- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-18
- Bylos Nr.
- I-838-739/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02320-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 20.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 51.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovės atstovė, ir Ligoninė), 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 6 d., apie 8 mėnesius, jis atliko laisvės atėmimo bausmę ir buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kadangi serga plaučių tuberkulioze. Jis buvo laikomas 12-tame korpuse, kur kamerose nebuvo stalo. Kamerose buvo tik spintelė, pritvirtinta prie grindų, ant kurios jis buvo pastatęs nuosavą televizorių ir kitus smulkius daiktus. Dėl to, kad kamerose nebuvo stalo, jis patyrė didelius nepatogumus, prilyginamus kankinimui, tai pažemino jo orumą. Jis negalėjo tinkamai valgyti – valgyti turėjo atsistojęs prie lango, ant palangės. Dėl to jis taip pat negalėjo mokytis, negalėjo rašyti laiškų ir žaisti su palatos draugais. Pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą už kiekvieną dieną po 30 Eur, iš viso 8000 Eur. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atstovės atsiliepimą (b. l. 28) (toliau – atsikirtimas) nurodė, kad jis gydomas Ligoninėje nuo 2016 m. birželio 17 d., ir prašė teismą remtis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018 m. rugsėjo 24 d. pažyma Nr. 4D-2018/1-762, kadangi jo situacija yra analogiška.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu į skundą (b. l. 12–14) į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Higienos norma HN 47:2011 ir Ligoninės vidaus tvarkos taisyklės nenustato reikalavimo, kad palatose turi būti stalas. Teigė, kad Ligoninėje yra teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams, sergantiems įvairiomis ligomis, todėl siekiant užtikrinti gydomųjų skyrių higieną, sterilumą ir tvarką bei prieinamumą prie paciento teikiant būtinąją medicinos pagalbą, patalpose kietasis inventorius turi būti apribotas, laikantis minimalių reikalavimų. Teigė, kad pareiškėjas dėl skunde minimų aplinkybių į Ligoninės administraciją nesikreipė. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais ir nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, nepagrindė ir prašomos priteisti žalos sumos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skunde prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, neturtinę žalą pareiškėjas skunde kildina iš to, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose, kuriose jis buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 6 d., nebuvo stalo.
Pareiškėjas skunde aiškiai apibrėžė laikotarpį, už kurį jis prašo priteisti neturtinę žalą: nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 6 d. Pareiškėjas atsikirtime tik nurodė, kad jis gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2016 m. birželio 17 d., tačiau nesiskundė, kad kamerose nebuvo stalo nuo minėtos datos, ir neprašė priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 17 d.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, Tuberkuliozės skyriuje buvo gydomas nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. gegužės 10 d., ir nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 6 d. Byloje esant tokiems duomenims apie pareiškėjo laikymo Ligoninėje datas, byloje sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. gegužės 10 d., ir nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 6 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose (b. l. 13).
Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą (Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65, 1 punktas (jo redakcija, galiojusi nuo 2014 m. kovo 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d., t. y. galiojusi ginčo laikotarpiu). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 62 straipsnio 1 dalis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė BVK 62 straipsnio 1 dalies prasme yra priskirtina pataisos įstaigai (2014 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1266/2014). Kaip numatyta minėtuose Ligoninės nuostatuose, Ligoninė teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 47:2011). Ji galiojo ginčo laikotarpiu. Šios Higienos normos HN 47:2011 21 punktas nustato, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Ligoninės vidaus tvarkos taisyklės) (žr. <http://www.kaldep.lt/lt/lavl/veikla_539/vidaus-tvarkos-taisykles_1206.html>) 19 punktas nustato, kad į gydomąjį skyrių atvykusiam pacientui skiriama lova. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimą baldais reglamentuoja Aprūpinimo normos. Dalį ginčo laikotarpio – nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. sausio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1R-38 redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – 2004 m. Aprūpinimo normos), o kitą dalį ginčo laikotarpio – nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 6 d. – galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (įsigaliojusios nuo 2017 m. birželio 7 d.) (toliau – 2017 m. Aprūpinimo normomis). Ir 2004 m. Aprūpinimo normose, ir 2017 m. Aprūpinimo normose nurodyta, kad kamerų tipo patalpa aprūpinama stalu.
Bylos duomenimis, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, ištyręs kito pareiškėjo – A. L. – skunde nurodytas aplinkybes, jog Ligoninės kamerų tipo patalpose nebuvo stalo, 2018 m. rugsėjo 24 d. pažymoje Nr. 4D-2018/1-762 Ligoninės direktoriui rekomendavo imtis priemonių, kad kameros/palatos būtų aprūpintos stalais (b. l. 6).
Nors ginčo laikotarpiu Higienos norma HN 47:2011 ir Ligoninės vidaus tvarkos taisyklės nenustatė reikalavimo palatą aprūpinti stalu, tačiau 2004 m. Aprūpinimo normos ir 2017 m. Aprūpinimo normos nustatė reikalavimą kamerų tipo patalpą aprūpinti stalu. Pareiškėjas skunde nurodė (b. l. 2) ir atsakovės atstovė atsiliepime (b. l. 13) neginčijo, kad Ligoninės kamerų tipo patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, nebuvo stalo. Pareiškėjo teigimu, jis dėl to turėjo valgyti ant palangės (kadangi spintelė buvo užimta jo daiktais), negalėjo tinkamai mokytis individualiai, rašyti laiškų, žaisti su palatos (kameros) draugais. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas 2004 m. ir 2017 m. Aprūpinimo normų nuostatas ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2245-629/2018), daro išvadą, kad kamerų tipo patalpų aprūpinimas baldais ginčo laikotarpiu neatitiko 2004 m. ir 2017 m. Aprūpinimo normų reikalavimų, kadangi nebuvo stalo. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas dėl to ginčo laikotarpiu konstatuoti neteisėtą Ligoninės neveikimą (CK 6.246 straipsnis). Nustatęs neteisėtą neveikimą, teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.247 ir 6.249 straipsniai).
Spręsdamas dėl neturtinės žalos kompensavimo būdo, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, jog byloje nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Ligoninės administraciją su prašymu pastatyti į jo kamerą stalą. Pareiškėjas skunde teismui nesiskundė, kad jis kreipėsi į administraciją su tokiu prašymu, tačiau tokį jo prašymą buvo atsisakyta tenkinti. Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas su šiuo klausimu į Ligoninės administraciją nesikreipė (b. l. 13). Ši aplinkybė sudaro pagrindą teismui abejoti pareiškėjo skunde nurodomomis aplinkybėmis apie didelius nepatogumus, prilyginamus kankinimui, kurias galimai sukėlė atsakovės atstovės neteisėti veiksmai.
Be to, pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus beveik dvejiems metams nuo ginčo laikotarpio pradžios (b. l. 2, 7). Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 straipsnio prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 straipsnio prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma.
Pareiškėjas skunde nesiskundė dėl sveikatos sutrikimų, atsiradusių dėl to, kad jis kamerų tipo patalpoje negalėjo pasinaudoti stalu, o pareiškėjo gydymo stacionare ligos istorijos kopijoje tokių duomenų nėra (b. l. 15–19).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas laikymo Ligoninėje sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Barbulescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 61496/08; 2014 m. spalio 2 d. sprendimą Hansen prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 15319/09; 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą O’Keeffe prieš Airiją, § 202, pareiškimo Nr. 35810/09; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, § 33, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012). Administracinėse bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad pažeidimo pripažinimas šiuo atveju laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą (2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018; 2017 m. vasario 1 d. nutartis byloje Nr. A-376-662/2017; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. A146-601/2013).
Teismas, įvertinęs aukščiau šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas laikymo sąlygas Ligoninėje, pareiškėjo kamerų tipo patalpų neaprūpinus stalu, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista A. S. teisė į tinkamas laikymo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, pareiškėjo kamerų tipo patalpų neaprūpinus stalu.
Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.