Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2017-07-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-513-906/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-07-20
Bylos Nr.
1-513-906/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11636-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svajūnas Bliudsukis
Kaltinamasis
R. B., M. N.
Nukentėjusysis
A. B.
Advokatai
Dainius Žiedas, Kazys Bitaris, Mindaugas Martinaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-513-906/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11636-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.2.26.2.; 2.1.15.3.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 20 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Svajūnas Bliudsukis,sekretoriaujant posėdžių sekretorėms J. K., Kristinai Jablonskytei,dalyvaujant prokurorui Aidui Giniočiui,kaltinamajam R. B. (R. B.), jo gynėjui advokatui Dainiui Žiedui,kaltinamajam M. N. (M. N.), jo gynėjui advokatui Kaziui Bitariui,nukentėjusiajam A. B., jo atstovui advokatui Mindaugui Martinaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B. (R. B.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis R(duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį - 25 MGL, t. y. 3125 Lt (905,06 Eur) bauda, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnyje, ir

M. N. (M. N.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. ir M. N., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką:

2017-03-10, apie 12.30 val., kaltinamieji R. B. ir M. N., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje – gatvėje prie kavinės „Kiaulės koja“, esančios Birutės g. 1A, Klaipėdoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, užpuolė į automobilį BMW, valst. nr. (duomenys neskelbtini) lipantį nukentėjusįjį A. B., sugriebė jį už rūbų, ištempė iš automobilio, po ko, kaltinamasis R. B. laikydamas nukentėjusįjį A. B. už rūbų teleskopine lazda sudavė nukentėjusiajam A. B. ne mažiau kaip tris smūgius į galvą. Tęsdami nusikalstamą veiką kaltinamasis R. B. ir M. N. nukentėjusįjį A. B. pargriovė ant žemės ir toliau vartojo fizinį smurtą jo atžvilgiu, t. y. kaltinamasis R. B. mušė teleskopine lazda, o kaltinamasis M. N. spardė kojomis bei mušė kumščiais, suduodami nukentėjusiajam A. B. ne mažiau kaip 8 smūgius į įvairias kūno vietas, tuo savo veiksmais nukentėjusiajam A. B. padarydami poodines kraujosruvas kairėje ausyje, galvos plaukuotoje dalyje ir veide, sprande ir nugaroje, abiejuose rankose, odos nubrozdinimus galvos plaukuotoje dalyje ir dešinėje rankoje, kas nukentėjusiajam A. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. B. teisiamajame posėdyje prisipažino kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, jog prieš tris mėnesius, apie 12.00 val., su M. N. važiavo jo juodos spalvos automobiliu Audi A8, pro kavinę „Kiaulės koja“, esančią Klaipėdoje, Birutės g., ir pamatė A. B., po ko nusprendė su A. B. pakalbėti, nes jis buvo paviešinęs draugo nuotrauką tinklalapyje „Facebook“ ir jos iš šio tinklalapio nepašalino. Iš nuotraukos užrašo buvo galima suprasti, kad A. B. buvo sumušęs M. N.. Jo automobilyje trečiojo asmens nebuvo. Jis A. B. nepažįsta, žino jį tik iš kalbų ir iš matymo. Į kavinę jis su M. N. nenorėjo eiti, todėl nusprendė A. B. palaukti. Kada A. B. išėjo iš kavinės ir pamatė, kad jis jį šaukia, A. B. pradėjo bėgti link automobilio. Jis taipogi pradėjo bėgti paskui A. B.. Kur tuo metu buvo M. N. jis nematė. A. B. atsidaręs automobilio duris pradėjo į jį lysti, tačiau jis A. B. su automobilio durimis prispaudė, nes žinojo, kad A. B. gali išsitraukti mečetę. Pasakė jam, kad iš automobilio nieko netrauktų ir, kad su juo tik pakalbės. A. B. išsitraukė mečetę, o jis atleidęs automobilio duris iš kišenės išsitraukė teleskopinę lazdą. Šios lazdos jis nesinešioja, laiko automobilyje, ją pirko turguje, leidimo jai nereikia, po įvykio šią lazdą išmetė į konteinerį. Lazdą pasiėmė, nes žinojo, kad A. B. yra neadekvatus, matė, jog jis nusifotografavęs su ginklais ir vaikšto su mečetėmis. Jeigu A. B. nebūtų traukęs mečetės, jis nebūtų traukęs lazdos. Teigia gynęs save. Jis A. B. su minėta lazda trenkė 4-5 kartus, tačiau nežino kur, nes nesitaikė. Jie A. B. pargriovė. Ar M. N. spardė A. B., jis nematė. Viskas vyko labai greitai. Dėl įvykio savo elgesį vertina kritiškai. Sutinka, kad A. B. buvo padaryta turtinė žala dėl drabužių, taipogi sutinka atlyginti 300 Eur neturtinę žalą, tačiau nesutinka jog buvo padaryta turtinė žala dėl prarastų pinigų. Jis nematė, kad A. B. su savimi turėjo pinigus. Jis su M. N. pasišalino, kai A. B. liko gulėti. Nei jis nei M. N. nuo žemės nieko nepaėmė. A. B. taip pat matė, kad jie nieko nepaėmė. Teisiamojo posėdžio metu, kartu su M. N. atlygino nukentėjusiajam 600 Eur, iš jų 400 Eur turtinei žalai ir 200 Eur. Neturinei žalai.

Kaltinamasis M. N. teisiamajame posėdyje prisipažino kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, jog su R. B. važinėjo po miestą ir prie kavinės „Kiaulės koja“ pamatė A. B. automobilį. Jie palaukė, kol A. B. išeis iš kavinės. Jis A. B. asmeniškai norėjo pasakyti, kad išimtų nuotraukas iš socialinio tinklo, nes A. B. prieš tai rašė tretieji asmenys, kadangi pats nenorėjo viešintis, niekas nežinojo, kad toje nuotraukoje būtent jis. A. B. išėjus iš kavinės, jis su R. B. pakvietė jį, po ko prasidėjo muštynės. Jie paėmė A. B. už striukės ir pargriovė ant žemės. Tada A. B. mušė rankomis ir kojomis. Pastarajam sudavė iki 10 smūgių. A. B. rankomis užsidengė galvą, todėl jam viskas kliuvo į rankas. A. B. sąmonės nebuvo praradęs, kraujo nebuvo. Stovinčio A. B. jis nemušė. R. B. A. B. mušė su teleskopine lazda. Pasibaigus muštynėms jis A. B. pasakė, kad išimtų nuotrauką iš interneto. Jis pabėgo, kai pabėgo R. B.. Jei A. B. nebūtų išprovokavęs muštynes su mečete, muštynių nebūtų kilę. Po įvykio jis su A. B. nebandė susisiekti. Sutinka, kad A. B. buvo padaryta turtinė žala dėl drabužių, tačiau nesutinka jog buvo padaryta turtinė žala dėl prarastų pinigų. Taipogi sutinka atlyginti 300 Eur neturtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu, atlygino kartu su R. B. nukentėjusiajam 600 Eur, iš jų 400 Eur turtinei žalai ir 200 Eur. Neturinei žalai.

Nukentėjusysis A. B. apklaustas dalyje dėl civilinio ieškinio parodė, jog įvykio metu jam buvo padaryta turtinė žala dėl suplėšytos striukės ir suplėšytų džinsų bei prarastų pinigų. Įvykio metu taip pat prarado vairuotojo pažymėjimą. Pinigus prarado užpuolimo metu, kuriuos laikė kairės rankos saujoje, o su dešine ranka tuo metu bandė apsiginti mečete. Rankoje jis laikė 3 vnt. po 500 Eur, 4 vnt. po 50 Eur, 2 vnt. po 20 Eur. Pinigai buvo perlenkti ir surišti gumele. Piniginės niekada nenešioja. Kai jam trenkė su lazda jam iš rankos iškrito mečetė ir pinigai. Po įvykio jis bandė R. B. ir M. N. pasivyti, tačiau jie įsėdo į automobilį ir pasišalino. Pastarųjų laukė trečias asmuo. Jis taipogi sėdo į automobilį ir bandė pasivyti. Į vietą po poros valandų grįžo su policijos pareigūnais. Jis mano, kad užpuolimas įvyko dėl pinigų, nes nemano, kad adekvatūs žmonės taip elgtųsi dėl kažkokios nuotraukos. Po įvykio jis automobilį vairavo keletą kartų, šiuo metu jį vežioja S. K.. Nukentėjusysis teigė, jog jam įprasta rankose nešiotis pinigus, nes vadovauja trims įmonėms. Pinigai yra skirti verslui. Prarasti pinigai buvo (duomenys neskelbtini), kurie buvo išimti įvykio dieną iš įmonės sąskaitos. Buvo išrašytas kasos orderis. Pietaudamas kavinėje atsiskaitė iš įmonės lėšų. Jis nematė, kad pinigus būtų paėmę R. B. ir M. N., kadangi buvo užsidengęs veidą. Apie prarastus pinigus iš karto minėjo policijos pareigūnams. Jis matė vaizdo įrašus, kuriuose nėra matyti, kad jis turėjo pinigus ir, kad juos paėmė būtent R. B. ir M. N.. Pinigus grąžino į įmonės sąskaitą iš asmeninių lėšų. Nukentėjusysis A. B. parodė ir tai, jog po įvykio galvoje ir pakaušyje jaučia dar skausmą, tikisi, kad skausmas ateityje dings. Kreipėsi į šeimos daktarą, bet gydėsi namuose, pirko medikamentus, kurie nuimtų randus ir malšintų skausmą. 3000 Eur neturtinę žalą patyrė todėl, kad įvykio metu buvo sužalotas, negalėjo bendrauti su klientais, kad nepakenktų trijų įmonių reputacijai, negalėjo išvažiuoti į komandiruotę, pirmą kartą buvo užpultas, patyrė skausmą, stresą ir dvasinius išgyvenimus. Kadangi byla viešai publikuojama žiniasklaidoje, sulaukė grasinančių žinučių, neigiamu komentarų. R. B. ir M. N. jį šmeižia po kiekvienu straipsniu, neva jis blogai pasielgė, kad tai yra nevyriška, reikėjo apie įvykį nutylėti. Tretieji asmenys bandė su juo susitikti, kad jis atsiimtų pareiškimą prieš šiuos asmenis. Bylos medžiagoje yra užfiksuoti pokalbiai tarp R. B. ir M. N., iš kurių matyti, kad jie jį vadina išsigimėliu, ožiu. M. N. rašė ir apie kerštą, todėl mano, kad jie kerštaus ir jis patirs dar daugiau nemalonumų. Jis šių asmenų anksčiau nepažinojo, todėl jam teko kreiptis į viešą erdvę, kad išsiaiškinti kas jie tokie.

Liudytoja S. K. apklausta dalyje dėl civilinio ieškinio parodė, jog matė įvykio aplinkybes, įvykį nufilmavo telefonu. Kuomet ji su A. B. išėjo iš kavinės, lauke jų laukė R. B. ir M. N., kurie pasivijo A. B. iki automobilio, jį iš automobilio ištraukė ir nieko nesakę pradėjo mušti. Tai truko apie 10 minučių. Vienas iš minėtų vaikinų turėjo metalinę lazdą, kuria smūgiavo A. B., o kitas vaikinas A. B. laikė. Dauguma smūgių buvo į galvą. Sumušę A. B. R. B. ir M. N. pabėgo. A. B. turėtus pinigus paskutinį kartą matė kavinėje atsiskaitant už maistą. A. B. pinigus nešioja surištus gumele. Nežino kokiomis kupiūromis buvo pinigai, tik matė, jog viršutinė kupiūra buvo 500 Eur. A. B. po įvykio pasakė, kad dingo apie 1740 Eur ir vairuotojo pažymėjimas, kuris buvo pririštas prie pinigų. Kaip ir kada dingo pinigai ji nežino. Ji su A. B. bandė pasivyti užpuolikus, vėliau važiavo į ligoninę ir į policiją. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose ji tik susidarė nuomonę, kaip galėjo dingti pinigai. Po įvykio A. B. automobiliu naudojosi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jų kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus nusikalstamų veikų registravimo poskyrio tyrėjo E. G. 2017-03-10 protokolu-pareiškimu nustatyta, jog A. B. pranešė, kad 2017-03-10, apie 13.00 val., šalia kavinės „Kiaulės koja“, esančios Birutės g. 1A, Klaipėdoje, buvo užpultas ir sumuštas dviejų nepažįstamų jaunuolių, kurių vienas turėjo metalinę lazdą. Jaunuoliai pagrobė ryšulį su jame buvusiais 1740 Eur, bei prie pinigų buvusį vairuotojo pažymėjimą išduotą jo vardu. Jam padaryta 1740 Eur žala (1 tomas, b. l. 1-2).

2017-03-10 įvykio vietos ir vietos apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta – Birutės g. 1A, Klaipėda (1 tomas, b. l. 18-20).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog A. B. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairėje ausyje, galvos plaukuotoje dalyje ir veide, sprande ir nugaroje, abiejuose rankose, odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje ir dešinėje rankoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau aštuonių trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasėkoje, du sužalojimai turi dinaminį komponentą. Sužalojimai padaryti apie 1-3 paros iki apžiūros, galimai, ir užduotyje nurodytu nustatytu laiku. Sužalojimai išvardinti 1-ame išvados punkte yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties tiek juos imant kartu, tiek juos imant atskirai (1 tomas, b. l. 50).

2017-03-22 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėti A. B. pateikti rūbai – striukė „Hugo Boos“ ir džinsinės kelnės „Hugo Boos“ (1 tomas, b. l. 53-58).

2017-04-11 apžiūros protokolu nustatyta, jog apžiūrėtos dviejų optinių duomenų laikmenų DVD-R, pagal 2017-03-15 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), turinys. Į optines duomenų laikmenas, informacinių technologijų tyrimo metu buvo perkelti duomenys iš mobilaus ryšio telefono „iPhone 6“, priklausančio A. B.. Užfiksuoti vaizdiniai failai (2 lapai) atspausdinti spausdintuvu (1 tomas, b. l. 63-67).

2017-03-15 apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas, kuriame yra S. K. darytos nuotraukos įvykio metu. Minėtą diską S. K. pateikė, surašant savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (1 tomas, b. l. 135-136, 138-143).

2017-04-13 apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėtas DVD diskas, su jame esančia filmuota medžiaga iš kamerų, kurios įrengtos ant kavinės pastato. Matyti užfiksuotas įvykis. Kompaktinį diską 2017-03-10 pateikė A. Ž., surašant savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (1 tomas, b. l. 175-177).

2017-04-20 apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėta kvito kopija, kurią 2017-04-13 pateikė kavinės „Kiaulės koja“ vedėja L. M., surašant daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (1 tomas, b. l. 183-185).

2017-04-20 apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas, su nuotraukomis iš socialinių tinklų, kurį 2017-03-20 pateikė advokatas Kazys Bitaris (1 tomas, b. l. 195).

2017-03-23 apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėtos optinės duomenų laikmenos DVD-R, pagal 2017-03-21 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), turinys. Į optinę duomenų laikmeną, informacinių technologijų tyrimo metu, buvo perkelti duomenys iš mobilaus ryšio telefono „Samsung“, priklausančio M. N.. Užfiksuoti „Viber“ dialogai (1 tomas, b. l. 116-150).

2017-03-16 apžiūros protokolu nustatyta, jog apžiūrint automobilį Audi A8, valst. nr. (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas juodos spalvos dėklas su užtrauktuku (3 tomas, b. l. 24-27).

2017-04-05 apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėtas odinis, juodos spalvos dėklas, paimtas 2017-03-16 apžiūrint automobilį Audi A8, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (3 tomas, b. l. 29-30).

(duomenys neskelbtini) 2017-03-10 kasos išlaidų orderiu Nr. 186 nustatyta, jog A. B. buvo išduoti 1750 Eur prekių pirkimui (4 tomas, b. l. 32).

(duomenys neskelbtini) 2017-03-17 kasos pajamų orderiu Nr. 2016 nustatyta, jog iš A. B. buvo paimti 1750 Eur nepanaudoti prekių pirkimui (4 tomas, b. l. 33).

2017-07-09 pakvitavimu nustatyta, jog R. B. ir M. N. perdavė A. B., o A. B. priėmė 600 Eur, iš kurių 400 Eur turtinei žalai atlyginti, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (4 tomas, b. l. 34).

Dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo.

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, jog įrodyta, kad R. B. ir M. N., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje – gatvėje prie kavinės „Kiaulės koja“, esančios Birutės g. 1A, Klaipėdoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, užpuolė į automobilį BMW, valst. nr. (duomenys neskelbtini) lipantį nukentėjusįjį A. B., sugriebė jį už rūbų, ištempė iš automobilio, po ko, kaltinamasis R. B. laikydamas nukentėjusįjį A. B. už rūbų teleskopine lazda sudavė nukentėjusiajam A. B. ne mažiau kaip tris smūgius į galvą, pargriovė jį ant žemės ir toliau vartojo fizinį smurtą. Toks elgesys viešoje vietoje, matant aplinkiniams laikytinas įžūliu, padarytas iš asmeninių paskatų, kerštaujant dėl mažareikšmės priežasties (nuotraukos patalpintos socialiniame tinkle) ir atitinka nusikaltimo numatyto BK 284 str. sudėties požymius.

Kaltinamųjų padarytais veiksmais viešoje vietoje, naudojant smurtą prieš nukentėjusįjį, buvo pasikėsinta į du baudžiamosios teisės saugomus objektus – viešąją tvarką ir žmogaus sveikatą. Byloje nustatyta, jog kaltinamųjų veiksmai nukentėjusiajam A. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tik tada, kai nenustatoma objektyviųjų ir subjektyviųjų viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnio) požymių visuma. Todėl kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalis papildomai netaikoma, nes šioje normoje numatytą veiką ir jos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-122/2008, 2K-116-895/2015, 2K-7- 404/2014).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį - padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 284 str.), kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, veikos motyvus ir tikslus – iš asmeninių paskatų, kerštaujant. Nusikaltimas yra baigtas. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamųjų asmenybes: R. B. – anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra dirbantis, teigiamai charakterizuojamas darbdavio, vidurinio išsilavinimo, vedęs iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. M. N. – anksčiau neteistas, nevedęs, dirbantis, teigiamai charakterizuojamas (duomenys neskelbtini) kaip geras treneris, jo išugdyti sportininkai garsina Lietuvą savo laimėjimais, apdovanotas Lietuvos kūno ir sporto departamento už Lietuvos garsinimą, taip pat iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Taip pat teismas atsižvelgia į nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti privalu nustatyti vieną iš trijų alternatyvų: 1) kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba 2) kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką, 3) kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Taigi vien tik asmens prisipažinimas yra nepakankamas šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą parengtinio bylos tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu. Negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe asmens prisipažinimas padarius nusikaltimą parengtinio bylos tyrimo metu, jei teisme jis keičia parodymus ir ima neigti nusikaltimo padarymą. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Aktyvus padėjimas išaiškinti nusikaltimą yra tada, kai kaltininkas savo valia padeda išaiškinti esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

Baudžiamojoje byloje kaltinamieji nors ir prisipažino padarę nusikalstamą veiką, tačiau teismo vertinimu prisipažinimui įtakos turėjo byloje surinkti įrodymai. Gailėjimosi, apgailestavimo ar atsiprašymo žodžių neišsakė nė vienas kaltinamasis, netgi prokuroras prašė taikyti įpareigojimą atsiprašyti nukentėjusiojo. Kaip atskira atsakomybę lengvinanti aplinkybė nepripažintina padėjimas išaiškinti nusikaltimą, nes ši aplinkybė nustatoma tais atvejais, kai kaltininkas savo valia padeda išaiškinti esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes. Tuo tarpu kaltinamieji iš karto po įvykio į policiją patys neatvyko, su A. B. susisiekę nebuvo. Savo kaltę pripažino, tik tuomet, kai buvo sulaikyti policijos pareigūnų ir tuo metu, kai nusikaltimo padarymo aplinkybės jau buvo aiškios iš nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, taigi, nusikaltimas išaiškintas ne dėl kaltinamųjų parodymų. Šiuo atveju teismas nemato galimybės taikyti kaltinamiesiems atsakomybę švelninančios aplinkybės numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojamu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Kaltinamųjų gynyba prašo pripažinti, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, tai kad jis patalpino internete dviprasmiško turinio nuotrauką ir, kad įvykio vietoje pirmas išsitraukė peilį (krūmų kapoklę). Dėl nuotraukos, kuri galimai pažeidžia asmens teises, pašalinimo iš interneto kaltinamieji turėjo teisę spręsti teisinėmis priemonėmis. Šiuo atveju nėra duomenų net, kad patys kaltinamieji būtų kreipęsi ar bendravę su nukentėjusiuoju dėl nuotraukos pašalinimo. Todėl šitos aplinkybės teismas nepripažįsta atsakomybę lengvinančia. Tai, kad nukentėjusysis įvykio metu panaudojo kapoklę, laikytina gynybos priemone. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad smurtauti, vytis nukentėjusįjį pradeda kaltinamieji dar iki kapoklės paėmimo į rankas, todėl tokie nukentėjusiojo veiksmai nelaikytini provokuojančiu elgesiu. Teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti kaltinamiesiems BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamieji iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte). Kaltinamieji neatlygino tik tą dalį žalos kuri ginčijama.

Kaltinamieji R. B. ir M. N. nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje, todėl tai pripažintina jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Vadinasi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Pažymėtina, kad viešosios vietos požymis yra svarbus sprendžiant klausimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis) inkriminavimo, tačiau veiką kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbu ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, o nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Smurto veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys Nr. 2K-144/2008, 2K-24/2008, 2K-58/2009). (Lietuvos Aukščiausojo Teismo 2012-06-12 nutartis Nr. 2K-347/2012). Šiuo atveju veika padaryta ne iš chuliganiškų, o iš asmeninių paskatų, kerštaujant dėl mažareikšmės dingstis, už socialiniame tinkle patalpintą nuotrauką. Todėl chuliganiškos paskatos šalintinos iš veikos aprašymo ir nelaikytinos atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad kaltinamieji yra neteisti, nėra linkę daryti nusikalstamas veikas, yra dirbantys, darbai yra susiję su komandiruotėmis į užsienį, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamiesiems, skirtina bausmės rūšis bauda. Jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į veikos pavojingumą, jos sukeltas pasekmes, į tai, kad nesukėlė liekamųjų padarinių, tai, skirtina mažesnė bausmė nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis.

Civilinis ieškinys.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis reiškia 30000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir 2140 Eur turtinei žalai atlyginti. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo, 2140 Eur turtinę žalą sudaro 400 Eur už suplėšytus rūbus, kurią kaltinamieji atlygino teisiamojo posėdžio metu ir 1740 Eur, kurią nukentėjusysis nurodo praradęs įvykio metu, mušant jį. Šioje dalyje kyla ginčas, kaltinamieji, teigia, kad įvykio metu nukentėjusysis neturėjo pinigų, nepametė ir juo labiau jie nepaėmė pinigų. Šiuo teiginius grindžia filmuota medžiaga. Nukentėjusysis įrodinėja turėjęs pinigus kasos išlaidų orderiu, atsiskaitymo kvitų kavinėje ir liudytojos S. K. parodymais apie tai, kad ji kavinėje matė pas nukentėjusįjį pinigų ryšulį. Teismo vertinimu Kasos išlaidų orderis ir kasos kvitai įrodo, kad nukentėjusysis disponavo piniginėmis lėšomis, tačiau neįrodo, jų praradimo įvykio aplinkybių metu. Sprendžiant ar nukentėjusysis įvykio metu turėjo rankose pinigų banknotų ryšulį ir ar galėjo juos pamesti vadovaujasi vaizdine medžiaga iš apsaugos kamerų. Vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai matyti, kad išėjus iš kavinės nukentėjusysis rengiasi striukę, kairėje rankoje laiko daiktą primenanti automobilio raktelį ar signalizacijos pultelį, kurį vilkdamasis striukę perima į dešinę ranką. Taigi logiška, kad palaisvinat ranką būtų perėmęs iš jos visus daiktus, jei joje daugių tokių būtų buvę. Iš nugaros matuti besiartinantys kaltinamieji. Vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) matyti tolimesnė įvykių seka jau iš kitos kameros. Nukentėjusysis bėgdamas link automobilio permeta iš dešinės rankos į kairę daiktą panašų į automobilio raktelį ar pultelį, atidarė automobilio dureles, įlindo iki pusės į vidų ir tik tada kaltinamieji ji užpuola prispaudžia automobilio durelėmis. Taigi jei nukentėjusysis ką ir turėjo rankose tai tą daiktą galėjo pamesti tik savo automobilio salono viduje. Po to matyti, kaip nukentėjusysis išsitraukia iš automobilio kapoklę, kurią laiko dešinėje rankoje, o kairė ranka tuščia, ja įsikimba į automobilio dureles. Logiška, kad griebdamas ranka kapoklę savigynai rankoje papildomai kitų daiktų negalėjo turėti. Todėl nelogiški nukentėjusiojo argumentai, kad pinigai iškrito tuo pačiu metu kai iškrito ir kapoklė. Be to jei darytume prielaidą kad rankoje buvo ne tik automobilio rakteliai bet ir pinigai, tai tokiu atveju, tuo pačiu metu turėjo pamesti ne tik pinigus, bet ir automobilio raktelius, bet kaip matome automobilio rakteliai nedingo. Vėlesniuose vaizdo įrašuose matyti įvykio vieta, nematyti, kad ten gulėtų kokie pašaliniai daiktai ar kas nors juos paimtų. Šioje dalyje teismo vertinimu neįrodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusysis turėjo rankose ryšulį pinigų ir prarado juos. Todėl šioje dalyje netinkintinas civilinis ieškinys.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra sprendžiami vadovaujantis civilinio kodekso nuostatomis. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais numatytais CK 6.250 straipsnyje. Žalą padaręs asmuo turi ją atlyginti (CK 6.263 str.).

Nukentėjusysis neturtinę žalą grindžia tuo, kad patyrė fizinį skausmą, daugybinius sužalojimus, apie 10 dienų kentė smarkius galvos ir sprando skausmus, negalėjo be nuskausminamųjų ir raminamųjų vaistų, taip pat negalėjo pasirodyti klientams tokios būsenos. Nukentėjusysis nepateikė įrodymų apie gydymą apie jam išrašytus vaistus. Teismo vertinimu nuskausminamųjų ar tuo labiau raminamųjų vaistų be recepto įsigyti negalėjo, o jei ir galėjo tai tokie vaistai nepasižymi stipriu poveikiu. Nukentėjusysis nepateikė duomenų apie nedarbingumo laikotarpį. Iš vaizdo įrašo matyti, kad kontaktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų truko ne daugiau kaip 20 sekundžių. Po užpuolimo nukentėjusysis nusivijo kaltinamuosius, kas parodo, kad jis nepatyrė rimtų sužalojimų. Taigi atsižvelgiant į sužalojimo mastą ir sukeltas pasekmes teismo vertinimu, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, proporcingumo kriterijus neturtinė žala įvertintina 800 Eurų. Įvertinus tai, kad kaltinamieji jau atlygino 200 neturtinės žalos iš kaltinamųjų priteistina solidariai 600 Eurų neturtinės žalos.

Kiti procesiniai klausimai

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis po 400 Eur nukentėjusiojo naudai (BPK 106 str. 2 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietoje paimtos nuorūkos, kramtomoji guma ir kraujo ėminiai sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). Mačetė (kapoklė) paimta iš nukentėjusiojo gražintina nukentėjusiajam (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).. Kompaktiniai diskai paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

R. B. (R. B.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti bausmę – 60 MGL (2259,60 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę 40 MGL (1506,40 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti R. B. laiką, išbūtą kardomajame kalinime nuo 2017-03-16, 14.35 val. iki 2017-03-24, 15.10 val., viso 9 dienas, kurios vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu viena kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Laikyti, kad atlikta bausmės dalis yra 18 MGL dydžio bauda, likusi neatlikta bausmės dalis 22 MGL (828,52 Eur) baudą.

M. N. (M. N.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti bausmę – 60 MGL (2259,60 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę 40 MGL (1506,40 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti R. B. laiką, išbūtą kardomajame kalinime nuo 2017-03-15, 15.21 val. iki 2017-03-24, 14.30 val., viso 9 dienas, kurios vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu viena kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Laikyti, kad atlikta bausmės dalis yra 18 MGL dydžio bauda, likusi neatlikta bausmės dalis 22 MGL (828,52 Eur) baudą.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų R. B. (R. B.) ir M. N. (M. N.) nukentėjusiajam A. B. 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti kaltinamojo R. B. (R. B.) nukentėjusiajam A. B. 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti kaltinamojo M. N. (M. N.) nukentėjusiajam A. B. 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietoje paimtas nuorūkas, kramtomąją gumą ir kraujo ėminius sunaikintini. Mačetę (krūmų kapoklę) gražinti nukentėjusiajam. Kompaktinius diskus paliktini saugoti byloje.

Kaltinamajam R. B. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam M. N. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruoti policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosavybės teisės apribojimą turtui 146,43 Eur panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad teismo paskirtą baudą jie privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Svajūnas Bliudsukis