, 2 punktą. Kadangi atsakovas pasirodė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje neblaivus, ieškovė sumokėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ sutartyje nustatyto dydžio, t. y. 5000 Lt, baudą. Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo 4027,51 Lt žalos atlyginimą, nurodo, kad ieškovės patirta žala yra 5000 Lt, tačiau 972,49 Lt jau yra išskaityti iš atsakovo darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad regresinis reikalavimas darbuotojui gali būti pareikštas, jeigu yra nustatomas bent vienas darbuotojo materialinės atsakomybės už žalą atvejis pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 253 straipsnį. Darbo santykiuose materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam šio santykio subjektui, neatlikdamas savo pareigų arba jas netinkamai atlikdamas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 253 straipsnyje yra įtvirtinti darbuotojų materialinės atsakomybės atvejai (baigtinis šių atvejų sąrašas), kurie formuluojami kiekvienu atveju konkrečiai apibrėžiant materialinės žalos padarymo aplinkybes: turto netekimas ar jo vertės sumažėjimas, sugadinimas (sužalojimas); medžiagų pereikvojimas; baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės; išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų; netinkamo materialinių vertybių saugojimo; netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos; to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti; kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo. Šie atvejai siejami su turto netekimu, sužalojimu, sugadinimu, sunaikinimu, pereikvojimu, su turėtomis išlaidomis ar kitokiu žalos padarymo būdu – dėl netinkamo darbo pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo. Tik nustačius, jog darbdaviui dėl darbuotojo kaltės atsiradusi žala yra padaryta esant kuriai nors iš šių aplinkybių, teismas vertina visus kitus materialinės atsakomybės taikymo pagrindus ir aplinkybes. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sūduvos vandenys“ v. A. D., bylos Nr. 3K-3-1444/2002; 2003 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ v. L. L., A. K., bylos Nr. 3K-3-280/2003; 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Osviris“ v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-2/2004; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D. (I. D.) ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009; kt.). Pažymėtina, kad neblaivaus atsakovo pasirodymas darbe nėra veiksmas, kuris savaime sukelia materialinę žalą. Pagal darbo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas neblaivaus darbuotojo pasirodymas darbe yra darbo drausmės pažeidimas, už kurį gali būti taikoma drausminė atsakomybė (DK 236 straipsnis). Lietuvos Respublikos darbo kodekso 237 straipsnio 1 dalis nustato, kad už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas ir atleidimas iš darbo (DK 136 straipsnio 3 dalis). Baudos skyrimas kaip drausminė nuobauda darbuotojui Lietuvos Respublikos darbo kodekse nėra numatyta. Pažymėtina, kad atsakovui už pasirodymą neblaiviam darbe buvo taikyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatyta drausminė atsakomybė – 2012-12-07 UAB „Inkomsta“ l.e.p. direktoriaus įsakymu Nr. 55 „Dėl J. Ž. nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo“ J. Ž. skirta drausminė nuobauda – papeikimas dėl neblaivumo darbe 2012-12-07 (d. b. l. 49). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinės žalos atlyginimą remdamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 253 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame numatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, kuri atsirado dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso 253 straipsnio 3 punkte numatytas atvejis dėl darbuotojo kaltės darbdavio turėtos išmokos, pasireiškusios bauda, atlyginimas darbuotojo materialinės atsakomybės tvarka suprantamas kaip viešosios teisės aktų numatytos baudos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Laugina“ ieškinį atsakovui R. V. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, bylos Nr. 3K-3-138/2005). Bauda, kurią ieškovė, t. y. darbdavys, pagal civilinę sutartį (2012-01-27 ar 2012-09-19) sumokėjo kitai sutarties šaliai AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, nėra laikoma viešosios teisės aktų numatyta bauda, priešingai bauda atsirado ieškovės ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ sudarytos sutarties pagrindu. Kitas materialinės atsakomybės teisinis pagrindas kildinamas iš Lietuvos Respublikos darbo kodekso 253 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto žalos, kuri atsirado dėl kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo, atlyginimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal ieškovės vidaus tvarkos taisyklių 3.1.7. punktą, darbuotojas privalo neatvykti į darbą neblaivus, apsvaigęs nuo toksinių ar narkotinių medžiagų, nesinešti ir nevartoti darbe alkoholio, narkotinių ar toksinių medžiagų, nežaisti azartinių žaidimų. Vidaus tvarkos taisyklių 5.4. punkte numatyta, kad, darbuotojui pasirodžius darbo vietoje neblaiviam, narkotinio ar toksinio apsvaigimo būsenoje, darbdavys tą dieną nušalina jį nuo darbo ir nemoka atlyginimo. Duomenų apie tai, kad atsakovo atėjimas į darbą neblaivaus būtų darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimas, už kurį mokėtina bauda, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad vidaus tvarkos taisyklių 5.4. numatytos pasekmės pasirodžius darbe neblaiviam ir buvo pritaikytos atsakovui. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2012-03-13 surašė įspėjimą dėl baudos dėl neblaivumo darbe Nr. 12/03/13/1, kuriuo darbuotojai informuojami, kad pasirodę neblaivūs darbo vietoje turės sumokėti 5000 Lt baudą, arba bauda bus išieškota priverstinai teismo bei antstolių pagalba, susipažinti su įspėjimu privalo visi darbuotojai, dirbantys AB „Klaipėdos Smeltė“, KLASCO, „Bega“ teritorijose, atsakovas su šiuo įspėjimu supažindintas pasirašytinai (d. b. l. 50). Pažymėtina, kad ši sąlyga apie baudos mokėjimą nebuvo įtraukta į vidaus tvarkos taisykles, be to, tokia darbdavio sąlyga darbuotojams iš esmės perkeliama darbdavio, t. y. ieškovės, pareiga laikytis sutartinių įsipareigojimų santykiuose su AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir užtikrinti savo darbuotojų blaivumą AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje. Taip pat pažymėtina, kad tokio pobūdžio bauda nėra sietina su darbdavio ir darbuotojo darbo sutarties vykdymu. Kaip minėta prieš tai, šių sąlygų užtikrinimui darbdavys turi naudoti Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytas priemones ir nepagrįstai nepabloginti darbuotojų padėties, nustatant darbuotojams nesąžiningas sąlygas.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės atstovų ir atsakovo paaiškinimus, pripažintina, kad nenustatytas nė vienas darbuotojo materialinės atsakomybės atvejis, todėl nėra pagrindo vertinti kitus materialinės atsakomybės taikymo pagrindus ir aplinkybes.

Ieškovė reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, todėl būtina įvertinti ieškovės reikalavimo pagrįstumą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų kontekste. Ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, turi įrodyti tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų; atsakovo kaltė yra preziumuojama. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnį civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Sutarčių teisės normos yra specialiosios, palyginti su bendrosiomis teisės normomis, reglamentuojančius bendruosius prievolių teisės klausimus. Nagrinėjamoje byloje ieškovės patirta 5000 Lt žala atsirado ne kaip delikto pasekmė, o kaip ieškovės ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 2012-01-27 ir 2012-09-19 sudarytų sutarčių netinkamo vykdymo rezultatas. Abiejų minėtų sutarčių 5.2.28. punktuose numatyta, kad rangovas (ieškovė) užtikrina, kad jo ar subrangovo darbuotojai užsakovo (AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“) teritorijoje būtų blaivūs, už kiekvieną užsakovo teritorijoje nustatytą girtavimo ar neblaivaus rangovo ar jo subrangovo darbuotojo sulaikymo atvejį rangovas moka užsakovui 5000 Lt baudą. Taigi sutartinės netesybos apibrėžė 2012-01-27 ir 2012-09-19 sutarčių šalių AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir ieškovės atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikė teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Bendroji taisyklė yra ta, kad sutartis neturi ir negali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms. Kadangi atsakovas nebuvo 2012-01-27 ir 2012-09-19 sutarčių šalimi, šios sutartys negali sukurti jam pasekmių. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės patirta žala atsirado kaip netinkamo jos sutarčių su AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ vykdymo pasekmė, todėl priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo remiantis sutartinės ar deliktinės atsakomybės normomis nėra teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovė ne atlygino atsakovo padarytą žalą trečiajam asmeniui, t. y. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, o atlygino nuostolius AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ už savo sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, taigi nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalies ir reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka iš atsakovo.

Ieškovė prašo panaikinti 2013-02-20 darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo nuspręsta įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui išskaitytus 500 Lt. Darbo ginčų komisija 2013-02-20 sprendimu nusprendė išieškoti iš ieškovės 500 Lt sumą, išskaitytą iš atsakovo 2012 metų gruodžio mėnesio darbo užmokesčio, savo sprendimą motyvuodama tuo, kad atsakovas turi atlyginti visą ieškovės patirtą žalą, tačiau ieškovės atliekami išskaitymai iš darbo užmokesčio yra neproporcingai dideli ir prieštarauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 226 straipsnio nuostatoms. Pažymėtina, kad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas atsakovui dėl žalos atlyginimo pripažintinas nepagrįstu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad darbo ginčų komisija 2013-02-20 sprendimu nusprendė išieškoti iš ieškovės 500 Lt išskaitytų iš atsakovo darbo užmokesčio, nors ir vadovaudamasi kitais motyvais, nėra pagrindo naikinti šio 2013-02-20 darbo ginčų komisijos sprendimo.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės, jos atstovų, atsakovo paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija 2013-02-20 sprendimą darbo byloje Nr. APS-109-1295, taip pat nėra pagrindo ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, taigi darytina išvada, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso IV dalies XX skyrių, darbo bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, kad tai yra būtina, siekiant teisingai išspręsti bylą, taip pat teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą, šalims šios teismo teisės išaiškintos ir žinomos (b. l. 43a). Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija 2013-02-20 sprendimu darbo byloje Nr. APS-109-1295 nusprendė įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui išskaitytus 500 Lt iš 2012 metų gruodžio mėnesio atlyginimo. Ieškovė pateikė įrodymus apie išskaitas iš atsakovo darbo užmokesčio, iš kurių matyti, kad iš atsakovo iki jo atleidimo dienos buvo išskaityta be minėtų 500 Lt papildomai 2013-01-31 128,00 Lt, 2013-02-28 90,56 Lt, 2013-03-31 138,50 Lt, 2013-04-30 115,43 Lt, iš viso išskaityta 972,49 Lt (b. l. 30). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas atsakovui dėl žalos atlyginimo nepagrįstas ir atmestinas, į tai, kad 2013-02-20 darbo ginčų komisijos sprendimas paliktinas nepakeistu, į tai, kad teismas turi pareigą būti aktyvus darbo bylose, siekiant užkirsti kelią ateityje tikėtinai kilsiančiam dar vienam ginčui, susijusiam su šioje byloje nagrinėtais reikalavimais, vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principais, ieškovė įpareigotina grąžinti atsakovui iš jo darbo užmokesčio atskaitytą 472,49 Lt (972,49 Lt – 500,00 Lt) sumą, kuri buvo išskaičiuota iš atsakovo darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-04-30.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepateikė prašymo atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir įrodymų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidas, taigi šis klausimas nespręstinas.

Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Nustatyta, kad byloje patirta 3,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi priteistina suma neviršija 10,00 Lt, ši suma iš šalių nepriteistina (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Įpareigoti ieškovę UAB „Inkomsta“ grąžinti atsakovui J. Ž. 472,49 Lt sumą, kuri buvo išskaičiuota iš atsakovo J. Ž. darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-04-30.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.