Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-21 · Administracinė byla Nr. I-9273-473/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-21
Bylos Nr.
I-9273-473/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03818-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
M. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-9273-473/2016Proceso Nr. 3-61-3-03818-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–4). Skunde nurodė, kad jo laisvė 2011–2012 metais buvo suvaržyta. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) ir Alytaus bei Lazdijų areštinės kamerose, kurių plotas apie 8 m², buvo kalinamas su 1–4 asmenimis. Kamerose bloga ventiliacija, blogas apšvietimas, kamerų plotas neatitinka vienam asmeniui tenkančio minimalaus kameros ploto reikalavimo. Karantino kamerose patyrė didelių nepatogumų ir orumo pažeminimą, kadangi nebuvo stalo, kėdžių, maistas buvo dedamas šalia sanitarinio mazgo. Kamerose tualetas atviras. Naudojantis tualetu buvo matomas kitų kameroje esančių asmenų bei sargybinių, tai sukėlė nepatogumų, žemino orumą bei savigarbą. Žiema kamerose šalta, jaučiais per didelė drėgmė, o vasara karšta, bloga ventiliacija. Kamerų lubos dažnai būdavo purvinos ir drėgnos dėl nuo stogo tekančio vandens, sienų tinkas nubyrėjęs, dėl ko neįmanoma jų plauti, tinkas byra nuo sienų ir lubų ant plaukų, odos, drabužių ir į maistą. Kamerose ant sienų ir lubų veisiasi pelėsis. Kamerose yra tarakonų, žiurkių, pelių, blakių ir kitų kenkėjų. Naktį blakės kandžiodavosi, dėl to patyrė fizinį bei emocinį skausmą, blogai miegojo, todėl pablogėjo sveikata. Išduodamų higienos priemonių nepakakdavo, 2 savaitėms išduodama pusė rulono nekokybiško tualetinio popieriaus. Nepakanka muilo ir dantų valymo priemonių. Į pasivaikščiojimų kiemelį būdavo vedamas tik kartą per dieną kartu su kitais kameroje esančiais asmenimis ir tik vienai valandai. Pasivaikščiojimų kiemelio plotas mažas, vaikščioti reikėdavo pakaitomis. Pasivaikščiojimų kiemeliai dažnai būdavo purvini, grindinys suiręs, dėl to kildavo dulkės arba balos po lietaus. Dažnai nebūdavo sudaromos sąlygos vieną kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, bei pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Dažnai būdavo vedamas į dušą, kuriame prausiasi žmonės, sergantys atvira tuberkuliozės forma. Dėl dažnų perkėlimų ir pervežimų į kitus miestus praleisdavo apsipirkimą parduotuvėje, drabužių bei patalynės skalbimą, dušą, galimybę paskambinti. Dušai Lukiškių TI-K stebimi pro langelį, o tai sukelia daug nemalonumų, žemina orumą bei savigarbą. Dušai dažnai būna purvini. Buvo laikomas kartu su rūkančiais. Per visą laikymo Lukiškių TI-K ir areštinėse laikotarpį pablogėjo sveikata, dėl blogo apšvietimo pablogėjo regėjimas, dėl labai žemų antro aukšto lovų atsirado stuburo problemos, nugaros skausmai. Dėl nešvarių kamerų, dušų, čiužinių atsirado odos problemos, dėl patirtų fizinių bei dvasinių skausmų labai pablogėjo dvasinė būklė, prasidėjo nemiga, depresija. Lukiškių TI-K parašius prašymą apsilankyti pas daktarus, dažniausiai tenka laukti savaitę ar daugiau. Būnat Lukiškių TI-K ir areštinėse nė karto nebuvo suteiktas ilgalaikis pasimatymas su artimaisiais.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK), su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, prašo taikyti ieškinio senaties terminą, (b. l. 10–13). Atsiliepime nurodė, kad dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo buvimą 2011– 2012 metais Alytaus apskrities VPK ir Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono policijos komisariato areštinėse nėra saugomi.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, prašo taikyti ieškinio senaties terminą, bei priteisti 1,68 Eur patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (b. l. 11–41). Atsiliepime nurodė, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Pažymėjo, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys suimtieji ir nuteistieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) išduodami kameroms. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta unitazų ir kriauklių valymui. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 metų Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtinamos prie grindų metalinės lovos kiekvienam asmeniui. Visose kamerose yra įrengtos taburetes (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms susidėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punktu langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės grotos. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio. Nurodytas sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymą „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše. Lukiškių TI-K įrengta kirpykla atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Mėnesio pradžioje ir viduryje vyrams išduodamas muilas, tualetinis popierius, kas mėnesį išduodami dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai. Pagal Lietuvos higienos normą HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią paslaugą. Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pasivaikščiojimų kiemeliai valomi, esant būtinumui barstomi. Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba nuteistiesiems) užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybė reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo nurodytos žalos atsiradimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Taigi, byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas. Pareiškėjas prašo priteisti žalos atlyginimą, kurią nurodo patyręs dėl netinkamų jo laikymo Lukiškių TI-K ir Alytaus apskrities ir Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono policijos komisariato areštinėse netinkamomis sąlygomis 2011–2012 metais.

Atsakovės atstovai atsiliepimuose pateikė prašymus pareiškėjo skundui taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. CK 1.124 straipsnyje numatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už atsakovės atstovų veiksmus 2011–2012 metais, skundą teismui pareiškėjas pateikė 2016-09-23 – praleidęs ieškinio senaties terminą.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2014-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-388-14; 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1860-13; 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių (LVAT 2011-11-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011).

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams ir pareiškėjo skundui taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metų senaties terminas.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, pritaikius ieškinio senaties terminą, skundas dėl žalos, patirtos seniau negu 3 metus iki skundo padavimo, atmetamas kaip nepagrįstas (LVAT 2015-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-492/2015, 2014-08-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1695-14).

Atsižvelgiant į išdėstyta, tai, kad pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs ieškinio senaties terminą, ir teismas nenustatė pagrindo šį terminą atnaujinti, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Atsakovės atstovas prašo teismo priteisti iš pareiškėjo 1,68 Eur patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsakovės atsakovas, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintų Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos nuostatų (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti 1,68 Eur sumą. Teismo vertinimu, atsakovės atstovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo išlaidas. Aplinkybė, kad atsakovės atstovas išlaidas grindžia remiantis Tvarka, kuri nustato išlaidų, už kopijų parengimą atlyginimą, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovės atstovas realiai sumokėjo 1,68 Eur už kopijų parengimą. Be to, Tvarkos 1 punktas nustato, kad, ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Tvarkos 2 punktas nustato, kad pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir LVAT 2014-01-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014, 2016-01-19 nutartyje administracinėje Nr. A-1827-858/2015.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, atsakovės atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė