- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-03
- Bylos Nr.
- I1-994-739/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02500-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 51.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Č. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas), 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–3) nurodė, kad jis, atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose, 2019 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Alytaus pataisos namų administraciją su prašymu, kad jam leistų savo būsimų vestuvių (jos įvyko 2019 m. spalio 25 d.) proga Alytaus pataisos namų parduotuvėje už asmeninius pinigus nusipirkti tortą. Jis norėjo, kad tortas būtų vestuvinė dovana sutuoktinei. Tačiau Alytaus pataisos namai netenkino jo prašymo. Pareiškėjas teigė, kad Alytaus pataisos namai tuo pažemino jį ne tik sutuoktinės, bet ir visų giminių akyse, sukėlė jam dvasinį sukrėtimą, dvasinę skriaudą. Už tai pareiškėjas prašė priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas teigė, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) gina žmogaus teises, ir prašė teismą išreikalauti iš atsakovės atstovo papildomus įrodymus, kodėl Alytaus pataisos namai, vadovaudamiesi nacionaline teise, ignoruoja Konvenciją, kuri turi viršenybę prieš Lietuvos įstatymus ir kitus teisės aktus.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepimu į skundą (b. l. 11–13) į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas leisti nusipirkti parduotuvėje vestuvių proga tortą, kurio pataisos namų administracija netekino, nes Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 18 priede tarp leidžiamų maisto produktų nėra nurodytas tortas. Su priimtu sprendimu pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai, jis pretenzijų nereiškė, kitų skundų ar prašymų dėl šio sprendimo pataisos įstaigoje nebuvo gauta. Paaiškino, kad Alytaus pataisos namai žinojo tai, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 25 d. ketina tuoktis, nes Resocializacijos skyriaus specialistas, dirbantis su 9-to būrio (kuriame buvo laikomas pareiškėjas) nuteistaisiais, 2019 m. rugsėjo 12 d. buvo gavęs pareiškėjo prašymą vestuvių proga suteikti pasimatymą. Turimais duomenimis, santuoka buvo sudaryta 2019 m. spalio 25 d. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas teigė, kad pareiškėjas skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, o nenustačius ir neįrodžius šių sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą, neturtinę žalą kildina iš to, kad atsakovės atstovas Alytaus pataisos namai netenkino jo 2019 m. rugsėjo 5 d. prašymo leisti būsimų jo vestuvių proga pataisos namų parduotuvėje nusipirkti tortą.
Bylos duomenys (b. l. 11, 14) patvirtina, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. buvo laikomas Alytaus pataisos namuose.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas Alytaus PN 9-tame lokaliniame sektoriuje, 9-tame būryje (b. l. 11).
Iš pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 5 d. prašymo kopijos (b. l. 5, 15) duomenų nustatyta, kad pareiškėjas su šiuo prašymu kreipėsi į Alytaus pataisos namų direktorių, prašydamas leisti jam vestuvių proga už asmeninius pinigus nusipirkti tortą, jį užsakant 2019 m. spalio 25 dienai.
Iš Resocializacijos skyriaus specialistės padaryto įrašo ant šio pareiškėjo prašymo (b. l. 5, 15), tos pačios specialistės paaiškinimų 2019 m. gruodžio 11 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 19) ir atsakovės atstovo paaiškinimų atsiliepime (b. l. 12) nustatyta, kad šis pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas – pareiškėjui nebuvo leista nusipirkti tortą.
Bylos duomenimis (b. l. 12, 16, 19), pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su tuo, kad jo prašymas netenkintas.
Iš nuteistųjų prašymų registracijos žurnalo išrašo (b. l. 18) matyti, kad pareiškėjas Alytaus pataisos namams 2019 m. rugsėjo 12 d. pateikė prašymą suteikti jam ilgalaikį pasimatymą.
Iš duomenų iš pareiškėjo asmens bylos (b. l. 17) nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 25 d. įregistravo santuoką su sutuoktine.
Pareiškėjas, skunde teigdamas, kad Konvencija gina žmogaus teises, ir kad atsakovės atstovas vadovaudamasis nacionalinėmis teisės normomis ignoruoja Konvenciją (b. l. 2–3), nepaaiškino, į kurios iš Konvencijoje įtvirtintų teisių apimtį (sritį) patenka jo teisė nusipirkti tortą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad teisių apsaugos sistema, numatyta Konvencijoje, yra grindžiama subsidiarumo principu, pasireiškiančiu tuo, jog pirmiausia pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymąsi tenka nacionalinėms valstybės institucijoms. Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei kitų su tuo susijusių klausimų (pvz., ieškinio senaties, konkrečių ploto normų kamerų tipo (ar palatos) patalpoms ar kitų konkrečių reikalavimų kamerų įrengimui, ginčų dėl žalos atlyginimo nacionaliniuose teismuose nagrinėjimo tvarkos ir pan.), o pats Europos Žmogaus Teisių Teismas suteikia nacionalinėms valstybėms nuožiūros laisvę nustatyti, kokių priemonių ketinama imtis norint užtikrinti efektyvų naudojimąsi konkrečia teise ar laisve ir tai lemia inter alia nacionalinės teisės vertinimą ir taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2649-624/2018, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3627-502/2017). Todėl teismas šioje byloje, spręsdamas, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui nebuvo leista vestuvių proga nusipirkti tortą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu (toliau – BVK) ir ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis.
BVK 73 straipsnio 1 punktas įtvirtina paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei (b. l. 11), tad jis turėjo teisę apsipirkti Alytaus pataisos namuose esančioje parduotuvėje, tačiau laikantis teisės normų reikalavimų. BVK 112 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuteistiesiems, išskyrus šio kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. BVK 91 ir 152 straipsniuose yra reglamentuojami laisvės atėmimo bausmės atlikimo atvirose kolonijose ypatumai, ir nėščių moterų ir vaikų iki trejų metų turinčių motinų bausmės atlikimas ne pataisos namų teritorijoje (t. y. išimtis taikytina nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę atvirose kolonijose, nėščioms moterims ir vaikų iki trejų metų turinčioms motinoms, atliekančioms bausmę ne pataisos namų teritorijoje). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 22 d., t. y. galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu, kuria remiamasi toliau šiame teismo sprendime) 76 punkto pirma pastraipa nustatė, kad nuteistiesiems, išskyrus apgyvendintus už pataisos įstaigos ribų, laikomus atvirosiose kolonijose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jei gydymo trukmė neviršija 60 dienų, leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato šių taisyklių 18 priedas. Pagal to paties punkto antrą pastraipą, apgyvendintiems už pataisos įstaigos ribų ir laikomiems atvirosiose kolonijose nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti ir kitų 18 priede nenurodytų daiktų, kurie sudarytų sąlygas vykdyti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, gerinti jų sveikatą ir gerovę, o pagal to paties punkto 3 pastraipą nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų, leidžiama įsigyti 18 priede nurodytų maisto produktų tik gydytojui rekomendavus. Šių taisyklių 77 punktas nustatė, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ 1 punkte „Maisto produktai“ nėra nurodytas tortas.
Byloje nėra tokių duomenų, kad pareiškėjas pateko į BVK 91 ir 152 straipsniuose, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punkte nurodytas kategorijas asmenų, kurioms taikytinos išimtys. Pareiškėjas skunde to ir neteigė. Pareiškėjas savo prašymą grindė tuo, kad tortas jam buvo reikalingas vestuvių proga. Tačiau BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos neįtvirtina tokios išimties, kad vestuvių ar kitokia iškilminga svarbia proga nuteistasis gali nusipirkti tortą.
Atsakovės atstovas, kuris teismo nutartimi buvo įpareigotas pateikti atsiliepimą į skundą, jame nurodant, be kita ko, atsakymo priėmimo motyvus, argumentus, teisės aktus, kuriais vadovautasi (b. l. 9), paaiškino tai, kas šiame teismo sprendime buvo aptarta dėl pareiškėjo prašymo pateikimo, prašymo netenkinimo, ir patvirtino, kad netenkindamas pareiškėjo prašymo, atsakovės atstovas vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo nuostatomis.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad aptartas teisinis reglamentavimas – BVK 112 straipsnio 4 dalis, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punktas, 18 priedo 1 punktas – neįtvirtina leidimo pareiškėjui įsigyti ir turėti tortą, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo Alytaus pataisos namų veiksmus dėl to, kad pareiškėjui nebuvo leista tortą nusipirkti. Tai, kad pareiškėjas po aptariamo 2019 m. rugsėjo 5 d. prašymo dėl torto (b. l. 5, 15) 2019 m. rugsėjo 12 d. pateikė prašymą suteikti jam ilgalaikį pasimatymą (b. l. 18), o iš pastarojo prašymo Alytaus pataisos namai sužinojo, kad pareiškėjas rengiasi tuoktis (b. l. 12), situacijos nekeičia, ir tai pagal aptartą teisinį reglamentavimą nesuteikė pareiškėjui teisės nusipirkti tortą, o Alytaus pataisos namų administracijos neįpareigojo leisti jį nusipirkti.
Byloje nenustatytas pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo Alytaus pataisos namų ir šios institucijos pareigūnų veiksmus. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygos, o nesant šios sąlygos, negali kilti ir atsakomybė už žalą. Dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.