Kauno apylinkės teismo nutartis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė, susipažinusi su nukentėjusiųjų A. G. ir A. K. privataus kaltinimo skundu, kuriame V. A. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. birželio 12 d. Jonavos rajono apylinkės teisme gautas nukentėjusiųjų A. G. ir A. K. skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka V. A. atžvilgiu. Skunde nurodoma, kad Kauno apskrities VPK Jonavos raj. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2017-01-02 apie 17 val. (duomenys neskelbtini), pirmosios laiptinės, ketvirto aukšto aikštelėje V. A., gim.(duomenys neskelbtini). įvykdytos LR BK 284 str. 1d. numatytos nusikalstamos veikos požymių A. G. ir A. K. atžvilgiu. Bylos tyrimas pasibaigė 2017-04-21 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorei Astai Kaminskienei priėmus tyrimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kad V. A. ir J. A. veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 140 str. 1d. sudėtį. A. G. ir A. K. išaiškintos teises byloje dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, privataus kaltinimo tvarka kreiptis į teismą.

Po to skunde nurodomas V. A. veiksmų vertinimas ( kad veiksmai užgaulūs, nepagarbūs, žeminantys, sukėlę fizinį skausmą, nepaisantys įstatymų ir geros moralės normų).

Po to skunde nurodomos, nukentėjusiųjų nuomone ir vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, teismo medicinos specialisto išvados dėl sužalojimų lokalizacijos, padarymo laiko, sunkumo, civilinius ieškinius pagrindžiantys įrodymai ir argumentai dėl neturtinės žalos sumų.

Nurodytos liudytojų pavardės, vardai, darbo ir gyvenamosios vietos.

Motyvuojamoji dalis

Atsisakytina priimti nukentėjusiųjų A. G. ir A. K. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą skundą.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie įstatymo keliami didesni reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Pateiktame teismui pareiškime yra nurodytos abstrakčios, nesukonkretintos aplinkybes, o abstraktus nusikalstamos veikos aprašymas negali būti pagrindu privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimui, kadangi kaltinime turi būti kiek įmanoma tiksliau aprašyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens galimai padaryti neteisėti veiksmai, jų padarymo eiliškumas, seka, bei konkrečiai nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar kt. pasireiškė nurodomos nusikalstamos veikos, kadangi tokios informacijos apibrėžtumas būtinas nustatant bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo ribas. Išdėstant faktines aplinkybes, neturi būti nurodoma pašalinių veiksmų, frazių, sakinių ir savo nuomonės, nes nuomonė nėra faktinės aplinkybės.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime nurodė, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Iš pateikto prokurorės 2017-04-21 nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284 str. 1d. nutrauktas ne tik V. A., bet ir J. A. atžvilgiu, kad įtariamasis buvo ne tik V. A., bet ir J. A., V. A. ir J. A. veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 140 str. 1d. sudėtį, tačiau nukentėjusiosios nenurodo, kokius veiksmus jų atžvilgiu atliko V. A., kokie sužalojimai atsirado nuo V. A. veiksmų, nesukonkretina kaltinimo V. A., nes kaip matyti iš prokurorės nutarimo, aktyvius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu atliko ir J. A..

Pats teismas siaurinti ar plėsti kaltinimo ribų, kaip minėta, negali, kaltinimo ribas turi apibrėžti privatus kaltintojas pareiškime tiksliai. Taip pat teismas konstatuoja, kad iš skundo turinio teismui nėra aišku nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas V. A., esminės, būtinos veikai ir kaltei nustatyti, aplinkybės – kokius konkrečiai veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu atliko V. A., kokie šių atliktų veiksmų padariniai.

Įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog A. G. ir A. K. skundas paduotas nesilaikant BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko jis, vadovaujantis BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui, išaiškinant pareiškėjoms, jog ištaisius nurodytus trūkumus, skundas bus priimtas nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nukentėjusiųjų A. G. ir A. K. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą skundą.

Skundą grąžinti jį padavusiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.