Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2014-06-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-271-626/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-09
Bylos Nr.
1-271-626/2014
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-02028-09
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalija Norkūnaitė
Kaltinamasis
J. J., V. K.
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-271-626/2014Teisminio proceso Nr.1-10-1-02028-09Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.7.2.; 1.2.29.1.; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.6.4.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė,sekretoriaujant Jolitai Žylienei, Dovilei Narkuvienei, A. L.,dalyvaujant prokurorei M. O.,kaltinamiesiems J. J. (J. J.), V. K.,gynėjams advokatams J. M., L. L.,civilinio ieškovo atstovams T. V., N. Š.,vertėjoms I. S., Boženai seniut, J. C., V. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis Vilniaus r. sav., Rudaminos sen., (duomenys neskelbtini), neteistas,

atiduotas teismui kaltinant pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. (11 nusikalstamų veikų), 300 str. 1 d.,

V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsiskyręs, pensininkas, dirbantis IĮ (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas,

atiduotas teismui kaltinant jį pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. (11 nusikalstamų veikų), 300 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. ir V. K. buvo kaltinami tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą bei iššvaistė didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jie, veikdami kartu žinodami, kad po 2009-07-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties tarp J. J. ir V. K. sudarymo ir pagal J. J. 2009-07-10 įsakymą V. K. taps vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi, tačiau piniginių lėšų, turto bei dokumentų, tame tarpe 14 vnt. automobilių DAF, J. J. V. K. neperduos, 2009-07-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpoje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, J. J. savo parašu patvirtino 2009-07-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės G. G. jo nurodymu paruoštame dokumente - 2009-07-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Piniginių lėšų, turto bei dokumentų apyraše, įrašytus netikrus duomenis apie tai, kad jis, J. J., perdavė, o V. K. priėmė apyraše bei IMT sąraše nurodytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei materialines vertybes, nors faktiškai nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei lizinguojamas turtas, nei dokumentai V. K. nebuvo perduoti, tokiu būdu J. J. ir V. K. tyčia suklastojo tikrą dokumentą, t.y. padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d..

Taip pat jie buvo kaltinami tuo, kad J. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vieninteliu akcininku ir direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisę duoti valdingus nurodymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio ir patikėto turto valdymo bei naudojimo, turėdamas savo žinioje kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui patikėtą UAB Snoro lizingas turtą - 323 907,17 Lt vertės vilkiką DAF XF 105.460 SC, VIN: XLRTE47MS0E788312; 323 907,17 Lt vertės vilkiką DAF XF 105.460 SC, VIN: XLRTE47MS0E788715, perduoti 2007-11-19 finansinio lizingo tarp UAB Snoro lizingas ir UAB (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. V7F111928BA, bei 2007-11-21 turto perdavimo – priėmimo akto pagrindu; 326 962,90 Lt vertės vilkiką DAF XF 105.460 FT SPACE CAB, VIN: XLRTE47MS0E802981, perduotas 2008-01-23 finansinio lizingo tarp UAB Snoro lizingas ir UAB “(duomenys neskelbtini)” sutarties Nr. V82801233BBA, bei 2008-01-29 turto perdavimo – priėmimo akto pagrindu; 326 962,90 Lt vertės vilkiką DAF XF 105.460 FT SPACE CAB, VIN:XLRTE47MS0E805937, perduotas 2008-02-06 finansinio lizingo tarp UAB Snoro lizingas ir UAB “(duomenys neskelbtini)” sutarties Nr. V82802062SBA, bei 2008-02-08 turto perdavimo – priėmimo akto pagrindu, o V. K. žinodamas šias aplinkybes, J. J., žinant V. K., nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, įmokų pagal lizingo sutartis nemokėjo, J. J. žinodamas, kad UAB Snoro lizingas 2008-09-17, 2008-11-18, 2009-02-05 raštais bei 2009-03-26 pretenzija primindavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sutarties sąlygų nevykdymo, o 2009-06-18 pranešimu dėl sutarties nutraukimo pareikalavo grąžinti perduotus pagal finansinio lizingo sutartis vilkikus, jis vilkikų savininkui negrąžino, abu žinodami apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkią padėtį ir gresiantį bankrotą, J. J. ir V. K. tyčia, iš anksto susitardami ir veikdami kartu, 2009-07-10 surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo tarpusavio sutartį, V. K. sutikus J. J. 2009-07-10 įsakymu paskyrė V. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei J. J. ir V. K. pasirašė piniginių lėšų, turto bei dokumentų apyrašą, kad V. K. priėmė iš J. J. apyraše bei IMT sąraše nurodytus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus bei materialines vertybes, nors realiai turtas ir lizinguojamos transporto priemonės perduoti nebuvo. V. K. tapus nuo 2009-07-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisę duoti valdingus nurodymus, turto savininkui 2009-08-11 pareiškus pretenziją ir pareikalavus transporto priemones grąžinti, J. J. ir V. K. tyčia nesilaikė lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 7.4 p. (kad lizingo gavėjas visiškai ir besąlygiškai atsako už Turto išsaugojimą nuo Perdavimo – priėmimo akto pasirašymo momento iki Sutarties galiojimo pabaigos arba Sutarties nutraukimo ir Turto grąžinimo Lizingo davėjui), 10.5.2. p. (kad, Lizingo gavėjas įsipareigoja raštu informuoti Lizingo davėją per 3 (tris) kalendorines dienas, jei: priimamas sprendimas pakeisti Lizingo gavėjo pavaldumą, statusą, savininką, administracijos vadovą ar nuosavybės formą...), 14.7 p. (Lizingo gavėjas, gavęs Lizingo davėjo Sutarties 14.3.2 punkte (kad, esant esminiam Sutarties pažeidimui Lizingo davėjas turi teisę nutraukti Sutartį pirma laiko bei savo nuožiūra: pareikalauti grąžinti Turtą Lizingo davėjui...) nurodytą pranešimą apie Sutarties nutraukimą, neturi teisės naudotis Turtu bei Lizingo davėjui pareikalavus privalo per 3 (tris) kalendorines dienas nuo pranešimo gavimo dienos grąžinti Lizingo davėjui Turtą Lizingo davėjo nurodytu adresu), tyčia UAB Snoro lizingas priklausančių 4 vnt. vilkikų DAF lizingo davėjui nustatytu laiku bei tokios pačios komplektacijos, kaip ir priėmimo iš lizingo dieną, negrąžino ir neteisėtai naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, nesirūpino patikėtu svetimu turtu, neorganizavo ir neužtikrino jo grąžinimo savininkui, dėl ko UAB Snoro lizingas priklausantys vilkikai tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis nuo 2009-06-18 iki 2010-02-25, buvo iškomplektuoti ir tapo netinkami tolesnei eksploatacijai, tokiu būdu J. J. ir V. K. iššvaistė UAB Snoro lizingas didelės vertės turtą, t.y. padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d.

Taip pat jie buvo kaltinami tuo, kad J. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vieninteliu akcininku ir direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisę duoti valdingus nurodymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio ir patikėto turto valdymo bei naudojimo, turėdamas savo žinioje kaip UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriui patikėtą UAB SEB Lizingas (dabar AB SEB Lizingas) turtą: 313 313,98 Lt vertės vilkiką DAF FT XF105 SPACE CAB, VIN: XLRTE47MS0E773411; 313 313,98 Lt vertės vilkiką DAF FT XF105 SPACE CAB, VIN: XLRTE47MS0E773792; 313 313,98 Lt vertės vilkiką DAF FT XF105 SPACE CAB, VIN:XLRTE47MS0E774005, perduoti 2007-07-10 finansinio lizingo tarp UAB SEB Lizingas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties Nr. 2007-070190 bei 2007-07-16 turto perdavimo – priėmimo akto pagrindu, 338 167,23 Lt vertės vilkiką DAF FT XF 105, VIN: XLRTE47MS0E788574, perduotas 2007-11-06 finansinio lizingo tarp UAB SEB Lizingas ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)” sutarties Nr. 2007-100607 bei 2007-11-07 turto perdavimo – priėmimo akto pagrindu; 326 962,90 Lt vertės vilkiką DAF FT XF 105.460, VIN: Nr. XLRTE47MS0E801932, perduotas 2008-01-07 finansinio lizingo tarp UAB SEB Lizingas ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)” sutarties Nr. 2008-010002 bei 2008-01-14 turto perdavimo – priėmimo akto pagrindu, o V. K. žinodamas šias aplinkybes, J. J., žinant V. K., nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, įmokų pagal lizingo sutartis nemokėjo, abu žinodami apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkią padėtį ir gresiantį bankrotą, tyčia, iš anksto susitardami ir veikdami kartu, 2009-07-10 surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo tarpusavio sutartį, V. K. sutikus, J. J. 2009-07-10 įsakymu paskyrė V. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei abu pasirašė piniginių lėšų, turto bei dokumentų apyrašą, kad V. K. priėmė iš J. J. apyraše bei IMT sąraše nurodytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei materialines vertybes, nors realiai turtas ir lizinguojamos transporto priemonės perduoti nebuvo. V. K. tapus nuo 2009-07-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisę duoti valdingus nurodymus, abu žinodami, kad turto savininkas UAB SEB Lizingas nuo 2009-09-24 dėl lizingo įmokų nemokėjimo vienašališkai nutraukė finansinio lizingo sutartis bei pranešimu įpareigojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” nutraukti vilkikų eksploataciją ir per 3 dienas grąžinti vilkikus savininkui – UAB SEB Lizingas, J. J. ir V. K. tyčia nesilaikė lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 19.1 p. (kad klientas privalo grąžinti Turtą SEB VB lizingui bei perduoti visus su juo susijusius dokumentus per 3 (tris) darbo dienas nuo sutarties nutraukimo dienos), 19.3 p. (kad turto grąžinimo vietą ir laiką nurodo SEB VB lizingas, turto grąžinimas įforminamas SEB VB lizingo ir Kliento įgalioto asmens pasirašytu priėmimo – perdavimo aktu), 19.4 p. (kad klientas privalo perduoti turtą be defektų, švarų iš išorės ir iš vidaus, tokios pačios komplektacijos, kaip ir sutarties pasirašymo dieną bei tokios būklės, kuri atitinka natūralų nusidėvėjimą bei transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros reikalavimus), tyčia UAB SEB Lizingas priklausančių 5 vnt. vilkikų DAF lizingo davėjui nustatytu laiku bei tokios pačios komplektacijos, kaip ir priėmimo iš lizingo dieną, J. J. ir V. K. negrąžino ir neteisėtai naudojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikloje, nesirūpino patikėtu svetimu turtu, neorganizavo ir neužtikrino jo grąžinimo savininkui, dėl ko UAB SEB Lizingas priklausantys vilkikai tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis nuo 2009-09-24 iki 2010-03-04 buvo iškomplektuoti ir tapo netinkami tolesnei eksploatacijai, tokiu būdu J. J. ir V. K. iššvaistė AB SEB Lizingas didelės vertės turtą, t.y. padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d.

Taip pat jie buvo kaltinami tuo, kad J. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. 124856388, registruotos adresu Panerių g. 37, Vilniuje, vieninteliu akcininku ir direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisę duoti valdingus nurodymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio ir patikėto turto valdymo bei naudojimo, turėdamas savo žinioje kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui patikėtą UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ (dabar UAB Citadelė faktoringas ir lizingas) turtą: 325 944,32 Lt vertės vilkiką DAF FT XF 105 SPACE CAB, VIN: XLRTE47MS0E784206, perduotas 2007-09-21 finansinio lizingo tarp UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties Nr. 1070970, bei 2007-09-27 turto perdavimo – priėmimo akto pagrindu, bei 325 944,32 Lt vertės vilkiką DAF FT XF 105 SPACE CAB, VIN: XLRTE47MS0E784201, perduotas 2007-10-04 finansinio lizingo tarp UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties Nr. 1070969, bei 2007-10-17 turto perdavimo – priėmimo akto pagrindu, o V. K. žinodamas šias aplinkybes, J. J., žinant V. K., nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, įmokų pagal lizingo sutartis nemokėjo, žinodami apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkią padėtį ir gresiantį bankrotą, tyčia, iš anksto susitardami ir veikdami kartu 2009-07-10 surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, V. K. sutikus J. J. 2009-07-10 įsakymu paskyrė V. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei abu pasirašė piniginių lėšų, turto bei dokumentų apyrašą, kad V. K. priėmė iš J. J. apyraše bei IMT sąraše nurodytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei materialines vertybes, nors realiai turtas ir lizinguojamos transporto priemonės perduoti nebuvo. V. K. tapus nuo 2009-07-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisę duoti valdingus nurodymus, abu žinodami, kad UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ nuo 2009-12-28 vienašališkai nutraukė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas finansinio lizingo sutartis ir pareikalavo grąžinti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, jan jkerenkevič ir V. K. tyčia, pažeisdami transporto priemonių lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 12.4 p. (kad klientas gavęs pranešimą apie sutarties nutraukimą, neturi teisės naudotis Turtu bei privalo per 3 kalendorines dienas nuo pranešimo gavimo dienos grąžinti Lizingo davėjui Turtą), 12.8 p. (kad Turto grąžinimo laiką, vietą bei kitas sąlygas nurodo Lizingo davėjas. Turto grąžinimas įforminamas perdavimo – priėmimo aktu, kurį pasirašo Lizingo davėjo ir Kliento įgalioti atstovai. Klientas privalo grąžinti Turtą techniškai tvarkingą, atitinkantį Turto specifikacijos sąlygas bei tokios būklės, kuri atitinka Turto natūralų nusidėvėjimą), tyčia UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ priklausančių 2 vnt. vilkikų DAF lizingo davėjui nustatytu laiku, į nustatytą vietą bei tokios pačios komplektacijos, kaip ir priėmimo iš lizingo dieną, negrąžino ir neteisėtai naudojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikloje, nesirūpino patikėtu svetimu turtu, neorganizavo ir neužtikrino jo grąžinimo savininkui, dėl ko UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ priklausantys vilkikai tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis nuo 2009-12-28 iki 2010-03-03 buvo iškomplektuoti ir tapo netinkami tolesnei eksploatacijai, tokiu būdu J. J. ir V. K. iššvaistė UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ didelės vertės turtą, t.y. padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d.

Kaltinamasis J. J. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino ir teismui paaiškino, kad maždaug nuo 1999 metų iki 2009-08-07 dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)”, registruotoje Panerių g. 37, Vilniuje, direktoriumi. Buvo bienintelis šios bendrovės akcininkas. Tuo metu bendrovė klestėjo, jokių finansinių problemų neturėjo. Kai jis buvo bendrovės direktorius jis su V. K. turėjo verslą Rusijoje, V. K. daugiau dirbo su Rusijos verslu, nes ten turėjo pažįstamų. Taip išėjo, kad partneriai iš Rusijos nesumokėjo pinigų, dėl ko prasidėjo finansinės problemos, negalėjo bankams sumokėti laiku paskolos dalies. Todėl jis nusprendė, kad esant tokiai situacijai, reikalinga perleisti įmonę V. K.. Todėl pardavė 100 proc. akcijų V. K. ir V. K. tapo bendrovės direktoriumi. Dėl to buvo sudaryta kažkokia sutartis, kokia tiksliai, neatsimena. Turto perdavimas vyko pačioje bendrovėje. Perdavimo aktas V. K. turbūt buvo užregistruotas kaip to reikalauja įstatymai, tačiau jis to nepamena. Realiai V. K. turtas nebuvo perduotas, t.y. parodyti viliikai, nes tuo metu jie visi buvo išvykę, V. K. tikėjo jo žodžiu, kad tokie vilkikai yra. Dokumente – UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto perdavimo apyraše, esančiame 8 bylos tome, bylos lape l29, ties J. pavarde yra jo parašas. Dokumente, esančiame bylos tome 8, bylos lape 130, JMT sąraše, lapo kitoje pusėje yra jo parašas. Šiame dokumente yra nurodytas bendrovės turtas. Jame paminėtas „14 vnt.“ yra DAF aurtomobiliai. Bendrovė neturėjo kitų, ne lizingo būdu įsigytų automobilių. V. K. bendrovės turtą perėmė pagal šį apyrašą. Jis neatsimena, ar buvo pasirašytas dar koks nors dokumentas dėl turto perdavimo. Nuo 2009-08-07 pagal direktoriaus įsakymą jis buvo bendrovės direktoriaus pavaduotojas. Nuo 2009-08-08 bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė tokią pat veiklą, kaip ir anksčiau. Veikla vykos normaliai apie metus, buvo kontroliuojama jos veikla. Jis V. K. padėdavo spręsti visus reikalus, bendrovėje nebuvo pareigų pasiskirstymo. Kai jis buvo bendrovės direktoriumi, jo žentas Kšištofas reguliavo transportą, o kitas darbuotojas, vardu D., - krovinių pakrovimus. Užsakymus gaudavo D. internetu. Buvo sudaromos sutartys. Jis taip pat sudarinėdavo sutartis. Sutaris paprastai paruošdavo užsakovai. Informaciją, kur turi važiuoti vairuotojai, jis perduodavo D., kartais ir pats danas duodavo nurodymus vairuotojams, kur reikia važiuoti. D. kosntroliavo, ar vilkikai nuvykdavo į nurodytą vietą. Tačiau kai V. K. tapo direktoriumi, tai po kiek laiko bendrovėje prasidėjo problemos. Būdamas V. K. pavaduotoju, jis bendrovėje netvarkė jokių reikalų, susijusių su vilkikais, jų reisais. Jis pripažįsta tą aplinkybę, kad bendrovė buvo sudariusi lizingo sutartis su kaltininime nurodytais bankais dėl kaltinime paminėtų vilkikų. Jis pasirašė tas lizingo sutartis. Jam buvo žinomos šių sutarčių sąlygos. Sudarius šias sutartis bankai perdavė jo žinion kaltinime nurodytus vilkikus. Jis suprato, kad jam pasirašius minėtas sutartis jis yra atsakingas už tuos vilkikus. Jis neprisimena, ar buvo paskiręs konkretų asmenį, atsakingą už minėtus vilkikus. Galimai jis buvo už juos atsakingas. Jis suprato, kad minėti vilkikai buvo ne jo ir ne bendrovės nuosavybė. Jam atrodo, kad tie vilkikai buvo apdrausti, kas juos draudė, nepamena. Buvo krizė ir bankai buvo pasiruošę laukti, tik siuntė laiškus. Jei automobiliai važinėjo, reiškia paieškoje nebuvo. Pasirašius minėtas lizingo sutartis, bendrovė nebuvo sudariusi sutarčių dėl automobilių stovėjimo aikštelėse. Jis neatsimena, ar minėtų bendrovės akcijų pirkimo – pardavimo metu bendrovė mokėjo įmokas už vilkikus, ar ne. Kai V. K. tapo bendrovės direktoriumi dokumentas dėl dokumetų, turto perdavimo turėjo būti surašytas, bet koks tiksliai, jis neatsimena. Kai V. K. tapo direktoriumi kaltinime minėti vilkikai buvo nei jo, nei V. K. žinioje. Tuo metu bendrovėje buvo chaosas ir krizė. Jis tyčios pasisavinti vilkikų ir detalių neturėjo. Kai bankai pradėjo reikalauti, kad būtų mokami paskolų įnašai, jis susirgo. Bendrovėje buvo sunki situacija, nebuvo įmanoma sukontroliuoti jos veiklos. Tuo metu jis buvo šoke, manė, kad viską prarado. Jis blogai jautėsi, patyrė mikroinfarktą, gydėsi, todėl ligi šiol negali atsiminti visų aplinkybių. Jis neatsimena, ar banko lizingo sutartys buvo nutrauktos, tačiau atsimena, kad bankai minėjo, kad gali būti nutrauktos lizingo sutartys. Bankai buvo pasiruošę laukti, kada grįš iš reisų vilkikai, tik siuntė laiškus apie įsiskolinimus. Jo nuomone, jei vilkikai važinėjo po užsienio valstybes, jie nebuvo paieškoje. Jis neginčija šios aplinkybės, kad 2009-09-24 dėl įmokų nemokėjimo buvo nutraukta lizingo sutartis. Jis neprisimena, ar buvo gauti banko raštai dėl lizingo sutačių nutraukimų. Jis nežinojo, ką reikia daryti su vilkikais, nutraukus banko lizingo sutartis. Jis žinojo, kad vilkikus reikai grąžinti bankui. Kai kurias mašinas pagal lizingo sutartis bendrovė grąžino, kai kurias buvo sunku surasti. Jis neprisimena, kad bankai būtų nurodę bendrovei grąžinti vilkikus. Jam skambino iš bankų ir sakė dirbti su vilkikais toliau, kad viskas išsispręs. Apie tai buvo kalbama žodžiu. Galimai galėjo bendrovė gauti tokius banko raštus, dabar jis šito neatsimena. Jis buvo skambinęs kažkuriam bankui ir sakęs, kad patys banko darbuotojai atvažiuotų į bendrovę ir pasiimtų vilkikus. Jis girdėjo, kad kai kurie vilkikai buvo apgadinti. Jis nežino, ar ištiesų tie vilkikai buvo apgadinti. Apie tai, kad vilkikai galėjo būti apgadinti jam jo bendrovės darbuotojai nebuvo pranešę, tai pranešė patys banko darbuotojai. Jis žionojo, kad dėl vilkikų prieš juos surandant buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kai jis sužinojo, kad yra apgadinti vilkikai, jis dėl to nesikreipė į teisėsaugos institucijas, nes tuo metu jis dėl savo sveikatos būsenos, negalėjo suprasti, kas vyksta. Kas konkrečiai paliko kaltinime paminėtus vilkikus aikštelėse, jis neprisimena, greičiausiai vairuotojai. Galimai jie skambindavo bendrovei ir pranešdavo, kur paliko vilkikus, tačiau jis to neatsimena. Jam nėra žinoma, kurie vairuotojai grįžo vilkikais į Lietuvą, kur juos pastatė, kur konkrečiai banko darbuotojai surado tuos vilkikus. Jis nežino, kodėl jie buvo išrinkti. Galimai kas nors iš bendrovės darbuotojų galėjo piktmnaudžiauti bendrovės vadovų neveiklumu. Jam kažkas buvo pranešę, kad dingo kai kurie vilkikai, kad juos pavogė, vėliau jis sužinojo, kad bankas paėmėm tuos vilkikus. Tai, kad bankai atsiėmė savo vilkikus, apie tai jam nebuvo pranešta, nebuvo surašytas joks dokumemntas. Jis nepripažįsta, kad neatlygintinai, savo nuožiūra naudojo ir pasisavino kaltinime paminėtus vilkikus. Nei jis, nei V. K. negavo jokios finansinės naudos dėl to, kad laiku nebuvo grąžinti vilkikai bankams. Jis nebuvo davęs jokių bendrovės darbuotojams nurodymų išrinkti, demontuoti kaltinime paminėtus vilkikus. Kai V. K. tapo bendrovės direktoriumi, kaltinime minėti vilkikai buvo reisuose. Vilkikų vairuotojus kontroliavo bendrovės darbuotojas, vardu D., pavardės neatsimena, kuris buvo atsakingas ir už visą bendrovės transportą. D. taip pat kontroliavo ir vilkikų techninį stovį. Jis nežino, ar D. materialiai buvo atsakingas už tuos vilkikus. Jis nepripažįsta ieškinių, kadangi nedalyvavo bankams pardavinėjant vilkikus, nežino, kam jie buvo parduoti ir už kiek. Kiek pamena, kai jis tapo bendrovės direktoriaus pavaduotoju, jis nepasirašinėjo kaip bendrovės direktorius. Perduodant bankroto admionistratoriui turtą dalyvavo jis ir V. K.. Jis nežino, kokie kreditoriniai reikalavimai buvo pareikšti bendrovei. Taip pat nepamena, ar apie direktoriaus pasikeitimą jis pranešė lizingo bendrovėms. 2008-06-15 V. K. buvo paskolinęs bendrovei 328.000 litų. Tai nebuvo pinigai skirti pirkti automobiliams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo jo buvusi žmona F. J.. K., jo dukros vyras, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis buvo atsakingas už transportą. Jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki skyrybų su žmona. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertėsi tokia pat veikla kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys vilkikai nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Dokumente, esančiame I tome, 96 bylos lape, 2009-11-25 rašte jis yra pasirašęs vietoj V. K., nes tuo metu V. K. nebuvo. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ir kitų lengvųjų automobilių, įsigytų lizingo būdu, bet jie yra tinkamai grąžinti bankams. Tuomet banko darbuotojai patys atvažiuodavo ir paimdavo juos. Jis nepamena, ar nuo 2009-06-18 (tomas I, lapas 22) iki 2009 metų pabaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą, ar važinėjo vilkikai. D. priimdavo užsakymus ir nurodinėjo vilkikų vairuotojams, kur reikia važiuoti. Kai pradėjo gauti iš bankų pranešimus apie įsiskolinimus, tuomet bendrovė jokių pajamų negaudavo. Vairuotojams algos būdavo mokamos, užsienio užsakovai skolingi bendrovei neliko. Už užsakymus pinigus gaudavo banko pervedimais ir grynaisiais. Jis nežino, ar iškėlus bendrovei bankroto bylą, buvo patenkinti kreditorių reikalavimai. Pakeitus kaltinimą teisme, kaltinamasis J. J. teismui paaiškino, kad patvirtina anksčiau teisme duotus parodymus, teismui dar paaiškino, kad savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų nepripažįsta, jokio turto nebuvo išvaistęs, nors jo nurodymu piniginių lėšų ir turto apyrašą surašė galimai buhalterė, kurį pasirašė jis ir V. K., realiai toks turtas ir dokumentai V. K. nebuvo perduoti. V. K. nereikalavo reliai perduoti tokio turto. V. K. žinojo, koks yra visas bendrovės turtas, jam tai buvo pasakyrtta ir žodžiu. Jei būtų pareikalavęs, būtų perdavęs. Jis nežino, kodėl nepasirašyta šio dokumento antrame lape, galimai jis pamiršo duoti pasirašyti V. K.. Bendrovės antspaudas gulėdavo bendrovės kabinete, stalo stalčiuje. Jis su V. K. sprendė kai kuriuos bendrovės reikalus, tačiau V. K. mažiau būdavo bendrovėje nei jis. Jis, kaip bendrovės direktoriaus pavaduotojas turėjo teisę valdyti bendrovę, duoti nurodymus, po 2009-07-10 kaltinime minimi vilkikai buvo jo žinioje. Jis nesutinka su kaltinime nurosdytu teiginiu, kad V. K. buvo fiktyvus direktorius. Galimybės baigti užsakymą ir grįžti į Lietuvą nebuvo, nes norėjo toliau dirbti, neprarasti klientų ir išsisukti iš krizinės situacijos. Galima buvo paskambinti vairuotojams, kad šie grįžtų į Lietuvą ir duoti nurodymus, kur konkrečiai pastatyti vilkikus, tačiau jis to nepadarė, nes tuo metu jis sirgo, negalėjo vaikščioti. To nepadarė V.k. todėl, kad tarp jų vyko nesklandumai. Dėl sveikatos problemų jam nerūpėjo vilkikų likimas. Vilkikai nebuvo apdrausti.

Kaltinamasis V. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino iš daliers ir teismui paaiškino, kad turėjo su J. J. verslo reikalų. Buvo jam paskolinęs pinigų. Kai prasidėjo ekonominė krizė, J. J. sakė, kad bus geriau, jei jis taps bendrovės direktoriumi tam, kad J. J. galėtų atidaryti kitą įmonę, paimti iš banko paskolą ir sumokėti šios bendrovės skolas. Jis pasitikėjo J. J.. Jis ketino būti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi apie du mėnesius, todėl pasirašė su J. J. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Už perkamas akcijas nieko nemokėjo. Prieš sudarant pirkimo- pardavimo sutartį ir pasirašant turto apyrašą jis žinojo, kad realiai bendrovei nevadovaus. Pagal apyrašą jam joks turtas, jokie dokumentai ir pinigai nebuvo perduoti. Jis prisimena, kad J. J. jo paprašė pasirašyti ant tuščio blanko, sakydamas, kad reikia įgaliojimui mašinai į užsienį. Jei jis matytų, kokį turtą J.j. jam perduoda, jis niekada nepasirašytų tokiame apyraše. Jis anksčiau su bendrovėmis reikalų neturėjo. Nežinojo, kad perkant akcijas perduodami ir dokumentai. Jis taip darė norėdamas, kad J.j. greičiaus grąžintų jam jo paskolintus pinigus. Aš buvau įsitikinęs, kad su manimi atsisakitys. Jis realiai niekada nevadovavo įmonei. Jis užregistravo minėta akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Bendrovės dokumentų neturėjo. Kai bankai, iš kurių buvo įsigyti kaltinime minėti vilkikai, sužinojo, kad yra pasikeitęs bendrovės direktorius, jis pats nuvyko į bankus ir raštu pareiškė, kad realiai jis bendrovei nevadovauja.jis nežino, ar realiai buvo apyraše išvardintas turtas. Jis negaudavo jokio atlyginimo. Jis nieko nežino apie vilkikus, nes jis niekada nesikišo į bendrovės reikalus, nieko apie vbilkių reisus, užsakymus nežinojo, bankas asmeniškai jam apie vilkikų gražinimus nepranešdavo, nes žinojo, kad jis nėra bendrovės direktorius. Kai prasidėjo piniginės problemos, jis pradėjo reikalauti iš J,j. ataskaitų, kaip yra naudojami jo paskolinti pinigai.

Liudytojas T. V. teisme parodė, kad dirbo UAB „Snoro lizingas“ rizikos egos taip atvaldymo juristu. Apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo, kai byla buvo perduota iš kito padalinio dėl skolų už lizinguojamus vilkikus. Tai galėjo būti 2009 m. birželio – liepos mėn. Jis buvo vienas iš asmenų, kurie prižiūrėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansavimo sutarčių priežiūrą. Jis bendravo su J. J. kaip su įmonės vadovu. V. K. sužinojo tik per bylos nagrinėjimą. Atsimena, kad iki bylos buvo toks momentas, kad keitėsi direktoriai, bet, mano, kad J. J. vadovavo įmonei. Buvo sudarytos su bendrove keturios sutartys dėl vilkikų įsigijimo. Ikiteisminio tyrimo metu jis tiksliai nurodė vilkikus ir jų numerius. Sutartis gali būti nutraukta ir klientas turi atlyginti nuostolius, grąžinti turtą, jei yra kliento kaltė. Visos sąlygos yra numatytos lizingo sutarties bendroje dalyje. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pareikalauta grąžinti skolas, grąžinti vilkikus ir atlyginti nuostolius. Tai nebuvo padaryta gera valia, skolos ir nuostoliai nebuvo sumokėti. Jo pareiga buvo tuo pasirūpinti, todėl teko bendrovę raginti. Jis ir jo kolegos bendravo su J. J.. J. J. buvo išdėstyti reikalavimai, kuriuos pastarasis žinojo. Gali būti, kad 2007-11-21 vilkikas buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dvi sutartys buvo sudarytos 2007 lapkričio mėn., kita - 2008 m. sausio mėn. ir vasario mėn. Pradžioje bendrovė įmokas mokėjo, mokėjimai buvo reguliarūs ir tvarkingi. Kai atsirado sąlygos nutraukti sutartį, tai buvo pareikalauta grąžinti turtą ir atlyginti skirtumą tarp sutarties vertės ir turto faktinės vertės, kas numatyta 14,3 sutarties punkte. Reikalavimai nebuvo įvykdyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo siunčiama registruotu paštu pranešimas dėl sutarties nutraukimo. J. J. buvo asmeniškai informuotas. Jo kolegė apie tai informavo J. J.. Nuo sutarties nutraukimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo per konkretų laiką grąžinti vilkikus, tai buvo nurodyta pranešime dėl sutarties nutraukimo. Buvo nurodytas dešimties kalendorinių dienų terminas. Gali būti, jog kolegos bendravo su J. J., bet jis po sutarties nutraukimo su juo nebendravo. Sutartis buvo nutraukta 2009 m. birželio mėn. 2009 m. rugsėjo mėn. buvo gautas pranešimas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi įsipareigojimų klientui Europoje ir prašė iki gruodžio mėnesio palaukti, pranešime pasirašė J. J.. Be to, 2009-08-14 buvo pranešimas „Snoro lizingui“, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžina PVM sąskaitas – faktūras nutraukus sutartis dėl turto neišmokėtos vertės. Jas grąžina, nes nepasirašė turto perdavimo akto. Buvo J. J. parašas, kad jis faktūras yra gavęs, o jos išstatomos kai yra nutraukiama sutartis. „Snoro lizingas“ atgavo vilkikus, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimus. Turtas buvo atgautas ikiteisminio tyrimo darbuotojo ir „Snoro“ darbuotojų pastangomis. Vieną dieną gavo informaciją, kad vilkikai yra palikti aikštelėje Gariūnuose. Jie buvo labai blogos techninės būklės. Vilkikai buvo apžiūrėti tą pačią dieną ir surašyti apžiūros aktai. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekas neinformavo banko darbuotojų dėl vilkikų. Su J. J. nepavyko susisiekti. Jis neatsimena, ar visi vilkikai buvo grąžinti tuo pačiu metu, vienas galėjo būti grąžintas anksčiau. Trys vilkikai buvo vienu metu toje aikštelėje. UAB „Snoro lizingas“ patyrė nuostolių ir yra pareikštas civilinis ieškinys. Palaiko civilinį ieškinį. Vilkikai buvo parduoti po civilinio ieškinio pareiškimo. Byloje yra duomenys, kiek kainavo parduotas turtas. „Snoro lizingas“ pateikė pretenzijas bankrutuojančiai įmonei. Byloje yra kreditorinis reikalavimas. Vilkikai turėjo esminių trūkumų, kai kurie buvo be variklių, greičių dėžių, kardaninių velenų, ratų ir su kitais pažeidimais. Buvo matyti, kad tai kaip metalo laužas. Vilkikai buvo nurinkti tyčia. Kai jis sužinojo, kur vilkikai yra, tai tą pačią dieną važiavo žiūrėti. Jis neatsimena, ar buvo trys ar keturi vilkikai. Automobilių aikštelė buvo saugoma. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai aiškinosi dėl vilkikų, kurie buvo pas aikštelės darbuotojus. Jis girdėjo kalbant ikiteisminio tyrimo pareigūnus, kad minėti vilkikai buvo atitemti kitų vilkikų. Kai kurie vilkikai neturėjo techninių galimybių judėti. Jei tokie vilkikai būtų grąžinti per tris dienas, tai būtų surašyti trūkumai ir nebūtų išdėstyti reikalavimai grąžinti nuostolius. Jis nežino, koks asmuo informavo apie paliktus vilkikus. Jis dalyvavo apžiūrint vilkikus, taip pat dalyvavo ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir aikštelės darbuotojas. Viską fiksavo ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Turto vertė buvo apytiksliai 732 000 litų, turto rinkos vertė apytiksliai 259 000 litų. Vien jau skirtumas tarp rinkos turto vertės ir neapmokėtos vertės sudarė 472 000 litų. Jis su V. K. nebendravo ir jie kreipėsi įmonę kaip į juridinį asmenį ir jiems nėra svarbu, kas vadovauja įmonei. Taip neįmanoma, kad keturi vilkikai būtų valdomi be niekieno žinios ir, kad be kažkieno nurodymų ir pačios įmonės žinios būtų nuvežti į konkrečią vietą ir palikti. Automobilių raktai ir dokumentai buvo palikti aikštelėje nenustatyto asmens. Aikštelė buvo saugoma ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai bendravo su sargu. Mano, kad aikštelės darbuotojų kaltės nėra, kad priėmė tokius automobilius. Techniškai neįmanoma be specializuotos serviso įrangos išmontuoti greičių dėžės, kardaninio veleno. Taip pat buvo pareikšti reikalavimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procese. Į ikiteisminio tyrimo instituciją jie kreipėsi dėl turto pasisavinimo, kai nepavyko susigrąžinti turto. Tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir pradėjus paiešką liudytojas informavo J. J., kad jie kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas tik tuomet vilkikai buvo rasti. Per laikotarpį, kai sutartis buvo nutraukta ir rasti vilkikai, J. J. nerodė didelės iniciatyvos, o lizingo bendrovės darbuotojai rodė iniciatyvą. J. J. ne visada atsiliepdavo, todėl susidarė įspūdis, kad jis vengia bendrauti. Suprantama, kad kai vilkikas grąžinamas padėvėtas, tai jis yra nusidėvėjęs natūraliai. Šiuo atveju variklis negali pats iškristi. Jis daro prielaidą, kad įmonė buvo prie bankroto ribos, todėl tos dalys buvo paimtos, realizuotos ir motyvas buvo gauti turtinės naudos. Prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijant vilkikus, buvo vertinamaq jos veikla, naudojamasi tam tikra vertinimo metodika, buvo pareikalauta tam tikros finansinės ataskaitos. Tuo metu buvo priimtas sprendimas suteikti finansavimą. 2007-2008 metais šis verslas klestėjo, tačiau iškilusi krizė sujaukė planus.

Liudytojas P. J. teisme parodė, kad UAB „Snoro lizinge“ dirbo nuo 2006 m. iki 2012-07-01. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi dėl transporto priemonių finansavimo ir finansavimas buvo suteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsigyjant keletą transporto priemonių. Su įmone dirbo vadybininkas V. Jis ir pats dalyvavo kaip skyriaus vadovas. Jis dalyvavo sprendimų priėmimo etape, prižiūrint teikimą dėl finansavimo suteikimo, ir po sutarčių sudarymo, administruojant sutartis, iki tam tikro momento teko bendrauti su klientu. Buvo bendraujama su J. Gali būti, kad buvo prašoma lizinguoti 10 automobilių. Buvo perduoti 4 vilkikai. Sutartys įmonėje buvo administruojamos nustatyta tvarka ir jis buvo vienas iš vykdytojų. Tam tikrais etapais tikrai buvo pažeidimų. Kiek pamena, buvo siunčiami pranešimai skolininkui, buvo bendrauta ir telefonu, buvo susitikta tiesiogiai su J. Kiek pamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo naujus vilkikus. Pats perdavimo faktas yra forminamas perdavimo aktu. Buvo perduoti tokie vilkikai, kokius užsakovas užsakė iš gamintojų, o vilkikų komplektacija yra nurodyta prieduose prie lizingo sutarčių. Patvirtina, kad bendravo su transporto vadovu Kristupu, kurio pavardės nežino. Lizingo sutartys buvo nutrauktos, esant pradelstiems mokėjimams. Apie sutarčių nutraukimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuota nustatyta tvarka. Buvo siunčiami pranešimai ir, mano, jog buvo parnešta telefonu. Po sutarčių nutraukimo buvo bendrauta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl turo grąžinimo. Negali pasakyti, su kuo buvo bendrauta ir ar jis pats bendravo. Po sutarčių nutraukimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo, kad buvo nutrauktos sutartys. Jis pamena pokalbį su J. ir pastarasis žinojo apie „Snoro lizingo“ ketinimus. Pradelsimai yra labai reikšmingi ir jis buvo informuotas, kad, nevykdant mokėjimų, sutartys bus nutrauktos ir reikės grąžinti turtą. Kiek laiko po nutraukimo buvo reikalauta, kad būtų grąžinti vilkikai, tai tiksliai įvardinti negali, galimai apie pusę metų virš pusės metų. Vilkikai buvo grąžinti. Kiek pamena, iš pradžių negalėjo susigrąžinti turto. Buvo nebendraujama arba sakoma, kad automobiliai išvykę kažkur į Rusiją. Tačiau kažkuriuo momentu, pasitelkus „(duomenys neskelbtini)“ pagalbą, buvo susitarta, kad automobiliai bus grąžinti ir buvo sutarta konkreti diena. Tačiau automobiliai nebuvo grąžinti. Po to iš savo partnerių gavo informaciją, kad yra automobiliai palikti Gariūnuose, joks perdavimo aktas nebuvo surašytas. Pagal automobilių valstybinius numerius suprato, kad tai banko automobiliai. Kolegos su policijos pareigūnais nuvyko ir rado automobilius. Grąžinimas buvo užsitęsęs. Buvo ilgas laiko tarpas, siekiant susigrąžinti. Bendrovės vadovybė aiškino, kad automobiliai yra užsienyje. Tai patirtinantys dokumentai nebuvo pateikti. Maždaug praėjus dveims mėnesiams po sutarčių nutraukimo „Snoro lizingas“ kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilių paieškos. Po to, kai automobiliai buvo rasti Gariūnuose, bankas susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovais. Ar buvo bendrauta konkrečiai su J., atsakyti negali, nes ne jis bendravo. Jis buvo nuvykęs į Gariūnus apžiūrėti automobilių, darė nuotraukas ir aprašė matomus trūkumus ir defektus. Trūkumai buvo akivaizdūs. Trūko spoilerių, veidrodėlių, trūko kai kurių padangų. Kai kurios padangos buvo akivaizdžiai permontuotos su skylėmis. Trūko kuro bakų, kardadinių velenų, greičių dėžių, viduje salono, kabinose, matėsi, kad nurinktos tam tikros detalės. Visus apgadinimus, trūkumus užfiksavo dokumentuose. Ar aikštelė buvo saugoma, jam sunku pasakyti, nes automobiliai buvo jau pervaryti į jų partnerių aikštelę, kuri yra saugoma. Kiek žinoma, buvo surašyta pretenzija, bet administravimą vykdė ne jis. Kai yra nemokami įnašai pagal lizingo sutartis, tai laikoma esminiu pažeidimu. Pats lizingo sandoris, tai toks sandoris, kai lizingo bendrovė įsigyja kliento pageidaujamą turtą ir perduoda jį naudotis klientui su sąlyga, kad klientas moka mokėjimus, padengia visą turto vertę bei palūkanas. Tai, šiuo atveju, pinigai klientui negrąžinami, nes jis neišmokėjo turto vertės. Turtas nusidėvėjo ir prarado dalį vertės. Gali būti, kad kažkuriuo momentu buvo surašytas vekselis kaip papildoma garantijos priemonė. Vekselis turbūt buvo tai sumai, kur buvo įsiskolinusi. Tokios būklės grąžinti vilkikai buvo netinkami naudoti ir, kiek pamena, buvo nevažiuojantys. Turtas buvo vėliau realizuotas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ siunčiamuose dokumentuose, atrodo, sutarties nutraukime, yra nurodytos grąžinimo sąlygos ir jos nebuvo įvykdytos. Prieš sudarant sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo tikrinama finansinė padėtis ir turtas. Paskolų komitetas priėmė sprendimą finansuoti, taigi jis gali daryti prielaidą, kad finansinė – ekonominė situacija ir verslo perspektyvos leido manyti, kad įmonė bus pajėgi įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Lizingo bendrovė, prieš sudarant sutartį, į valstybines įstaigas dėl sumokėtų mokesčių nesikreipia. O įmonės finansinė – ekonominė būklė yra vertinama pagal pateiktą įmonės balansą. Nurodė, kad patį sprendimą priima paskolų komitetas ir jis buvo vienas iš jo narių. Tas faktas, kad pasikeitė direktorius, tapo jam žinoma vėliau ir tai jis sužinojo neoficialiai. Jis nežino, kodėl kai atsirado automobiliai nedalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai. Buvo sutarta, kad bus informuoti dėl vietos ir laiko. Pats grąžinimo faktas įvyko ne pagal susitarimą. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo bendrauta su J. ir transporto vadovu Kristupu. Buvo svarstoma dėl vekselio, nes tuo metu buvo taikoma tokia praktika analogiškuose situacijose. V. K. nepamena.

Liudytojas M. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad nuo 2007 – 2008 metų dirbo vadybininku „SEB lizinge“. Jo pareigos buvo kliento rizikos vertinimas, sutarčių sudarymas ir sutarčių vykdymo stebėjimas. Jis, prieš sudarant lizingo sutartį, vertino bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo priimtas sprendimas, finansuoti transporto įsigijimą. Pamena, kad finansavimas buvo kelis kartus, o kiekio, kiek buvo patvirtinta, nepamena. Pagal to meto vertinimą, įmonė galėjo prisiimti finansinius įsipareigojimus. Kiek pamena, bendrovė užsiminėjo vaisių prekyba. Lėšas naudojo savam transportui išpirkti. Jis nedirbo, kai jau prasidėjo problemos dėl mokėjimo. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendravo su J. J.. V. K. vardas ir pavardė jam nieko nesako. Dėl ko buvo nutrauktos sutartys, nežino. Kai sutartis yra nutraukiama, turi būti grąžinamas pagal ją įgytas turtas. Kaip numatyta lizingo sutaryyje, laiku negražinus turto, po 30 dienų siunčiamas raginimas. Dažniausiai vykdomos derybos. Nesant bendradarbiavimui, yra kraštutinė priemonė – turto paėmimas. Su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta standartinė sutartis be išlygų ir papildomų sąlygų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti ne vienas įspėjimas, kad nesumokėjus tam tikros sumos, sutartis bus nutraukta ir, praėjus terminui, rašomas raštas, kad sutartis nutraukta ir turtas turi būti grąžintinas į konkrečiai nurodytą vietą. . Turtas buvo pirktas visiškai naujas. Yra numatytas natūralus nusidėvėjimas. Natūralus nusidėvėjimas yra natūraliai dylančios detalės, neliečiant vidinių agregatų. Apibraižymai išorėje yra nenatūralus nusidėvėjimas. Iš pradžių bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įmokas mokėjo laiku. Atsiimtas turtas ir yra likutinė vertė. Kai buvo sudarytos sutartys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas bendravo geranoriškai. Apie turto grąžinimą nebuvo aptarinėjama. Sutarties nutraukimo sąlygos, sudarant sutartį, nebuvo aptarinėjamos. Jam neteko matyti grąžintų automobilių. Dėl jų grąžinimo aplinkybių nieko nežino.

Liudytojas V. K. teisme parodė, kad jis dirbo „SEB lizingas“ iki 2011m. balandžio mėnesio. Jis užsiėmė turto grąžinimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ po sutarties nutraukimo klausimais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 3 dienos nuo sutarties nutraukimo turėjo grąžinti turtą, bet nebuvo grąžinta. Vilkikai – tai turtas, kuris uždirba pinigus įmonei. Klientas teigė, kad jų nėra ir jie išvykę. Kur buvo laikomi vilkikai, niekada ir nebuvo pasakyta. Kad vilkikai reise, pranešė pats J. Jis neprisimena, kad būtų bendravęs su V. K.. Kad automobiliai reise, jam buvo sakoma pakankamai ilgai. Gal apie pusmetį, keletą mėnesių. Pateisinantys dokumentai nebuvo siunčiami. Viskas buvo sakoma žodžiu. Jis nepamena, su kuo bendravo ir kam pasakė, kad dokumentai ir raktai yra pristatyti pas partnerį. Paskambinus partneriui „(duomenys neskelbtini)“, jie patvirtino, kad autombiliai yra atvežti. Lizingo banko sprendimas buvo, kad automobilius turi paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis. Jis nežino, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius sutartį, bet automobiliai stovėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje. Pačią automobilių paiešką atliko kitas partneris - įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Pagal visą tvarką, kai sutartis nutraukiama, yra susisiekiama su klientu ir jam pranešama, kad sutartis nutraukta, įmokų nereikia mokėti ir nurodoma, kur reikia grąžinti turtą per tris dienas ir yra nurodoma aikštelė. Jei pats negali, tai sakoma, kur reikia atvažiuoti ir turtas bus paimtas. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją turėjo būti atvaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkikai, bet jie nebuvo atvaryti. Iš „(duomenys neskelbtini)“ paimant automobilius dalyvavo ir apžiūrėjo automobilius antstolis. Jis viską fiksavo. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad automobiliai yra tokios būklės ir negali važiuoti, tai vyko su antstoliu, kad būtų fiksuota jų būklė. Kaip atvažiavo į aikštelę automobiliai, jis negali pasakyti. Pagal situaciją juos turėjo arba atvežti, arba atvilkti. Su sargu „(duomenys neskelbtini)“ bendravo telefonu ir sargas pasakė kad vilkikus atvilko. Jis asmeniškai buvo nuvykęs į tą aikštelę. Automobiliai buvo išardyti, gale, kur turi būti du ratai, tai po vieną nuimta, nuimti stabdžių suportai, nuimti kardaniniai velenai, veidrodžiai, greičių dėžės, išardyti varikliai. Antstolis viską fiksavo. Kiek žino, vilkikus pargabeno į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią aikštelę ir jie buvo pastatyti ilgam laikui, o po to lyg parduoti. J. žinojo apie grąžinimo procedūrą. Kalbos, kad pirma dokumentus, raktus grąžins, o po to automobilius, nebuvo. J. žadėjo atvaryti automobilius, sutvarkyti, bet kad tuo metu vilkikai buvo reisuose. J. aiškino, kad automobiliai yra užsienyje, dirba ir trūksta pinigų juos pristatyti.UAB „(duomenys neskelbtini)“ net buvo dėl to atsiuntusi kažkokį raštą. Apie vilkikų būklę kalbos nebuvo. Tokią vilkikų būklę, kokią aptiko, negalima vertinti kaip transporto priemonių nusidėvėjimą. Tokiu būdu automobiliai nenusidėvi. Bankui paskambino iš „(duomenys neskelbtini)“, pranešė, kad taksistas atvežė vilkiko raktus ir dokumentus. Patys pirmieji tą pastebėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, kai vyko su antstoliu, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekvietė. Lizingo sutartyje nėra numatyta, kaip tokiu atveju turi lizingo darbuotojas elgtis. Priėmimo perdavimo aktas yra surašomas, bet tai nebuvo normalus turto perdavimas, kaip numatyta sutartyje. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų nekvietė ir jiems nepranešė. Kai antstolis užfiksavo vilkikų pažeidimus, tai visa dokumentacija buvp perduota teisininkams.

Civilinis ieškovas N. Š. teismui parodė, kad ieškinys yra grindžiamas turto vertinimo ataskaitomis, suma yra nurodyta ir papildyti kažko neturi. Savo civilinį ieškinį palaiko, dokumentus pateikė. Mano, kad viskas yra byloje. Jis teigia, kad tiksliai yra nurodytos detalės ir byloje yra faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Sako, kad jei kažkas išmontavo tas pačias detales iš vilkikų, tai jų ir trūksta. Jie paskaičiavimais rėmėsi faktinių aplinkybių nustatymo protokolu. Teigia, kad pirkimas – pardavimas įvyko 2011-01-10, o aktas surašytas 2010-03-04. Aikštelėje buvo apžiūrėtos 2010-03-02. N. Š. negali paaiškinti, kaip buvo atrastos transporto priemonės ir kas pranešė. Teigia, kad praktika yra tokia, kad kai vengiama grąžinti turtą, lizingas bendradarbiauja su bendrovėmis, kurios užsiima to turto paieška. SEB lizingas ieškojo jau savo turto ir turbūt ieškojo Baltijos (duomenys neskelbtini)“ įmonė ir jie bendravo su J. J.. Teigia, kad po sutarties nutraukimo jis su įmone nebendravo. Kiek jam teko bendrauti su vadybininkais, visi dokumentai buvo pasirašyti J. J., nors direktoriumi buvo paskirtas V. K.. Kad būtų kas nors bendravęs su V. K. tokios informacijos nėra.

Teismo posėdyje liudytojas I. L. parodė, kad jis bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ po lizingo sutarčių nutraukimo. Bankui buvo aiškinama, kad nemokamos įmokos už vilkikus dėl finansinių problemų. Bankas rado vilkikus rado. Jis neprisimena, kas konkrečiai informavo banką, kur yra vilkikai, greičiausiai kažkas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis nuvyko į aikštelę apžiūrėti vilkikų. Koks buvo jų stovis, dabar neatsimena. Negali pasakyti, ar bankui padaryta reali žala dėl vilkikų. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasikeitė direktorius ir akcininkas, jis nepamena, ar žinojo. Nutraukus sutartį, turtas turėjo būti grąžintas per 3 kalendorines dienas kaip ir numatyta sutartyje. Kiek praėjo laiko ir buvo rasti vilkikai, tiksliai negali pasakyti. Vilkikai nebuvo grąžinami, nes buvo aiškinama, kad jie buvo reisuose. Ar dėl to buvo pateikti dokumentai, nepamena. Jis negali pasakyti, kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo lizingo įmokų. Jis bendravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose su J. Su V. K. nebendravo.

Liudytoja G. G. teisme parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1999 iki 2010 m. kovo mėn., iki bendrovės bankroto. Direktorius ir vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas buvo J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi lizingo sutartis su bankais dėl vilkikų įsigijimo. Iš pradžių buvo mokamos įmokos, bet prieš tris metus prasidėjo finansiniai sunkumai. Su bankais dėl įmokų bendravo vadovas J.. Pusė metų iki bankroto, 2010 m. vasarą, pasikeitė vadovas – juo tapo K. Ji nedalyvavo dokumentų K perdavime. Ji parengė viską, kas priklauso, kad turtas būtų perduotas K. Negali pasakyti, ar K. žinojo apie įmonės padėtį. Iš bankų buvo gaunami laiškai ir įspėjimai, kurie bvuo perduodami vadovui. Kuris vadovas gavo įspėjimo laiškus, nepamena. Ji žinojo, kad pagal sutartį, turi būti grąžinti vilkikai. Pradžioje su „Swedbank“ buvo grąžinti automobiliai, nepamena, kokie. Po to „SEB lizingas“, „Parex Lizingas“, „Snoro lizingas“ pareiškė pretenzijas, nes buvo nemokėta kažkiek ir reikėjo grąžinti turtą. Dėl ko turtas nebuvo laiku grąžintas, nežino. Kaip ir kada turtas buvo grąžintas, negali pasakyti. Nors buvo pateikiami bankų prašymai grąžinti, bet automobiliai buvo siunčiami į reisus. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė bankams dokumentus dėl išvykusių automobilių, ji nežino. Kur buvo vilkikai, pasakyti negali, nes nežino. Ji nežino, ar buvo kokios pareigybinės instrukcijos. Darbuotojų pareigos buvo numatytos darbo sutartyse. Kai vilkikai nebūdavo reisuose, jie būdavo saugomi aikštelėse. Bendrovė dėl to buvo sudariussu saugojimo aikštelėmis. Kur buvo aikštelės, nepamena. Jei yra dokumentas, tai buvo. G. G. parodė, kad dokumentai turėjo būti priduoti į Registrą, buvo viskas laiku priduodama ir galima ten visus duomenis gauti. Ne jos buvo sprendimas, ar yra pajėgūs lizinguoti automobilius. Finansiniai sunkumai atsirado, kad gal dėl to, kad toks laikas papuolė. Negali pasakyti, bet stengėsi dirbti gerai. Kada prasidėjo toks laikas, kai buvo sąskaitos areštuotos, tai prasidėjo sunkumai. Negali nieko pasakyti, dėl kokios priežasties atsirado sunkumai. Buvo taip, kad 3 – 4 mėnesius buvo blogai, bet po to vėl gerai. Sunkumai visada buvo. Viskas buvo mokama per banką. Visi dokumentai, kurie buvo įmonėje, buvo perduoti bankroto administratoriui. Bankroto administratoriui įmonės turtą perdavė jinai ir Janas, jai atrodo, kad ir K. Turto įmonė neturėjo, viskas buvo lizinguota. Kreditinių reikalavimų sumos negali pasakyti. G. G. teigė, kad su J. J. santykių nebuvo jokių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ girdėta ir buvo labai seniai, tai kaip papildomas darbas. Ne taip seniai, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atrodo, J. buvo vadovu. Bet tai buvo labai seniai. Ji gal pusę metų tvarkė dokumentus, bet jokios veiklos įmonė nedarė. Pagal vadovo reikalavimus, buvo atiduotas generatorius, su kuo ji galėjo daryti pavedimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo santykių kaip klientė. Buvo sutartį sudarę ir paslaugas galėjo teikti. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ užmokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams, reikia žiūrėti į sutartį į ir joje viskas buvo aprašyta, visi įsipareigojimai, bet dabar tiksliai negali pasakyti. Galėjo būti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavus pinigus ir mokėjus lizingams, sumokėjo kitiems. Galėjo mokėti ir ne. Buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ visos sąskaitos areštuotos. Visi atsiskaitymai ėjo per kasą. Visi buhalteriniai įrašai, kuriuose ji yra yra teisingi ir kiti, kur pasirašyta pagal kasos dokumentus. 300 000 litų buvo panaudota turbūt apyvartai, kur jiems reikalinga. Jei patikrintumėt pavedimą, tai būtų aišku, kur jie nukeliavo. Jų buvo paprašyta paruošti formą perdavimui. Koks tikslas buvo K. pirkti įmonę, nežino. Žmonės dirbo ir turėjo gauti atlyginimus, todėl buvo per kasą atsiskaitymai. Dėl komandiruočių nelabai kaip viskas vyksta prisimena, bet B. žinojo, kur važiuoja automobiliai ir viską galėjo pasakyti ir jei pas ją yra šablonas, tai labai lengva atiduoti vairuotojui, kuris važiuos. Jis perskaito ir pasirašo. Su vairuotojais ji neturėjo nieko bendra. Buhalterinės apskaitos dokumentus, jei ji turėjo viską patikrinti ir paruošti, tai duodavo pasirašyti. Įmonėje buvo kasininkas J. A.. Ar dirbo artimų asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino. F. J. buvo J. J. žmona. Ar ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino. G. G. parodė, kad dėl pinigų perdavimo, sprendimus priimdavo vadovas. Kuris konkrečiai, tai nežino, nes dažniausiai sprendimai paskutiniu metu buvo abiejų. Po 2009 metų nurodymus dėl mokėjimų duodavo vadovybė, bet tos vadovybės neįmanoma apibrėžti. K. K. tapo direktoriumi, nebuvo įmanoma mokėti, nes buvo viskas areštuota. Per kasą buvos operacijos, bet beveik nieko. Dėl finansinių operacijų konkrečiai nepasakydavo, sprendimas buvo iš abiejų asmenų. Parodė, kad nežino, kur daugelis darbuotojų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo. Prašymus dėl įmokų atidėjimo nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingo bendrovėm nepamena, kas ruošė. Nežino, kodėl direktoriumi prisistato vienas asmuo, o formaliai yra kitas direktorius. Teigė, kad buvo 300 000 lt paskola, bet dėl jos grąžinimo nelabai ką pamena. O sutartyje parašyta, kam buvo skirti pinigai. Tai turbūt ir buvo panaudoti. „SEB lizingas“, „Snoro lizingas“ į ją asmeniškai nesikreipė, kad reikia surasti direktorių. Jai nebuvo žinoma, kad automobiliai netvarkingi. G. G. teigė, kad šiuo metu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ryšiu neturi. Ji parodė, kad dėl atlyginimų mokėjimų yra kasos dokumentai ir visi pinigai išmokėti. Ji nežino, nes kasininkė mokėjo. Kasininkė buvo J. A.. Ji buvo kasininkė ne visą laiką. Nepamena, kiek laiko ji buvo, bet pabaigoje kasininke ji nebuvo. Vėliau buvo kasininkais ji, J., K. G. G. teigė, kad tuo metu, kai nebuvo kasininkės, ji atliko kasininkės pareigas. Parodė, kad pinigus iš sąskaitos išimdavo vadovai arba K., arba J.

Liudytojas K. B. teismo posėdyje parodė, kad J. J. yra jo žmonos tėvas. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2007 – 2009 metų. Jo buvo vadybininko ir transporto vadovo pareigos. Jis dirbo su vairuotojais ir dar vykdė transporto priemonių eksploatavimo priežiūrą. Nurodymus, kur važiuoti vairuotojui, kokiu automobiliu duodavo buhalterija, bet ne jis. Automobilių jis nematydavo, nes su jais dirbo Europoje. Vairuotojai pasakydavo dėl gedimų, bet dažnai ir nesakydavo, nuslėpdavo, kad galėtų dirbti, važiuoti. Būdavo sankcijos už automobilio apgadinimą. Pradžioje bendrovės direktorius buvo J. J., o vėliau, pagal dokumentus, buvo K. Jis K., kaip naują direktorių, matydavo biure. Direktoriaus pasikeitimas įmonėje jo darbui įtakos neturėjo. Dokumentų pasikeitimo jis nematė, oficialaus pristatymo nebuvo. Vilkikų DAF buvo apie 15-17. Visi vilkikai buvo pirkti pagal lizingo sutartis. Lizingavimo dokumentų nematė, bet pagal dokumentuose esančius spaudus matė, kas savininkas. Vilkikai dažniausiai dirbo Vakarų Europoje. Lietuvoje nedirbo. Visi vilkikai buvo išvykę į reisus. Jis buvo sulaukęs gal porą skambučių iš banko darbuotojų, bet su jais reikalų nesprendė, juos nukreipdavo pas direktorių. Pamena, kad kartą skambino kažkoks banko darbuotojas, kuris ieškojo direktoriaus ir kažką sakė dėl nesumokėtos įmokos. Kokios ir kada įmokos buvo mokamos, nežino. Tai buvo 2008 metų vasaros pabaiga arba ruduo, tiksliai nepamena. Gal ir 2009 metai. Niekas jam neminėjo, kad yra nutrauktos lizingo sutartys. Jų nutraukimo pasekmių nežinojo. Jis mano, kad jei nemokama įmoka, turtą, nutraukus sutartį, reikia grąžinti. Kai automobiliai grįžo į Lietuvą, žino, kad kažkuris vilkikas buvo grąžintas kažkur į aikštelę prie Gariūnų. Paprastai vieno vilkiko reisas gali užtrukti nuo 3 savaičių iki 6 mėnesių. DAF vilkiko pagal važiuoklės numerius negali įvardyti. Pamena, kad kartą skambino iš kažkokio banko ir ieškojo vilkikų. Tas pats asmuo dar pasakė, kad reikia grąžinti vilkikus, kuriuos konkrečiai, jis nežino, gal tuo metu žinojo apie kuriuos eina kalba. Jis galėjo pasakyti banko darbuotojui, kad tie vilkikai yra Europoje. Ko gero, kad jie buvo reisuose ir dirbo. Jis neslėpė nuo banko informacijos, sakydamas, kad vilkikai Europoje, kai tuo tarpu jie buvo Lietuvoje. Tai galima patikrinti pagal vilkikuose esančias sekimo sistemas. Jis taip pat galėjo pažiūrėti, kur yra vilkikai kompiuteryje. Jokių priemonių grąžinti vilkikus jis nesiėmė, nes turėjo įsipareigojimus klientui ir turėjo juos vykdyti. Teisės nutraukti sutartį jis neturėjo. 2008 m. pabaigoje jis liepė vieną ar du vilkikus vairuotojui vardu G. nuvaryti į aikštelę prie (duomenys neskelbtini). Jis nežino, kam priklausė ta aikštelė. Tą aikštelę nurodė darbuotojas iš banko. To vilkiko valstybinio numerio ir spalvos tiksliai nepamena. Dėl to nuvaryto vilkiko bankas jokių pretenzijų nebuvo pareiškęs. Jis dalyvavo šio automobilio perdavime. Iš banko atstovo nebuvo. Jis mano, kad informavo banką telefonu, kad paliko automobilį. Jis nepamena, ar buvo nuvaryti vilkikai į (duomenys neskelbtini), esančią aikštelę. Jis asmeniškai dokumentų ir raktų taksistui nedavė. Jam tyrėjas pasakė, kad automobiliai buvo netinkamos būklės ir grąžinti netinkami. Su vairuotojais dėl vilkikų būklės nesiaiškino ir nelabai tuo domėjosi. Jis buvo atsakingas už tai, kad automobiliai tvarkingai važiuotų į Europą, buvo atsakingas už vairuotojų paiešką. Jis turėjo užduotį paruošti automobilius darbui. D. V. duodavo jam nurodymus paruošti vilkikus. Kai vilkikai grįždavo į Lietuvą, jis jų nepriminėjo. Kas tai turėjo daryti, jis nežino. Po metų darbo jis nežinojo, koks buvo automobilių stovis, nes tuo metu mažai dirbo ir mažai kur dalyvavo paskutinius pusę metų. Kai automobilis grįždavo, tai jis buvo laikomas (duomenys neskelbtini), automobilių saugojimo aikštelėje, kurią nuomojo įmonė. Vairuotojas paprastai žinodavo, kad reikia palikti vilkiką toje aikštelėje. Vairuotojas dokumentus ir raktus veždavo jam arba plikdavo pas sargą aikštelėje. Paskutinius pusę metų bendrovėje buvo betvarkė ir jis joje dirbo kaip antraeilėse pareigose. Jis tiesioginių nurodymų nei iš J., nei iš K. negaudavo. Su K. nelabai bendravo, matydavo jį ofise. Kartais pasirašinėdavo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose, kada ir kokiuose – nepamena. Kai jis dirbo, automobiliai buvo tvarkingi ir važiuojantys. Nebuvo tokio atvejo, kad automobiliai stovėtų neremontuoti. Automobilius remontuodavo ir Europoje. Jis visus juos paskutinį kartą matė važiuojančius. Kai jis išėjo iš darbo, niekam neperdavė savo darbo. Jis nežino, ar bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė kokią nors veiklą jam išėjus iš darbo. Automobiliai dar galėjo važiuoti į Europą. Jie buvo pakankamai geros būklės. Dėl ko bendrovėje pasikeitė direktorius, jam nėra žinoma. Kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustojo mokėti įmokas, jis nežino. Vilkikai buvo statomi tik aikštelėje, esančioje Salininkuose. Jis nežino, kaip vilkikai galėjo atsidurti kitoje aikštelėje. Jis apie tai nei su J., nei su K. nekalbėjo. Su juo nebuvo sudaryta visiškos ar dalinės materialinės atsakomybės sutartis. Jis turėjo vairuotojų telefonus, bet daugiausia su jais bendraudavo vadybininkas, kuris krovė automobilius. Grįžusi vairuotojo vilkiką priiminėjo kitas vairuotojas arba jis. Bet kai tvarkos jau nebuvo, tai jis jau jų nepriiminėjo. D. V. krovė automobilius ir buvo atsakingas už krovimo darbus. Priimant vilkikus joks aktas surašomas nebuvo, jis buvo surašomas, jei būdavo kokių nors gedimų. Komandiruotei lapus ruošdavo buhalterija, G. G.. Ant komandiruotės lapų pasirašinėjo tikriausiai jis ir vairuotojas. Jis nežino, ar bendrovė teikė ekspedijavimo paslaugas kokioms Lietuvos įmonėms. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo, kai išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima irgi transportu, ekspedicija. Jai vadovauja P. J.. Kas šios įmonės akcininkas, jis nežino. Galimai jam parodytą 2009-11- 30 raštą paruošė vadovybė. Jis neprisimena tokio atvejo, kad į bendrovės ofisą būtų atėjęs asmuo ir pranešęs, kur stovi vilkikai ir būtų perdavęs kokios nors vilkiko dokumentus ir raktus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelė iš pradžių buvo S. Paprastai vairuotojas perduodavo vilkiką kitam vairuotojui, o jei nebūdavo tokios galimybės, tada - jam. Netvarka darbe prasidėjo tada, kai vadovai retai lankydavosi ofise ir pradėjo vėluoti atlyginimai. 2009 metų pabaigoje ir 2010 metų pradžioje jis matydavo abu vadovus, bet retai. Pamena, kad jis paprašė vairuotojo Gintauto nuvaryti vilkiką, kurio valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) centrą. Šio automobilio dokumentus ir raktus jis buvo atidavęs Gintui arba jie galėjo būti Salininkuose, pas aikštelės sargą. Minėtą vilkiką jis matė. Buvo važiuojantis, tvarkingas.

Liudytojas S. R. teismui parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju nuo 2009-11-13 iki 2010-02-17. Jis nebuvo pas direktorių, bet mano, kad direktorius yra J. J., tačiau nėra dėl to tikras. Pamena, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkikai buvo tvarkingi. Įmonės administracija nebulkikąvo pareiškusi pretenzijų, kad jis paliktų netvarkingą vilkiką. Paimant ar priduodant automobilį sužiūri, ar nėra trūkumų ar įbrėžimų. Jei gerai atsimena, jis paskutinį kartą vilkiką perėmė Belgijoje, o važinėjo daug kur Europoje. Paprastai reisas užtrukdavo apytiksliai šešias savaites, kartais trukdavo ir ilgiau – apytiksliai iki 2 mėn. ir 2,5 mėn. Nėra taip buvę, kad jis grąžintų automobilį Lietuvoje. Jam teko girdėti, kad automobiliai buvo išardyti. Jam išįjus iš darbo su bendrovė pilnai atsiskaitė. Informaciją, kur reikia vežti, suteikdavo du jauni vadybininkai vyrai, su jais jis bendravo telefonu žinutėmis. Nežino, kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo vilkikų.Su įmonės vadovais jam neteko bendrauti. Jis nieko negirdėjo dėl vilkikų iškomplektavimo. Jis nežino, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikė vilkikus.

Liudytojas S. D. teismui parodė, kad dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ekspeditoriumi nuo 2009-10-06 iki 2010-12-21. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo tiksliai nurodęs, su kokiu vilkiku dirbo. Jis įmonėje dirbo su vienu iš vilkikų. Du vairuotojai nuvažiavo į užsienio valstybę. Pasikeitė su kitu vairuotoju. Jis atidirbo savo laiką ir tuo vilkiku grįžo į Lietuvą. Perėmė techniškai tvarkingą automobilį, nieko netrūko. Vairuotojai turėdavo pasirašyti aktą perimdami automobilį. Jis neprisimena konkrečios vietos, kur pridavė automobilį, bet kažkur Šalčininkų krašte. Aikštelę saugojo sargas. Jam paskambino iš bendrovės ir pasakė toje aikštelėje palikti automobilį. Susikrovė daiktus, paliko automobilį, raktelius perdavė sargui ir išvyko. Automobilį pridavė techniškai tvarkingą. Jam nebuvo dėl automobilio pareikšta jokių pretenzijų. Jei būtų kažkas negerai, bendrovė nebūtų atsiskaičiusi su juo. Nurodymus jis gavo iš vadybininko K., kurio pavardės neatsimena. Nieko nežino apie tai, kad vilkikas buvo išardytas, apie tai girdėjo iš pareigūnų. Vadybininkas nurodydavo reisus, adresus, o grįžo į Lietuvą per visą darbo laikotarpį tik vieną kartą. Vadybininkas paskambino jam ir pranešė, kur palikti automobilį. Jis pridavė raktus, o po to visus dokumentus. Aikštelėje, kurioje pastatė vilkiką buvo šlagbaumas. Kai jis privažiavo prie jo, priėjo sargas, kuriam jis pasakė, kad vilkikas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sargas jam liepė pastatyti automobilį. Jį įleido. Jo akivaizdoje niekas neapžiūrėjo automobilio, tik kai jis paliko jį, pridavė dokumentus – ataskaitas ir automobilio dokumentus jau įmonėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kai jis pastatė automobilį niekas nesurašinėjo jokio akto, o po to įmonėje – jis neatsimena. Bet jam po to paskambino ir pasakė, kad techniškai tvarkingas, viskas yra gerai su automobiliu. Dokumentus pridavė į buhalteriją, ten buvo vadybininkas K., kuris buvo atsakingas už automobilius. Jis jam perdavė dokumentus, o ataskaitas perdavė į buhalteriją. Sargui paliko tik automobilį ir raktus. Vairuotojai nepasirašydavo įsakymų, jiems būdavo pranešta SMS žinutėmis, kur važiuoti. Kai jis įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam pasakė, kad datą, kada turi išvažiuoti. Pirma jis važiavo į Olandiją su kitu vairuotoju. Ten jis sėdo į kitą automobilį, kur buvo kitas vairuotojas, perėmė iš to vairuotojo paminėtą automobilį ir ten pradėjo savo darbą. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį priėmė minėtas K., jis viską derino, sutartį pasirašė direktorius, su kuriuo nebuvo susitikęs. Neatsimena, kas darbo sutartyje pasirašė kaip direktorius.

Liudytojas R. B. teimui parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008 metų iki 2009 metų. Tuo metu vadybininkas buvo D., kuris reguliavo reisus, o už transportą (dėl remonto, dėl aptarnavimo) buvo atsakingas K. B.. Danas siųsdavo žinutes mobiliuoju telefonu, jis turėjo jo numerį, kartais paskambindavo. Neatsimena, su kokiu vilkiku dirbo, tik pamena, kad dirbo su DAF. Jį pakeitė vairuotojas Prancūzijoje, kurio pavardė P., jis ir liko dirbti Europoje. Jis nežino, koks to vilkiko likimas. Kai jį pakeitė P., tai jie surašė kažkokius aktus. Pažeidimų nebuvo. Automobilis buvo tvarkingas, važiuojantis. Jis nieko nežino dėl automobilių išardymo. Jis nežino tos aplinkybės, kad bankai reikalavo grąžinti kokį nors vilkiką. Kai vilkiką perėmė kitas vairuotojas, jis grįžo namo autobusiuku. Darbo pradžioje buvo toks atvejis, kai jis grįžo su vilkiku. Tada grįžęs buhalterijai perdavė išlaidas. Vilkiką statydavo (duomenys neskelbtini) aikštelėje, adreso tikslaus neatsimena. Kai įsidarbino, buvo paaiškinta tvarka, kaip tur būti paliekami automobiliai. Jei reikėdavo su tuo pačiu automobiliu vėl po kelių dienų važiuoti, tai jis automobilio neperdavinėdavo,. Automobilis būdavo tikrinamas, kai jį perimdavo kitas vairuotojas. Nežino, ar buvo pasirašyta sutartis su aikštelės savininku, bet patys vairuotojai pinigų už aikštelę nemokėjo. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį priėmė J. J., buveinė buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Liudytojas S. U. teismui parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ . Pamena, kad buvo ažinėti po Europą, vadybininkas vardu D. Kai jis turėjo vilkiku važinėti po Europą, tai Vilniuje tik pasiimdavo dokumentus ir autobusiuku važiuodavo į Europą. Atgal grįždavo taip pat automobusiuku. Po šešių savaičių kai atidirbdavo ir vėliau važiuodavo, būdavo kitas vilkikas. Jis neatsimena konkrečių numerių vilkikų, su kuriais dirbdavo. Jis atsikena vieną atvejį, kai jis grįžo iš Europos ir (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje pastatė automobilį, nes jam liepė ten pastatyti vadybininkas D. Tuomet jis atvažiavo vėlai ir jam atrodo, kad tą naktį liko nakvoti automobilyje, aikštelėje. Jei gerai atsimena, atvažiavo danas ir K. Taip pat jei gerai atsimena, tai automobilio būklė nebuvo tikrinama. Tuo metu automobilis buvo tvarkingas, buvo visos detalės. Apie minėto vilkiko likimą nieko nežino. Kažką girdėjo iš vairuotojo, kad automobiliai kažkaip išardyti, bet nežino, ar būtent tas minėtas vilkikas. Jei kas nors sugesdavo, tai kai važiuodavo iš Lietuvos su kitu vairuotoju, tai apžiūrėdavo automobilį, ir jei kas nors sugadinta, tai pažymėdavo akte, kurį pasirašydavo vairuotojai. Jis nepamena, ar kai atvarė automobilį, kur nors dėl to pasirašė. Aikštelė buvo saugoma, jokiame žurnale jis nepasirašinėdavo, jei gerai atsimena, tai pasakydavo įmonės pavadinimą. Jis nežino, kas vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)i“ . UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimą pervesdavo į banko sąskaitą, su juo buvo pilnai atsiskaityta.

Liudytojas V. U. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jį į darbą priėmė transporto vadovas. Direktorių J. ir K. jis nežino. Į darbą priėmė K. Dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi nuo 2009 pavasario ir iki 2009 pabaigos. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieną reisą turėjo į Liuksenburgą, jis nepamena. Jis nepamena tokių atvejų, kad vilkiko raktus atiduodavo ne vairuotojui. Automobiliai buvo laikomi Europoje. Juos veždavo autobusiukai į Europą. Jie keisdavosi užsienyje. Išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes atlyginimas netiko. Parodė, kad Lietuvoje jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkikų jis nevairavau, tik užsienyje. Taip pat jis parodė, kad, dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteko remontuoti vilkikų užsienyje. Jį atleido iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, atrodo, tas pats direktorius K. Jis rado geriau ir išėjo. V. U. parodė, kad jį priėmė ir atleido iš darbo K. Jis su vairuotojais apie direktorius nekalbėjau. Išėjus atsiskaitė su juo. Išėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas V. Č. teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo gal 2009 m. gruodžio mėn. Jis buvo vilkiko vairuotojas. Važiavo keliais vilkikais. Valstybinių numerių nepamena. DAF valstybinis numeri (duomenys neskelbtini) jis su juo nedirbo, bet teigia, kad kažkur girdėtas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie metus. Apie minėto vilkiko likimą nieko nežino. Kai išėjo iš darbo, visi vilkikai buvo. Kai dar dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai juos statydavo aikštelėje (duomenys neskelbtini). Tikslaus adreso nežino. Raktus ir dokumentus turėjo su savimi, jei jam reiktų vėl važiuoti. Būdavo, kad atvažiuodavo pažiūrėti kuro likučio, jei keisdavosi vairuotojai, jei nesikeisdavo, tai nelabai važiuodavo. Minėtą vilkiką perdavė priėmimo – perdavimo aktu K. Visą laiką buvo perduodama tokiu aktu. Jei aktą rašydavo, tai apžiūrėdavo. Tikriausiai aktą rašydavo prie automobilio. Tokiu atveju, kad vilkikas grįžtų netvarkingas ar apvogtas, nebuvo. Vilkikas visada būdavo geros būklės. V. Č. parodė, kad vilkiką pridavė, nes jį keitė vairuotojas. Jis keitėsi dėl to, nes dirbo rezerviniu. Kas pastoviai vairavo minėtą vilkiką, jis nepamena. Vairuotojų buvo daug. Negalėjo būti, kad priduotų vilkiką be detalių ar sukeistom padangom, nuvilktu salonu. K. apžiūrėdavo vilkikus, o galiausiai juos apžiūrėdavo mechanikas. Nebuvo instrukcijos, kai įsidarbino. Dėl automobilių viską žiūrėjo K. V. Č. patikslino, kad gal minėtą vilkiką paliko naujuose (duomenys neskelbtini). Galimai K. pasakė jį statyti. K. ir priėmė. Sargas taip pat buvo. Kai priėmė automobilį, ar po jo važiavo dar kažkas, nežino. Paskutiniu metu jie Europoje dirbo ir vilkikai negrįždavo. Kada paskutinį kartą pastatė vilkiką, nepamena. Su J. J. praktiškai neteko bendrauti, nurodymų iš jo negavo. V. Č. teigė, kad įsidarbino pagal skelbimą internete,.Į darbą priėmė K. Biuras, atrodo, buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Išėjęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis vairuotoju nesidarbino, o darbinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimas jam buvo sumokėtas kortele. Priėmimo – perdavimo aktą pasirašydavo vairuotojas. Vairuotojas perduodavo K., o jis kitam vairuotojui. Jei būdavo defektas, buvo parašoma. Jis parodė, kad niekas, t.y. nei J., nei K., nei K. jo neprašė išmontuoti automobilių. Neteko girdėti, kad jis buvo iškomplektuotas. Apie lizingus nieko nežino.

Liudytojas V. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininką D. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo galimai nuo 2010 m. pradžios. Jis nuvažiavo tik pasiimti vilkiką, kurį užsikrovė (duomenys neskelbtini) ir atidavė. Tai buvo DAF vilkikas, atrodo, baltos spalvos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį pastatė (duomenys neskelbtini), saugojomoje aištelėje. Atvažiavo D. ir K., kurie priėmė automobilį. K. ir D. šio automobilio perdavimo akto nepildė, nes pasitikėjo juo. D. ir K. automobilį apžiūrėjo, pretenzijų nebuvo. Automobilis buvo važiuojantis. Nebuvo sedynės, šaldytuvo. Padangos visos buvo. Automobilio būklė buvo gera. Kol jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo ne su vienu automobiliu. Kam priklausė automobiliai, nesidomėjo. Apie minėtą paskutinį vilkiko likimą jis nežino. Jį visada keisdavo užsienyje. Tik vienas atvejis buvo, kai vilkiką Lietuvoje paėmė ir Lietuvoje atidavė. Jis bendravo su J., K., D. ir, atrodo, su Z. ar K. Pastarasis nuskaitydavo iš automobilio kompiuterio duomenis. Reisus gaudavo trumposiomis sms žinutėmis. Būdavo, kad kai keisdavosi užsienyje, K. atvažiuodavo nuskaityti vilkiko duomenų. Ar bendrovei reikėjo grąžinti vilkiką bankui, jis nieko nežino. Kai vieną kartą keitė vairuotoją, K. buvo atvažiavęs autobusu, nuėmė duomenis, surašė perdavimo aktus. Vairuotojai vienas kitam priduoda vilkiką. Jie turi lapus ir viską surašo. Kiekvienas vairuotojas pasirašo lapus ir pasilieka sau. Popierius dėdavo į segtuvą, jie dėdavo į automobilį ir važiuodavo į biurą. Tą kartą, kai perdavinėjo vilkiką Lietuvoje, tai akto nerašė. Jo vadybininkas buvo D. ir jis nurodydavo maršrutus. Siųsdavo iš vadybininko numerio. Telefonas būdavo perduodamas kartu su automobiliu. Jo telefone D. numeris buvo įvardintas kaip vadybininko. Jis iš Vokietijos grįžo autobusiuku. Jam nežinoma, kad automobiliai buvo atvaryti. Jis teigė, kad jam daiktai netilpo į tašę ir jis paliko viename vilkike. Jam žadėjo, kad kai grįš, paskambins. Kai jis tiesiogiai paklausė K., K. pasakė, kad automobiliai atiduoti bankui. Jis automobilį paliko lapkritį, o minėtas pokalbis buvo 2010 m. pradžioje. Jie sakė, kad šiuo metu negali vilkikų paimti, nes bankas kažką aiškinasi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo vieną dieną. Prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kitoje įmonėje, kuri yra (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), po to po naujų metų ji tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra girdėta. Jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieną dieną, tai atsimena ir žino dėl to, nes jam davė pasirašyti naują sutartį. Ir senoje, ir naujoje įmonėje dirbo tie patys žmonės. Išeinant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, grynais pinigais su juo nebuvo atsiskaityta. Ankstesnėje įmonėje į darbą jį priėmė D. ir K.

Liudytojas G. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju nuo 2008 – 2009, jo viršininkas buvo J. Jis važinėjo ne vienu vilkiku. Automobilių buvo apie 15 – 17, tai praktiškai su visomis jis ir važinėjo. Buvo atveju, kad atvažiuodavo į Lietuvą ir palikdavo. Vilkiko DAF, Nr. (duomenys neskelbtini) jis neprisimena. Gali būti, kad su juo dirbo. Jokio įsakymo dėl šio vilkiko jis nematė. Tyrėjas ikiteisminio tyrimo metu jam rodė priėmimo kelionės lapus, bet konkrečiai vilkiko nepamena. Grįžus į Lietuvą, būdavo surašomi priėmimo aktai. Jei būdavo automobilio pažeidimai, tai taip pat užrašydavo. Būdavo, kad K. ir jam ataskaitas priduodavo, pažeidimus patys nurodydavo. Nebūdavo, kad prastos būklės vilkikai grįžtų. K. jo vieną kartą paprašė nuvažiuoti į draudimą, nes stiklas buvo įtrūkęs. Kam priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkikai, jis nežino. Apie vilkikų išardymą pirmą kartą sužinojo iš tyrėjo. Po UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su juo atsiskaitė bankiniu pavedimu. Maršrutus nurodydavo transporto vadybininkas D. Jei iš Vilniaus, tai pasakydavo biure, o jei Europoje, tai parašydavo sms žinutę. K. jan nurodymų nedavė. Jei imdavo tvarkingą automobilį, tai turėjo priduoti. Jei autoįvykis, tai pildė draudiminius popierius, jei padangai ar kam nors kas atsitikdavo, tai perspėdavo telefonu K., kuris sprendė techninius klausimus. Jam išeinant iš darbo, dėl automobilių jokių pretenzijų nebuvo. Vilkikus palikdavo Europoje ir buvo, kad į Lietuvą grįžo, gal 3 – 5 kartus. Aikštelė buvo (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą į Lietuvą, atrodo, autobusiuku grįžo iš Belgijos. V. K. neduiodavo jam jokių nurodymų. K. ir K., tai yra tas pats asmuo. K. uošvis buvo direktorius ir buvo dar asmuo, vardu D., kažkoks giminaitis. Prieš reisą jie užvažiuodavo į biurą ir susitvarkydavo dokumentus. Buhalterija duodavo kelionės lapus. Jis nežiūrėjo, kas pasirašydavo įsakymą dėl komandiruotės.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas A. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta ir jų pavardės jam nieko nesako. Dirbo vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patvirtina, kad nuo 2009-09-24 iki 2010 m. vasario mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis bendravo su vadybininku, kurio vardas D. Jis automobilių nekeisdavo, dirbo tik su vienu automobiliu, kurio tikslų numerį nurodė ikiteisminio tyrimo metu, šiuo metu jo neatsimena. Jis neprisimena, ar matė direktoriaus V. K. įsakymą. Atlyginimą gaudavo bankiniu pavedimu. Vilkiką paskutinę darbo dieną paliko aikštelėje. Jo niekas neapžiūrinėjo. Dokumentus ir raktus paliko biure. Jis nesakė, kad raktus ir automobilius perdavė kitam vairuotojui automobilyje. Jis vilkiką paliko aikštelėje, kuri buvo (duomenys neskelbtini), o raktelius su dokumentais atidavė vadybininkui biure. Jam atrodo, kad perdavimo dokumentai nebuvo surašyti. Vilkikas buvo paliktas važiuojantis, detalių netrūko. Kam jis priklausė, jis nežino. Jis nieko nežino apie lizingo reikalus ir apie automobilio išardymą. Dėl minėto vilkiko pretenzijos nebuvo jam pareikštos. Maršrutus nurodydavo vadybininkas D. telefonu arba sms žinute. Jis žinojo vadybininko D. numerį, nes D. pats jam jį davė. Kol jis dirbo, tai vienas važinėjo su vilkikais. Kas po jo naudojo vilkiką, jis nežino, taip pat nežino, kada pastatė vilkiką. Galimai pastatė 2010 m. vasarį ar sausį.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. S. teismui parodė, kad apytiksliai prieš 4-5 metus buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Galimai buvo sudaręs sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos. Joje UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikė vilkikus, bet kaip vilkikai atvažiavo į aikštelę, jis nematė. Aikštelė buvo saugoma, saugojo sargas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nereiškė pretenzijų dėl automobilių apgadinimo. Buvo fiksuojama, kokie automobiliai atvažiuoja, išvažiuoja. Buvo išduodami leidimai. Šioje teritorijoje buvo tik saugomos transporto priemonės, remonto darbai nebuvo atliekami, nebuvo galima pasikeisti ratų. Buvo tokios įmonės nuostatos. Neatsimena, kas sudarė sutartį ir atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat nepamena, ir kas nutraukė šią sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neremontavo automobilių jų įmonėje. Jis pažįsta J. J.. Jis neatsimena, ar su juo sudarinėjo sutartį. Pas jį nėra likus sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet galbūt ji yra likusi įmonėje. Sutartį paruošdavo sekretorė, o jis pasirašydavo. Lizingo bendrovės nesiskundė, kad automobiliai priduoti išmontavimui.

Liudytojas B. D. taisiamamjame posėdyje parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, fiksuodavo žurnaluose, koks automobilis ir kada atvažiuodavo ir išvažiuodavo,vairuotojų pavardžių nefiksuodavo. 2010-02-25 galimai buvo kažkokie vilkikai atitemti, bet jis to konkrečiai neatsimena. Pamena, kad kai jis atėjo į darbą, atėjo tyrėjai, jie domėjosi aikštelės darbu ir jis jiems davė parodymus. Toje pamainoje dirbo 3 žmonės. Vienas priima, o kiti du apžiūri automobilius. Jis asmeniškai nematė, kaip tempė vilkikus. Ar matė nuvažiuojančius vilkikus aikštelėje, nepamena. Nematė, kas ir kaip atitempė. Žurnale fiksuoja tik kada automobilis atvyko ir išvyko. Jei apklausos protokole parašyta, kad vilkikai buvo atitempti tai reiškia taip ir buvo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą ir tuo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Kaip užrašyta protokole, reiškia taip ir buvo. Jiems nepriklausė tikrinti dokumentus, nebent kažkas asmeniškai prašė patikrinti. Atvažiuoja, paima automobilį ir jie duoda čekiuką su sąskaitą faktūrą. Jis DAF vilkikų aikštelėje iš viso nematė. Su kuo tuo metu dirbo, jis nepamena. tyrimo metu sakė tiersą, tuo metu geriau atsiminė bytel reiškia taip ir buvo.

Liudytojas E. P. teismui parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, apie 17 metų psaugos darbuotoju ir kasininku-kontrolieriumi. Bendrovei priklauso automobilių aikštelė. 2010-02-24 jis dirbo šioje įmonėje. E. V. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet dabar jau nedirba. Jie registruodavo automobilius, jeigu automobilis įvažiuodavo į jų aikštelę. Ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus jis naudojosi minėto žurnalo kopija, viskas buvo įrašyta tvarkingai. Sargai sėdi kasoje pagal nustatytą laiką, keičiasi kas dvi valandas ir tame žurnale buvo nurodytas laikas. Jis neatsimena ikiteisminio tyrimo metu nurodyto vilkiko. Kartais taip būdavo, kad pas juos įvažiuodavo sudaužyti automobiliai, kartais nepilnos komplektacijos. Jis neatsimena, ar tuo momentu buvo toks automobilis. Jie nestebi, ar kas nors remontuoja automobilius aikštelėje, taip pat nefiksuoja žurnale, ar automobilis buvo atitemptas. Aikštelėje statomi automobiliai pagal sutartis, gali statyti ir pavieniai asmenys, tuomet vedami atskiri žurnalai. Tyrėjo nurodytas vilkikas buvo užregistruotas žurnale, kur registruojami pavieniai asmeys. Tuo metu įmonė turėjo apytiksliai dvidešimt sutarčių ir buvo apytiksliai dvidešimt žurnalų. Jei įmonė dažnai stato automobilius, tai jis paprastai atsimindavo tą įmonę ir josvilkikus. Atvažiavęs vairuotojas pasakydavo įmonės pavadinimą. Buvo vedamas bendras automobilių žurnalas, jame buvo nurodoma, ar mokama už aikštelę grynaisiais pinigais ar pagal sutartį. Galimai tyrėjo nurodytas minėtas vilkikas buvo pastatytas į aikštelę, sumokėjus už ją grynaisiais pinigais, nes buvo įrašytas bendrame žurnale. Jei automobilis statomas pagal sutartį, tai tada yra sąrašas automobilių, kurie priklauso įmonei. Jei automobilis jam būdavo nežinomas, tai jis paklausia vairuotojų. Jei pagal sutartį, tai paklausia, kokia įmonė. Tuomet jis ima žurnalą, kuriame yra surašytos įmonės, su kuriomis yra sudarytos sutartys, jame užrašo numerį ir valandą. Jei automobilis kelis kartus važiuoja pirmyn atgal, jie jo neužrašo, o pažymi, kad sugrįš. Vairuotojai įspėja, kad sugrįš. Būna tokių atvejų, kai atvažiuoja vairuotojai ir tvarko savo automobilius. Tuomet jie nestovi ir nežiūri, ką vairuotojas daro. UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilnius. Aikštelės savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis atsimena, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2010 metais aikštelėje kamerų nebuvo. Neatsimena, ar 2010 metais buvo pretenzijų, kad kažkas pavogta. Jo darbo laiku niekada nebuvo atvažiavę banko atstovai dėl automobilių.

Liudytojas J. S. teismui parodė, kad V. K. jis pažįsta vienuolika metų, o su J. J. jį supažindino V. K. 2008 m. gruodžio mėn. Jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra girdėta ir jis žino, kad ji buvo J. J. įmonė, kad buvo jos didelė apyvarta. Ši įmonė užsiiminėjo verslu – reeksportu iš Lenkijos į Rusijos teritoriją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teko matyti, kad jai vadovavo J. J., jo žmona F., žentas K. ir dar daug žmonių. Jis nieko nežino dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių automobilių dalių dingimo. Jis su J. J. visą laiką bendravo, dažnai pas jį užeidavo į įmonę, matė, kaip J. J. jai vadovavo. Jis nežino, ar V. K. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Gali būti, kad V. K. su J. J. sudarė bendrą kapitalą verslui. Jis vilkikų nematė, matė tik vairuotojus, kurie ateidavo pas J. J. į ofisą. Iš kur įmonę gavo vilkikus, jis nežino. Negali pasakyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo su bankais problemų. Jis tik girdėjo, kad bendrovė buvo sudariusi lizingo sutartis su banku. J. J. jam minėjo, kad atsirado su pervežimais problemos. Kai sužinojo apie direktoriaus pasikeitimą, jis stebėjosi, nes kompanija buvo J. J., jam tai buvo įtartina, jis buvo priblokštas. V. K. netiko tokioms pareigoms. Jis neklausė, kodėl nei V. K., nei J. J.. Jis suvedė V. K. su verslo partneriais Rusijoje. Praėjus keliems mėnesiams, V. K. jam pasakė, kad Rusijoje juos apgavo. V. K. jam minėjo, kad J. J. paskolino nemažą sumą pinigų.

Liudytojas A. G. teismui parodė, kad V. K. pažįsta apytiksliai penkiolika metų, pas V. K. dirbo 2007 ar 2008 metais. Žino, kad J. J. buvo su V. K. partneriai. J. J. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. V. K. įmonė bendradarbiavo su J. J.. Jam yra sakę, kad jie turi automobilius. Planavo statyti automobilių aikštelę. Jis nežino, kokiu būdu įgyti automobiliai. Nežino, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo problemų su bankais. Vilkikų nėra matęs, jam J. J. sakė, kad automobiliai yra Europoje ir visada užimti. Jis nieko nežino apie vilkikų apgadinimą. Jis apie tai, kad V. K. tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nieko negirdėjo. Kiek jam yra žinoma, V. K. bendradarbiavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet jokių pareigų jis neatliko. V. K. sakė, kad yra bendras kapitalas, buvo susimesta verslui. Jis dėl lizingo sutarčių, dėl automobilių išmontavimo nieko nekalbėjo nei su V. K., nei su J. J..

Liudytojas V. J. teismui parodė, kad su V. K. yra draugai. J. J. yra matęs pora kartų. Jis patvirtina, kad pas V. K. sodyboje matė, kaip J. J. ir V. K. pykosi dėl 300 000 litų. Dėl lizingo sutarčių ir dėl vilkikų jis nieko nežino. Jis gali patvirtinti, kad V. K. nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jis nežino, ar V. K. ir J. J. buvo sudarę kokias nors sutartis dėl akcijų pirkimo – pardavimo. V. K. su juo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalus niekada nekalbėjo. 2009 metais jam reikėjo automobilio ir V. K. rekomendavo J. J., kaip asmenį, turintį vilkikus. Jo manymu V. K. negalėjo būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nes jis žinojo, kad V. K. turėjo savo įmonę.

Liudytojas G. S. teisme parodė, kad dirbo pas J. J., tikslios datos nuo kada iki kada, nepamena. K. pažįsta iš matymo. Jis buvo tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pamena, kad K. paprašė jo nuvaryti vilkiką, priduoti jį prie (duomenys neskelbtini) centro. Numeris turi būti užrašytas dokumentuose. Vilkikas priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis vairavo tą vilkiką. Vilkikas buvo tvarkingas, vienintelis trūkumas buvo tas, kad padangos buvo susidėvėjusios. K. prašė dar vieną vilkiką nuvaryti, bet jis atsisakė, nes padangos buvo netvarkingos. O su pačiu automobiliu jokių problemų nebuvo. Jo manymu jei ant automobilio ašies nebūtų padangų, jis nevažiuotų. Veidrodėliai buvo vietoje. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingavimo sutartis ir jų nutraukimą nieko nežino. Taip pat nieko nežino apie išardytus ar sugadintus UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilius. Vilkiką nuvairavo iš aikštelės (duomenys neskelbtini). Kur buvo remontuojami vilkikai, jis taip pat nežino. Dėl direktoriaus pasikeitimo jam irgi nėra nieko žinoma. Kai vežė minėtą vilkiką prie (duomenys neskelbtini), jis jau šioje bendrovėje nedirbo. Kiek jam yra žinoma tuo metu nebuvo bendrovės vairuotojų, o jis buvo netoliese. Jam niekas nepaaiškino, kodėl reikia vežti vilkią būtent į tą vietą, gal ir sakė, kad bankas prašo. (duomenys neskelbtini) aikštelėje dar matė 2 – 3 vilkikus. Iš išorės atrodė tvarkingai. Jei būtų buvę netvarkingi, jis būtų nevažiavęs. BRC aikštelėje priėmė vilkiką kažkoks vyriškis. Salininkuose dalyvavo K., nes jis jį nuvežė ir davė raktus. Ar jis apžiūrinėjo vilkikus, jis nežino, nes išvažiavo.

2009-09-21 UAB „Snoro lizingas“ pareiškime nurodyta, kad 2009-06-18 buvo nutrauktos sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-11-19, 2008-01-23 ir 2008-02-06 finansinio lizingo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) , nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė prisiimtų įsipareigojimų ir, kad buvo pareikalauta gražinti UAB „Snoro lizingas“ nuosavybės teise priklausantį turtą ( t.1 , b.l. 5-6)

UAB “Snoro lizingas” ir UAB “(duomenys neskelbtini)” finansinio lizingo sutartyse ir jos prieduose užfiksuota, kad UAB „Snoro lizingas“ perduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktoriaus J. J. , vilkikus: pagal 2007-11-19 finansinio lizingo sutartį Nr. V7F111928BA - 323 907,17 Lt vertės vilkiką DAF XF 105.460 SC, VIN XLRTE47MS0E788312, kuris perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-11-21 perdavimo – priėmimo aktą; pagal 2007-11-19 finansinio lizingo sutartį Nr. V7F111929BA - 323 907,17 Lt vertės vilkiką DAF XF 105.460 SC, VIN XLRTE47MS0E788715 , kuris perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-11-21 perdavimo – priėmimo aktą; pagal 2008-01-23 finansinio lizingo sutartį Nr. V82801233BBA - 326 962,90 Lt vertės vilkiką DAF XF 105.460 FT SPACE CAB, VIN XLRTE47MS0E802981, kuris perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2008-01-29 perdavimo – priėmimo aktą; pagal 2008-02-06 finansinio lizingo sutartį Nr. V82802062SBA - 326 962,90 Lt vertės vilkiką DAF XF 105.460 FT SPACE CAB, VIN XLRTE47MS0E805937 , kuris perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2008-02-08 perdavimo – priėmimo aktą. Kaip matyti iš šių sutarčių finansinio lizingo sutartys sudarytos 60 mėn. laikotarpiui nuo turto perdavimo-priėmimo. ( t.1 , b.l. 7-17, t. 6, b.l. 49, b.l. 109, b.l.127, t.6, b.l. 1-128)

Iš UAB „Snoro lizingas“ raštų, adresuotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sutarties sąlygų nevykdymo bei turto grąžinimo matyti, kad UAB “Snoro lizingas” siuntė UAB “(duomenys neskelbtini)” 2008-09-17 , 2008-11-18, 2009-02-05 priminimus dėl sutarties sąlygų nevykdymo; 2009-03-26 pretenziją dėl sutarties sąlygų nevykdymo; 2009-06-18 pranešimą dėl galimo sutarties nutraukimo; 2009-08-11 pretenziją bei reikalavimą grąžinti vilkikus, perduotus pagal finansinio lizingo sutartis Nr. V7F111928BA, Nr. V7F111929BA, Nr. V82801233BBA, Nr. V82802062SBA, 2009-09-17 raštas ( t.1 , b.l. 18-23, b.l. 140, 142).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštų, adresuotų UAB „Snoro lizingas“, o būtent 2009-09-07 pranešime nurodyta, kad visi keturi, aukščiau paminėti, vilkikai yra ne Lietuvoje ir jų grąžinimui reikalingas laikas. 2009-09-21 pranešime dėl turto grąžinimo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi įsipareigojimus prieš klientus ir negali staigiai patraukti vilkikus iš Europos ( t.1 , b.l. 141, 144)

Kelių transporto priemonės UAB „(duomenys neskelbtini) „vertinimo ataskaitose nurodyta, kad visi vilkikai DAF FT XF 105.460, VIN XLRTE47MS0E788312, v/n (duomenys neskelbtini), DAF FT XF 105.460, VIN XLRTE47MS0E805937, v/n (duomenys neskelbtini), DAF FT XF 105.460, VIN XLRTE47MS0E788715, v/n (duomenys neskelbtini), yra aprinkti, nėra pavarų dėžių, kardaninių velenų, aprinkti varikliai, sukeistos padangos, nurinkti salonai, nurinkti žibintai, išrinkti saugiklių blokai, išardyti salonai, nėra papildomų kuro bakų, nėra akumuliatorinių baterijų, sulaižyti bamperiai, nėra balnų. Dėl vilkiko DAF FT XF 105.460, VIN XLRTE47MS0E802981, v/n (duomenys neskelbtini), remonto nurodyta sąmata 69.268, 22 Lt ( t.2 , b.l. 20-66)

Turto priėmimo akte Nr. TRUCKS 2009/338 užfiksuota, kad 2009-12-22 UAB (duomenys neskelbtini) perdavė UAB Snoro lizingas atstovaujamai UAB (duomenys neskelbtini) vilkiką DAF FT XF 105.460, VIN XLRTE47MS0E80298. Šį vilkiką perdavė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas G. S. ( t. 1, b.l.151)

VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonių DAF FT XF 105.460, VIN XLRTE47MS0E802981, v/n DNB 758 ; DAF FT XF 105.460, VIN XLRTE47MS0E805937, v/n (duomenys neskelbtini); DAF FT XF 105.460, VIN XLRTE47MS0E788715, v/n (duomenys neskelbtini); DAF FT XF 105.460, VIN XLRTE47MS0E788312, v/n (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB Snoro lizingas, naudotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( t. 1, b.l. 148, 154, 159, 166)

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)” darbuotojas 2010-03-01 pateikė apžiūrai vilkikus DAF: v/n (duomenys neskelbtini); v/n (duomenys neskelbtini); v/n (duomenys neskelbtini) , kurie buvo laikomi saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), Vilnius ir žurnalo lapus , kuriuose užfiksuotas šių vilkikų įvažiavimo data ir laikas – 2010-02-24, 12.30val., 2010-02-25, 11.50 val., 2010-02-25, 13.30 val. ( t.1, b.l. 171-173).

Automobilių apžiūros protokole užfiksuota, kad 2010-03-01 UAB “ (duomenys neskelbtini)” teritorijoje vilkikų DAF FT XF 105, v/n (duomenys neskelbtini); DAF FT XF 105, v/n (duomenys neskelbtini); DAF FT XF 105, v/n (duomenys neskelbtini), apžiūra ir nustatyta, kad vilkikai išoriškai techniškai netvarkingi, trūksta kėbulo išorinių detalių, transporto priemonių važiuoklės detalių ( t.1, b.l. 174-183).

Kaip atyti iš automobilio saugojimo sutarties, tarp UAB “ (duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo sudaryta 2008-04-02, nutraukta 2010-01-15 ( t. 1, b.l. 194)

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2010-04-13 UAB “ (duomenys neskelbtini)” darbuotojas pateikė žurnalo puslapius, kuriuose užfiksuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių judėjimai 2009 m. gruodžio mėn. iki sutarties nutraukimo. Nustatyta, kad vilkikas DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į aikštelė buvo pastatytas 2009-12-22 ir paimtas 2009-12-28, 10.07 val.; vilkikas DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į aikštelė buvo pastatytas 2009-12-22 ir paimtas 2009-12-22, 10.33 val.; vilkikas DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į aikštelė buvo pastatytas 2009-12-23, paimtas 2009-12-28, 12.17 val., taip pat 2010-01-21 atvyko 15.57 val. ir išvyko 16.05 val. ( t. 1, b.l. 195-199, t. 2, b.l. 2-15)

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymuose dėl komandiruočių bei Kelionės lapuose ir kuro nurašymo aktuose užfiksuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojimas UAB „Snoro lizingas“ vilkikus krovinių gabenimui po lizingo sutarčių nutraukimo: dėl komandiruočių, naudojant vilkiką DAF, v/n (duomenys neskelbtini), buvo priimti 2009-08-03, 2009-08-28, 2009-09-02 ir 2009-11-27 įsakymai. Kelionės lapuose ir kuro nurašymo aktuose dėl šio vilkiko užfiksuota, kad vilkikas 2009-08-28 atvyko į (duomenys neskelbtini), 2009-08-30 išvyko iš Vilniaus ir 2012-09-01 atvyko į Vilnių, 2009-09-03 išvyko iš Vilniaus ir 2009-12-23 atvyko į Vilnių ( t. 8, b.l. 131-134, b.l. 158-171);

dėl komandiruočių, naudojant vilkiką DAF, v/n (duomenys neskelbtini) - buvo priimti 2009-06-19 ir 2009-07-31 įsakymai. Yra 2009 m. rugpjūčio/rugsėjo mėn.; 2009 m. rugsėjo/spalio mėn.; 2009 m. spalio/lapkričio/gruodžio mėn. kelionės lapai ir kuro nurašymo aktai dėl šio vilkiko, bei užfiksuota, kad vilkikas 2009-12-18 atvyko į Vilnių. ( t. 8, b.l. 135-136, b.l. 172-187);

dėl komandiruočių, naudojant vilkiką DAF, v/n (duomenys neskelbtini) - buvo priimti 2009-06-16 , 2009-08-03, 2009-09-11 ir 2009-11-14 įsakymai. Yra 2009 birželio/liepos mėn.; 2009 m. rugpjūčio/rugsėjo mėn.; 2009 m. rugsėjo/spalio/lapkričio mėn. kelionės lapai ir kuro nurašymo aktai dėl šio vilkiko ( t. 8, b.l.137-140, b.l. 188-199);

dėl komandiruočių, naudojant vilkiką DAF, v/n (duomenys neskelbtini) - buvo priimti 2009-07-10, 2009-07-21 ir 2009-09-03 įsakymai. Yra 2009 m. birželio/liepos mėn. , 2009 m. liepos/rugpjūčio/spalio mėn., 2009 m. rugsėjo/spalio mėn.kelionės lapai ir kuro nurašymo aktai dėl šio vilkiko. ( t. 8, b.l. 141-143, t. 9, b.l.1-13).

2010-02-20 UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ pareiškime nurodyta, kad pagal 2007-09-21 ir 2007-10-04 lizingo sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduoti naudotis du vilkikai. Nuo 2009-07-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustojo mokėti įmokas pagal lizingo sutartis, todėl UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ 2009-12-28 vienašališkai nutraukė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas finansinio lizingo sutartis dėl vilkiku DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes nebuvo vykdomi prisiimti įsipareigojimai ir pareikalavo gražinti jai nuosavybės teise priklausantį turtą . Dėl turto grąžinimo buvo bendrauta su J. J.. Turtas grąžintas nebuvo , o J. J. pokalbio su UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ darbuotojui pasakė, kad vilkikai jeigu ir bus grąžinti, tai nuo jų bus demontuoti brangiausiai kainojantys mazgai ir detales. ( t. 4, b.l. 122-123).

UAB “Parex faktoringas ir lizingas” ir UAB “(duomenys neskelbtini)” finansinio lizingo sutartyse ir jų prieduode užfiksuota, kad UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ perduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai J. J.: pagal 2007-09-21 finansinio lizingo sutartį Nr. 1070970 - 325 944,32 Lt vertės vilkiką DAF FT XF 105 SPACE CAB, VIN XLRTE47MS0E784206, kuris perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-09-27 perdavimo – priėmimo aktą; pagal 2007-10-04 finansinio lizingo sutartį Nr. 1070969 - 325 944,32 Lt vertės vilkiką DAF FT XF 105 SPACE CAB, VIN XLRTE47MS0E784201, kuris perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-10-17 perdavimo – priėmimo aktą . ( t. 4, b.l. 124-127, 141-42).

UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ 2009-12-28 rašte, adresuotame UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta, jog yra nutraukiamos lizingo sutartys (t. 4, b.l. 128).

UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ 2010-03-16, 2012-10-01 raštuose nurodyta, kad jiems priklausantys vilkikai DAF FT XF 105 SPACE CAB, VIN XLRTE47MS0E784206, v/n (duomenys neskelbtini) ir DAF FT XF 105 SPACE CAB, VIN XLRTE47MS0E784201, v/n (duomenys neskelbtini) buvo aptikti 2010-03-03 adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jų techninė būklė patenkinama, saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)a“ teritorijoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsiimant šias transporto priemones UAB“(duomenys neskelbtini)“ atstovai nedalyvavo. Pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovams neturi, civilinio ieškinio nepateikinės ( t. 4. b.l. 131, 140).

2010-06-02 UAB„SEB Lizingas“ (dabar AB SEB Lizingas) pareiškime nurodyta, kad 2007-2008 metais buvo sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinio lizingo sutartys dėl penkių vilkikų. 2009 m. liepos mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė mokėjimą už turtą ir sutarys buvo nutrauktos 2009-09-24. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė pareigos grąžinti turtą ir tik po ilgesnio laiko, pasitelkus trečiųjų asmenų pagalba, pavyko nustatyti negrąžinto turto buvimo vietą Sausupio g. esančioje aikštelėje. Vilkikai priėmimo metu buvo piktybiškai sugadinti, iškomplektuoti, nevažiuojantys, netinkami tolesnei eksploatacijai. Patirta žala – dėl vilkiko DAF XF 105.406 FT SPACE, identifikavimo Nr. XLRTE47MS0E773411, v/n (duomenys neskelbtini) trūkstamų detalių ir remonto darbų – 116 477 Lt; dėl vilkiko DAF XF 105.406 FT SPACE, identifikavimo Nr. XLRTE47MS0E773792, v/n (duomenys neskelbtini) trūkstamų detalių ir remonto darbų – 122 987 Lt; dėl vilkiko DAF XF 105.406 FT SPACE, identifikavimo Nr. XLRTE47MS0E774005, v/n (duomenys neskelbtini) trūkstamų detalių ir remonto darbų – 113 449 Lt; dėl vilkiko DAF FT XF 105, identifikavimo Nr. XLRTE47MS0E788574, v/n (duomenys neskelbtini) trūkstamų detalių ir remonto darbų – 114 595 Lt; dėl vilkiko DAF FT XF 105.460, identifikavimo Nr. XLRTE47MS0E801932, v/n (duomenys neskelbtini) trūkstamų detalių ir remonto darbų – 116 049 Lt. (t. 2, b.l. 101-105).

Finansinio lizingo sutartyse ir jų prieduose užfiksuota, kad UAB„SEB Lizingas“ perduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai J. J.: pagal 2007-07-10 finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-070190 - 313 313,98 Lt vertės vilkiką DAF FT XF 105 SPACE CAB, VIN XLRTE47MS0E773411, 313 313,98 Lt vertės vilkiką DAF FT XF 105 SPACE CAB, VIN XLRTE47MS0E773792, 313 313,98 Lt vertės vilkiką DAF FT XF 105 SPACE CAB, VIN XLRTE47MS0E774005, kurie perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-07-16 perdavimo – priėmimo aktus. Pagal 2007-11-06 finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-100607 - 338 167,23 Lt vertės vilkiką DAF FT XF 105, VIN XLRTE47MS0E788574, kuris perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-11-07 perdavimo – priėmimo aktą. Pagal 2008-01-07 finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-010002 - 326 962,90 Lt vertės vilkiką DAF FT XF 105.460, VIN XLRTE47MS0E801932, kuris perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2008-01-14 perdavimo – priėmimo aktą. Finansinio lizingo sutartys sudarytos 60 mėn. laikotarpiui (t. 2, b.l. 106-152, t. 1, b.l. 91-95, t. 3 b.l.107-112).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, jog transporto priemonių DAF FT XF 105 SPACE CAB, VIN XLRTE47MS0E773411, DAF FT XF 105 SPACE CAB, VIN XLRTE47MS0E773792, DAF FT XF 105 SPACE CAB, VIN XLRTE47MS0E774005, DAF FT XF 105, VIN XLRTE47MS0E788574, DAF FT XF 105.460, VIN XLRTE47MS0E801932, savininkas yra UAB SEB lizingas ( t. 2, b.l. 196, t.3,14 b.l. 32, 50, 68 ).

AB „SEB Lizingas“ 2009-09-16 rašte, adresuotame UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta apie lizingo sutarčių nutraukimą nuo 2009-09-24 ir reikalavimą grąžinti automobilius, 2009-11-09 rašte pakartotinai nurodyta grąžinti transporto priemonės iki 2009-11-16 ( t. 3, b.l.72-73, b.l. 85).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštų, adresuotų UAB „SEB lizingas“ matyti, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” 2009-10-29 prašyme dėl turto grąžinimo nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi įsipareigojimus prieš klientus ir negali staigiai patraukti vilkikų nuo darbo, prašo palaukti iki 2009-12-31. 2009-11-25 rašte pakartotinai garantuoja, kad krovininis transportas bus pristatytas techniškai tvarkingas iki 2009-12-31 UAB Seb lizingas nurodytu adresu ( t.3 , b.l. 84, 86).

Sunkvežimių priėmimo-perdavimo aktuose užfiksuota, kad transporto priemonės DAF, VIN XLRTE47MS0E774005, v/n (duomenys neskelbtini) DAF, VIN XLRTE47MS0E773411, v/n (duomenys neskelbtini) DAF, VIN XLRTE47MS0E773792, , v/n (duomenys neskelbtini) DAF, VIN XLRTE47MS0E788574, v/n (duomenys neskelbtini) DAF, VIN XLRTE47MS0E801932, v/n (duomenys neskelbtini) perduotos UAB „SEB lizingas“, atstovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, perduotos blogos būklės 2010-03-04 nedalyvaujant UAB “(duomenys neskelbtini)“ atstovui (t.3, b.l. 98-102).

Antstolės B. P. 2010-03-02 - 2010-03-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 171-10-3 užfiksuoti vilkikų DAF, VIN XLRTE47MS0E774005, v/n (duomenys neskelbtini) DAF, VIN XLRTE47MS0E773411, v/n (duomenys neskelbtini) DAF, VIN XLRTE47MS0E773792, , v/n (duomenys neskelbtini) DAF, VIN XLRTE47MS0E788574, v/n (duomenys neskelbtini) DAF, VIN XLRTE47MS0E801932, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimai ( t. 2, b.l. 153-182).

2010-03-10 Transporto priemonės vertinimo ataskaitose užfiksuota, kad apgadintų transporto priemonių- vilkikų: DAF, VIN XLRTE47MS0E774005, v/n (duomenys neskelbtini) DAF, VIN XLRTE47MS0E773411, v/n (duomenys neskelbtini) DAF, VIN XLRTE47MS0E773792, v/n (duomenys neskelbtini) DAF, VIN XLRTE47MS0E788574, v/n (duomenys neskelbtini) DAF, VIN XLRTE47MS0E801932, v/n (duomenys neskelbtini) atstatymas iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės yra ekonomiškai netikslingas ir transporto priemonė rinkos vertė yra lygi transporto priemonėse likutinei vertei ( t. 2, b.l. 183-199, t.3, b.l. 1-71).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymuose dėl komandiruočių bei Kelionės lapuose ir kuro nurašymo aktuose užfiksuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „SEB Lizingas“ priklausančių vilkikų naudojimas krovinių gabenimui po lizingo sutarties nutraukimo: dėl komandiruočių, naudojant vilkiką DAF, v/n (duomenys neskelbtini) buvo 2009-09-25, 2009-10-02, 2009-11-27 įsakymai . Kelionės lape ir kuro nurašymo akte dėl šio vilkiko užfiksuota, kad vilkikas 2009-10-27 atvyko į (duomenys neskelbtini). ( t. 8, b.l. 144-146, t. 9, b.l. 15-23);

dėl komandiruotės, naudojant vilkiką DAF, v/n (duomenys neskelbtini) buvo 2009-10-07 įsakymas. Kelionės lape ir kuro nurašymo akte dėl šio vilkiko užfiksuota, kad vilkikas 2012-12-21 atvyko į Vilnių ( t. 8, b.l. 147, t. 9, b.l. 24-28);

dėl komandiruočių, naudojant vilkiką DAF, v/n (duomenys neskelbtini) buvo 2009-09-25 ir 2009-10-01 įsakymai. Kelionės lape ir kuro nurašymo akte dėl šio vilkiko užfiksuota, kad vilkikas 2009-09-28 išvyko iš Vilniaus ir 2009-09-29 atvyko į Vilnių, 2009-10-02 išvyko iš Vilniaus ir 2009-12-21 atvyko į (duomenys neskelbtini) ( t. 8, b.l. 148-149, t. 9, b.l. 29-37);

dėl komandiruotės, naudojant vilkiką DAF, v/n (duomenys neskelbtini) buvo 2009-10-02 įsakymas . Kelionės lape ir kuro nurašymo akte 2009 m. spalio/lapkričio/gruodžio mėn. dėl šio vilkiko užfiksuota, kad vilkikas 2012-12-25 atvyko į Vilnių ( t. 8, b.l. 150, t. 9, b.l. 38-42);

dėl komandiruočių, naudojant vilkiką DAF, v/n (duomenys neskelbtini) buvo 2009-10-02, 2009-11-13, 2009-11-27 įsakymai. Yra 2009 m. spalio/lapkričio mėn., lapkričio/gruodžio mėn. kelionės lapai ir kuro nurašymo aktai dėl šio vilkiko. ( t. 8, b.l. 151-153, t. 9, b.l. 43-52).

Transporto priemonių parko draudimo liudijime PZULT Nr. 1069329 nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Casco draudimo polisu apdraudė lizinguojamas transporto priemones nuo 2009-03-27 iki 2010-03-26 , draudimo polisas buvo nutrauktas dėl skolų 2009-11-03 ( t. 7, b.l. 90-92).

Iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos informacijos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ po lizingo sutarčių nutraukimo, buvo išduoti vienkartiniai leidimai vežti krovinius per užsienio valstybes lizinguojamiems vilkikams ( t. 7, b.l. 187-196) – vilkikui DAF v/n (duomenys neskelbtini) (sutartis nutraukta 2009-06-18).

Valstybės įmonės registrų centro duomenys liudija, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota nuo 1999-04-07. Nuo 1999-04-06 iki 2009-07-10 direktoriumi buvo J. J., nuo 2009-07-10 V. K.. Vilniaus apygardos teismo 2010-03-09 nutartimi iškelta bankroto byla ( t. 3, b.l.89, t.7, b.l. 61, t. 8, b.l. 90).

Iš 2009-07-10 UAB“(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, kad 100 % turintis bendrovių akcijas J. J. pardavė V. K. 2000 vnt. paprastų vardinių materialių 100 Lt nominalios vertės bendrovės akcijų, kurios sudaro 100 % visų bendrovės akcijų, kartu su visomis šių akcijų suteikiamomis teisėmis ( t. 4, b.l.153).

2009-07-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduodamų piniginių lėšų, turto bei dokumentų apyrašo kopijoje užfiksuota, kad J. J. perdavė, o V. K. priėmė apyraše bei IMT sąraše nurodytus dokumentus bei materialines vertybes ( t. 8, b.l. 129-130). Iš šio dokumento matyti, kad jame pasirašyta tik ant pirmo lapo, antras lapas yra nepasirašytas.

UAB “(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų tabeliuose nurodyta, kad nuo 2009m. birželio mėn. iki 2010 m. kovo mėn. 2009m. liepos mėn. direktoriumi buvo J. J., V. K. buvo vadybininku, nuo 2009m. rugpjūčio mėn. - direktorius V. K., direktoriaus pavaduotojas J. J. , nuo 2010 m. sausio mėn. J. J. - vadybininkas( t. 8, b.l.90 -114).

Bankroto administratoriaus 2011-11-29 rašte užfiksuota, kad dokumentų apie asmenis, kurie 2009 metais buvo materialiai atsakingi už lizinguojamus automobilius nerasta. Pateikti J. J. ir V. K. priėmimo ir atleidimo iš darbo dokumentai, 2009-07-10 perduodamų piniginių lėšų , turto bei dokumentų apyrašas ( t. 8, b.l. 117-130).

Šioje byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota VĮ „Registrų centre“ 1999-04-06 ir jos direktoriumi bei vieninteliu akcininku buvo J. J., kuriam priklausė 2000 vnt. paprastų vardinių materialių 100 Lt nominalios vertės bendrovės akcijų. 2009-07-10 akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi J. J. pardavė V. K. 100 proc. turimų bendrovės akcijų. Už 2000 Lt paprastų vardinių materialių 100 Lt nominalios vertės akcijų. Šis akcijų pirkimas bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko pasikeitimas buvo užregistruotas VĮ „Registrų centre“ V. K. prašymu. V. K. sutikus J. J. 2009-07-10 įsakymu paskyrė jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei 2009-07-10 kartu su V. K. pasirašė piniginių lėšų, turto bei dokumentų apyrašą. Taigi V. K. nuo 2009-07-10 tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku, direktoriumi bei vieninteliu akcininku. Tarp AB „SEB lizingas” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” 2007 - 2008 metų laikotarpiu buvo sudarytos finansinio lizingo sutartys Nr. 2007-070190, 2007-100607, 2008-010002, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)” už užmokestį buvo perduoti valdyti ir naudotis AB „SEB lizingas” priklausantys vilkikai DAF XF 105.460 (ident. Nr. XLRTE47MSOE773411, v/n (duomenys neskelbtini) 125 434 Lt vertės, DAF XF 105.460 (ident. Nr. XLRTE47MSOE788574, v/n (duomenys neskelbtini) 125 434 Lt vertės, DAF XF 105.460 (ident. Nr. XLRTE47MSOE774005, v/n (duomenys neskelbtini) 125 434 Lt vertės, DAF XF 105.460 (ident. Nr. XLRTE47MSOE801932, v/n (duomenys neskelbtini) 134 215 Lt vertės, DAF XF 105.460 (ident. Nr. XLRTE47MSOE773792, v/n (duomenys neskelbtini) 125 434 Lt vertės, su sąlyga, kad sumokėjus visą sutartyse nurodytą kainą, minėti vilkikai bus perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)” nuosavybėn. AB „SEB lizingas” 2009-09-16 klientui UAB „(duomenys neskelbtini)” išsiuntė pranešimą Nr. 02-4523, kuriame nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” nebevykdė eilinių mėnesių mokėjimų ir pranešimo surašymo dienai AB „SEB lizingas” buvo skolinga 133 636,93 Lt pradelstų mėnesinių mokėjimų ir 14 423,65 Lt delspinigių (iš viso 148 060,58 Lt). Šiuo pranešimu AB „SEB lizingas” taip pat klientą įspėjo, kad, nepadengus minėto 148 060,58 Lt įsiskolinimo iki 2009-09-23 su UAB „(duomenys neskelbtini)” sudarytos finansinio lizingo sutartys bus nutrauktos nuo 2009-09-24 lizingo davėjo iniciatyva. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)” per pranešime nurodytą terminą skolos neapmokėjo, todėl finansinio lizingo sutartys, kurių pagrindu klientas naudojosi vilkikais, buvo nutrauktos 2009-09-24.

Pagal finansinio lizingo sutarčių 19.1 p. lizinguotas turtas AB „SEB lizingas” turėjo būti geruoju grąžinamas per 3 (tris) darbo dienas nuo sutarties nutraukimo momento. Pagal minėtų sutarčių 19.4 p. UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą turėjo grąžinti tokios pačios komplektacijos, kaip ir sutarties pasirašymo dieną. Tačiau 2009-11-09 UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius atsiuntė AB „SEB lizingas” raštą, prašydamas palaukti iki 2009 m. pabaigos, kadangi vilkikai reikalingi darbui ir staiga jų atiduoti negali. Į šį raštą AB „SEB lizingas” atrašė 2009-11-09 pranešdamas, kad lizingo sutartys jau nutrauktos, o turtas nedelsiant turi būti grąžintas savininkui. UAB „(duomenys neskelbtini)” 2009-11-25 raštu įsipareigojo pristatyti vilkikus po jų grįžimo į Lietuvos Respubliką, kadangi lizinguotas krovininis transportas vykdė maršrutus reisais Ispanija – Prancūzija – Vokietija - Ispanija. Rašte buvo garantuojama, kad krovininis transportas bus pristatytas „techniškai tvarkingas (įvertinus natūralųjį nusidėvėjimą)”. Turtą susigrąžinti AB „SEB lizingas” pavyko tik pasitelkus trečiuosius asmenis. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)” grąžintas turtas išoriškai akivaizdžiai neatitiko komplektiškumo jo perdavimo bendrovei momentu, buvo nevažiuojantis, iš esmės netinkamas tolesnei eksploatacijai. Per Lizingo laikotarpį nuo 2007-07-10 iki 2009-09-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo AB “SEB Lizingas” 835 831,90 Lt lizingo įmokų pagal nurodytas finansinio lizingo sutartis.

Taip pat nustatyta, kad tarp UAB “Snoro lizingas” ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-11-19, 2008-01-23, 2008-02-06 buvo sudarytos keturios finansinio lizingo sutartys, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ išperkamosios nuomos būdu buvo perduoti naudotis 4 vilkikai: DAF (duomenys neskelbtini)460, v/n (duomenys neskelbtini) XLRTE47MSQE802981, vertė sudarant sutartį – 326 962, 90 Lt, DAF (duomenys neskelbtini)460, v/n (duomenys neskelbtini), XLRTE47MS0E788312, vertė sudarant sutartį – 323 907,17 Lt, DAF (duomenys neskelbtini)460, v/n (duomenys neskelbtini), XLRTE47MS0K788715, vertė sudarant sutartį – 323 907,17 Lt, DAF (duomenys neskelbtini)460, v/n (duomenys neskelbtini), XLRTE47MS0E805937, vertė sudarant sutartį – 326 962,90 Lt., kurių įsigijimo vertė – viso 1 301 740 Lt. Per vilkikų eksploatacijos laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo „Snoro lizingui“ 688 396, 82 Lt. Įmokų ir 14 527, 74 Lt delspinigių. Po lizingo sutarčių nutraukimo minimi vilkikai buvo perimti vykdant ikiteisminį tyrimą. vilkikai buvo surasti labai prastos būklės, t.y. iškomplektuoti, apgadinti, Lizingo sutartyse nustatyta tvarka vilkikai perduoti nebuvo. Vilkikai buvo surasti bendromis ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei UAB „Snoro lizingas” pastangomis ir jokiais perdavimo aktais tiesiogiai nebuvo perduoti ar grąžinti. Vilkikai buvo apžiūrėti dalyvaujant ikiteisminio tyrimo pareigūnams. UAB „Snoro lizingas” vilkikų neremontavo. Nurodyti vilkikai yra parduoti. Yra pareikštas kreditorinis reikalavimas UAB „(duomenys neskelbtini)” ir patvirtintas Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Pagal lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 7.4 p. lizingo gavėjas visiškai ir besąlygiškai atsako už Turto išsaugojimą nuo Perdavimo – priėmimo akto pasirašymo momento iki Sutarties galiojimo pabaigos arba Sutarties nutraukimo ir Turto grąžinimo Lizingo davėjui), pagal 10.5.2. p. lizingo gavėjas įsipareigoja raštu informuoti lizingo davėją per 3 (tris) kalendorines dienas, jei: priimamas sprendimas pakeisti lizingo gavėjo pavaldumą, statusą, savininką, administracijos vadovą ar nuosavybės formą...), pagal 14.7 p. -lizingo gavėjas, gavęs Lizingo davėjo Sutarties 14.3.2 punkte (kad, esant esminiam sutarties pažeidimui lizingo davėjas turi teisę nutraukti sutartį pirma laiko bei savo nuožiūra: pareikalauti grąžinti turtą lizingo davėjui...) nurodytą pranešimą apie sutarties nutraukimą, neturi teisės naudotis turtu bei lizingo davėjui pareikalavus privalo per 3 (tris) kalendorines dienas nuo pranešimo gavimo dienos grąžinti lizingo davėjui turtą lizingo davėjo nurodytu adresu.

Taip pat nustatyta, kad UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų finansinio lizingo sutarčių pagrindu išperkamosios nuomos būdu, perdavė naudotis ir valdyti vilkikus: 325 944,32 Lt vertės vilkiką DAF FT XF 105 SPACE CAB, perduotas 2007-09-21 finansinio lizingo tarp UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties Nr. 1070970, bei 2007-09-27 turto perdavimo – priėmimo akto pagrindu, bei 325 944,32 Lt vertės vilkiką DAF FT XF 105 SPACE CAB, perduotas 2007-10-04 finansinio lizingo tarp UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties Nr. 1070969, bei 2007-10-17 turto perdavimo – priėmimo akto pagrindu. UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ nuo 2009-12-28 vienašališkai nutraukė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas finansinio lizingo sutartis ir pareikalavo grąžinti jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Minėtose lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 12.4 p. nurodyta, kad klientas gavęs pranešimą apie sutarties nutraukimą, neturi teisės naudotis Turtu bei privalo per 3 kalendorines dienas nuo pranešimo gavimo dienos grąžinti Lizingo davėjui Turtą, 12.8 p. - kad Turto grąžinimo laiką, vietą bei kitas sąlygas nurodo Lizingo davėjas. Turto grąžinimas įforminamas perdavimo – priėmimo aktu, kurį pasirašo Lizingo davėjo ir Kliento įgalioti atstovai. Klientas privalo grąžinti Turtą techniškai tvarkingą, atitinkantį Turto specifikacijos sąlygas bei tokios būklės, kuri atitinka Turto natūralų nusidėvėjimą. Kaip matyti iš bylos šie vilkikai lizingo davėjui nustatytu laiku, į nustatytą vietą nebuvo grąžinti. „Parex faktoringas ir lizingas“ darbuotojai dėl automobilių grąžinimo bendravo su J. J., , kuris nurodydavo skirtingas vilkikų buvimo vietas įvairiose šalyse, todėl buvo paskelbta šių vilkikių paieška. 2010-03-03 šie vilkikai buvo aptikti aikštelėje adresu Metalo g. 2, Salininkai, jų būklė buvo patenkinama. „Parex faktoringas ir lizingas“ civilinio ieškinio byloje nepateikė.

Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamieji kaltinami tuo, kad į 2009-07-10 UAB „(duomenys neskelbtini)‘ Piniginių lėšų, turto bei dokumentų apyraše, įrašė netikrus duomenis apie tai, kad J. J. perdavė, o V. K. priėmė apyraše bei IMT sąraše nurodytus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus bei materialines vertybes, nors faktiškai nei UAB (duomenys neskelbtini) turtas, nei dokumentai V. K. nebuvo perduoti, t.y. dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie perdavimo faktą, todėl patikima išvada apie dokumento suklastojimą visų pirma grindžiama tikrų duomenų palyginimu su duomenimis, įrašytais kaltinime nurodytame dokumente.

Iš byloje esančio 2009-07-10 UAB „(duomenys neskelbtini)‘ Piniginių lėšų, turto bei dokumentų apyrašo matyti, kad jo pirmame lape yra J. J. ir V. K. parašai, o antras lapas nepasirašytas (t. 8, 129 -130).

BK 300 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000; 2K-775/2007; 2K-263/2010). Pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 300 str. būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas pasekmes, ir norėjo taip veikti.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra tik 2009-07-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduodamu piniginių lėšų turto bei dokumentų apyrašo kopija, kurios antras lapas, kuriame tarp išvardyto turto yra paminėti ir 14 vienetų nekonkretizuotų automobilių DAF, yra niekieno nepasirašytas. Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad apie tokius automobilius nieko nežinojo. Iš kaltinamųjų, liudytojų parodymų matyti, kad net ir V. K. tapus bendrovės direktoriumi, bendrovę realiai valdė J. J., V. K. visiškai nedalyvavo bendrovės veikloje bei nesidomėjo ja. Kaltinamasis J. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pasikeitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, niekas įmonėje neperdavė jokių vilkikų V. K.. kai kurie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai neatpažino V. K., kaip bendrovės direktoriaus. Taip pat nei vienas iš liudytojų, apklaustų teisme, nepatvirtino, kad V. K. būtų davęs kokius nors nurodymus dėl darbo su vilkikais, jų reisų, statymo ir pan.. Iš raštų lizingo bendrovėms matyti, kad juos pasirašinėdavo J. J. arba K. B.. Lizingo bendrovių darbuotojai teisme patvirtino, kad dėl vilkikų grąžinimo buvo tariamasi su J. J., o ne su V. K.. Tokiu būdu byloje neginčytinai nustatyta, kad po UAB (duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo niekas bendrovėje nepasikeitė. Šios aplinkybės rodo, kas realiai vadovavo bendrovei ir buvo jos faktinis vadovas, todėl dokumento pasirašymas neva patvirtinantis dokumentų, daiktų perdavimą buvo pasirašytas neturint tikslo sukelti realius faktinius padarinius. Akivaizdu, kad J. J. ir V. K., sudarydami akcijų pirkimo – pardavimo sandorį, bei įsakymu paskirdami V. K. bendrovės direktoriumi, abu turėjo skirtingus tikslus – V. K. tokiu būdu tikėjosi atgauti savo į bendrovę prieš tai įdėtus pinigus, o J. J. - įkurti kitą bendrovę, gauti paskolą ir grąžinti skolą V. K.. Neatmetama galybė, kad jie sudarė tariamą sandorį, ką teisiamojo posėdžio metu pažymėjo ir valstybinis kaltinimas, ir tokio sandorio sudarymas nėra pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 300 str. Pažymėtina, kad 2009-07-10 akcijų pirkimo – pardavimo sutartis ir įsakymas skirti V. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi yra galiojantys, nenuginčyti ir byloje nėra duomenų, kad šie dokumentai būtų suklastoti, todėl pripažintina, kad V. K., nusipirkus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, tapus vieninteliu šios bendrovės akcininku ir direktoriumi, jo žinion perėjo visas bendrovės priklausantis turtas ir įsipareigojimai, todėl kaltinime nurodyto turto perdavimo dokumento surašymas nesukelia teisiškai reikšmingų pasekmių ir nėra pavojinga veika baudžiamojo įstatymo prasme.

Kaltinamieji taip pat buvo kaltinami dėl kaltinime nurodyto turto išvaistymo.

Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. kyla tada, kai kaltininkas iššvaisto didelės vertės, t. y. kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnis), turtą (ar turtinę teisę). Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas iššvaisto jam patikėtą ar esantį jo žinioje svetimą turtą ar turtinę teisę, t. y. neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais jų atžvilgiu. Pagal teismų praktiką turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu.

Turto išvaistymą galima kvalifikuoti tuomet, kai asmens žinioje esantis turtas sąmoningai neteisėtai perleidžiamas tretiems asmenims. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos, teisme ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamasis J. J., tiek būdamas bendrovės direktoriumi, bei po to, kai direktoriumi tapo V. K., o jis – direktoriaus pavaduotoju, nevengė mokėti lizingo įmokų, priešingai, už automobilius bendrovė sumokėjo didesnę nei pusė vilkikų vertės dalį, šiokiu tokiu būdu vedė su bankais derybas, kai negalėjo laiku mokėti įmokas, bei po lizingo sutarčių nutraukimo pranešinėjo bankams, kad vilkikai laiku negali būti atiduoti bankams, nes vykdo įsipareigojimus savo klientams, iš J. J. veiksmų matyti, kad jis ėmėsi priemonių gauti dar pajamų ir išeiti iš susidariusios finansinės krizės. Taip pat, kaip matyti iš liudytojų bendrovės vairuotojų paaiškinimų, direktoriaus įsakymų dėl komandiruočių, po lizingo sutarčių nutraukimo vilkikai buvo važiuojantys, tinkami eksploatuoti, o byloje nėra objektyvių duomenų, liudijančių, kas konkrečiai juos išardė, kokiomis aplinkybėmis ir kada, taip pat nėra duomenų, kad tai padarė būtent kaltinamieji ar jų pavedimu kiti asmenys. Nei ikiteisminio tyrimo, nei nagrinėjant bylą teisme nenustatytos aplinkybės kada, kas, kur nuėmė detales nuo vilkikų. Dėl nuo vilkikų dingusių detalių pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės, kuris iki šiol tęsiasi. Teismas pripažįsta, kad nėra tokių objektyvių duomenų, liudijančių, kad J. J. ir V. K., būdami civilinių santykių subjektais, sąmoningai nevykdytų Lizingo sutartyse numatytų įsipareigojimų, ir jiems patikėtą turtą be Lizingo davėjo žinios ir sutikimo, neatlygintinai, neteisėtai perleistų tretiems asmenims. Priešingai, teismo nuomone, V. K., turėdamas tikslą atgauti savo į įmonę įdėtus pinigus, negalėjo turėti intereso ekonomiškai smukdyti bendrovę, nes tai dar labiau apsunkintų pajamų gavimą bei tuo pačiu skolos gražinimą. O iš J. J. veiksmų inkriminuojamu laikotarpiu matyti, kad iš tiesų bendrovėje, prasidėjus finansinei krizei, susidarė suirutė, pakriko tvarka, ji buvo valdoma chaotiškai, tačiau J. J. nesugebėjimas sukontroliuoti bendrovės veiklos, laiku grąžinti automobilius, palikti juos, neprižiūrimus, nesudaro tyčios išvaistyti svetimą turtą, tokiu būdu nesudaro ir nusikaltimo, numatyto BK 184 str., požymių. Galimai nuo vilkikų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis nuimtos detalės ir neteisėtu būdu pateko tretiesiems asmenims, tačiau, kaip jau minėta, byloje nėra objektyvių duomenų, dėl to įrodančių tiesioginę J. J. ir V. K. kaltę. Visgi, teismas mano, kad įsipareigojimų pagal lizingo sutartis nevykdymas, automobilių lizingo bendrovėms negrąžinimas ir netinkamos būklės automobilių pateikimas ir lizingo bendrovių pažeistų teisių atkūrimas galimas civilinės teisės priemonėmis. Baudžiamoji teisė yra ultima ratio, t. y. paskutinė priemonė apginti savo pažeistas teises ir interesus, išnaudojus visas kitas galimas teisinės gynybos priemones. Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek bendrieji teisės principai suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Nusikalstama veika - tai teisės pažeidimas, kuriuo itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Taigi, kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu. Atkreiptinas dėmesys, kad yra pareikštas kreditorinis reikalavimas UAB „(duomenys neskelbtini)” ir patvirtintas Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Vienas iš pagrindinių baudžiamosios teisės principų yra tai, kad visi neaiškumai ir netikslumai yra aiškinami kaltinamojo naudai. Teismui nustačius, kad objektyvių duomenų, kad J. J. ir V. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis suklastojo dokumentą ir išvaistė jų žinioje esantį jiems patikėtą turtą, byloje nėra, todėl J. J. ir V. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. (tris nusikalstamos veikos) ir 300 str. 1 d. išteisintini, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamiesiems J. J. ir V. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamųjų J. J. ir V. K. atžvilgiu priimtas Vilniaus apygardos teismo 2013-04-29 nutartis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo skyrimo naikintinos.

Dėl civilinių ieškinių

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji išteisintini pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. , civilinių ieškovų ieškiniai paliktini nenagrinėti (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 301-305 str., 307-308 str.,

nusprendžia:

J. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. (3 nusikalstamos veikos) ir 300 str. 1 d. išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. (3 nusikalstamos veikos) ir 300 str. 1 d. išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamiesiems J. J. ir V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamųjų J. J. ir V. K. atžvilgiu priimtas Vilniaus apygardos teismo 2013-04-29 nutartis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo skyrimo panaikinti.

Civilinių ieškovų AB „SEB Lizingas“ ir UAB “Snoro lizingas” civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Vitalija NorkūnaitėNuorašas tikrasTeisėja Vitalija Norkūnaitė