Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui L. M. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir turto padalijimo bei atsakovo L. M. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Ieškovė 2012 m. gegužės 16 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašė:

1) šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės;

2) šalių vaiko M. M., gimusio 2007 m. rugpjūčio 13 d., gyvenamąją vietą nustatyti su motina;

3) iš atsakovo priteisti sūnaus M. M. išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamas periodines išmokas;

4) priteisti sūnaus M. M. išlaikymo skolą nuo 2009 m. gegužės 15 d. iki 2012 m. gegužės 15 d. po 600 Lt kas mėnesį, iš viso 21 600 Lt (36 mėn. X 600 Lt);

5) padalyti santuokoje įgytą turtą: ieškovei priteisti visą butą adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir visą 79/3811 žemės sklypą Nr. 4400-0848-6257, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui piniginę kompensaciją iš ieškovės už santuokoje įgytą turtą: 1/3 dalį ūkinės paskirties pastato 11 333 Lt (34 000 Lt/ 3), žemės sklypo – 393,30 Lt (1180 Lt / 3) ir 10 106,66 Lt (30 390 Lt / 3) lėšų įdėtų rekonstruojant butą, iš viso 21 833 Lt; priteisti atsakovui 22 000 Lt vertės automobilį Peugeot Boxer, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir 800 Lt vertės dujinę viryklę;

6) nustatyti tėvo bendravimo su sūnumi tvarką: kas antrą savaitgalį tėvas penktadienį iš darželio paima vaiką pas save, su juo bendrauja ir sekmadienio vakarą grąžina motinai. Prieš paimant vaiką ir jį grąžinant motina informuojama iš anksto. Vaikui susirgus, jis gydomas ir iki pasveiks lieka su motina. Tėvui nebus trukdoma aplankyti bei matytis su sūnumi ir kitais atvejais iš anksto pranešus.

Šalys susituokė 2003 m. rugpjūčio 16 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. gimė sūnus Mikas. Ieškovė nurodė, kad po santuokos sudarymo atsakovas apsigyveno ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pradėjus gyventi kartu, ryškėjo charakterių skirtumai, atsakovo neigiamas požiūris į šeimą, jo vaidmenį šeimoje, dėl to šeimoje kildavo konfliktai. Dėl atsakovo smurto ieškovė kreipėsi į policiją; ji su vaiku buvo priversta išsikraustyti gyventi kitur. Po vaiko gimimo atsakovas nustojo rūpintis šeima, materialiai ją išlaikyti, savo turėtas pajamas leisdavo savo reikmėms, šeimos išlaikymu rūpinosi iškovė. Anot ieškovės, šalys bendro ūkio neveda faktiškai nuo 2008 m. vidurio, nuo šio laiko atsakovas neteikė lėšų vaiko išlaikymui. Ieškovės teigimu, atsakovas sutinka skirtis, tačiau kelia nerealias sąlygas, t. y. reikalauja viską parduoti, o pinigus pasidalyti po lygiai, tačiau atsakovo reikalavimai nepriimtini, nes butas yra ieškovės iki santuokos įgyta asmeninė nuosavybė. Ieškovė pažymėjo, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įsigijo su butu (ieškovei priklausančiu asmeninės nuosavybės teise) sublokuotą 17 kv. m ūkio paskirties pastatą ir 79 kv. m žemės sklypo dalį, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini) šio nekilnojamojo turto įsigijimui buvo panaudotos šalių tėvų lėšos. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas (ūkinis pastatas ir žemės sklypo dalis) nedalytinas, už atsakovo dalį įdėtų lėšų į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančią dalies rekonstrukciją ieškovė sutiko kompensuoti 1/3 dalį lėšų panaudotų rekonstruojant butą, t. y. 21 833 Lt. Ieškovės teigimu, byloje pateikti įrodymai paneigia atsakovo prisidėjimą prie šeimos išlaikymo, nes visas šeimos išlaidas apmokėdavo ieškovė. Pastato rekonstrukcija buvo atliekama organizuojant ir naudojant ieškovės tėvo J. R. lėšas, jo samdytus darbininkus ir asmeniniu ieškovės turtu, t. y. iki santuokos įgyta mediena ir kitomis statybinėmis medžiagomis; atsakovas prie buto rekonstrukcijos neprisidėjo.

1) šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės;

2) nepilnamečio sūnaus M. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;

3) nepilnamečio sūnaus M. M. išlaikymui periodiniais mokėjimais kas mėnesį priteisti iš atsakovo 400 Lt per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos;

4) padalyti santuokoje įgytą turtą priteisiant natūra atsakovui 1/3 dalį žemės sklypo su statiniais, žemės sklypo kadastrinis Nr. 0101/0042:197, registro Nr. 44/576866, adresas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pastatas pažymėtas plane indeksu 14Ap;

5) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: M., M..

Atsakovas nurodė sutinkantis nutraukti santuoką, tačiau ne dėl jo, o dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė santuoką sudarė iš materialinių paskatų, o santuokos ir šeimos išsaugojimas buvo antraeiliai dalykai, tik atsakovo iniciatyva buvo bandoma santuoką išsaugoti (kreiptasi į šeimos santykių specialistus). Anot atsakovo, nutraukdama santuoką ieškovė nori pasipelnyti ir visą dalytiną šeimos turtą prisiteisti sau. Dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove atsakovas iš pradžių neprieštaravo, vėliau (bylos nagrinėjimo iš esmės metu) nurodė, kad ieškovė netinkamai rūpinasi vaiku. Atsakovo nuomone, 600 Lt per mėnesį išlaikymas nepagrįstas vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi; atsakovas sutiko mokėti 400 Lt per mėnesį išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos; nesutiko su išlaikymo skola už trejus metus, nes kartu su ieškove rūpinosi šeimos būstu, vaiku ir jo išlaikymu, be to, pinigais visada padėjo atsakovo tėvai. Teismo posėdyje atsakovas pareiškė pageidavimą maksimaliai bendrauti su vaiku. Atsakovas pažymėjo, kad jis visada buvo ištikimas, rūpinosi šeima, didžiąją dalį uždirbtų pinigų skirdavo šeimos poreikiams, atiduodamas pinigus ieškovei, niekada nenaudojo fizinio smurto prieš ieškovę. Atsakovas nurodė, kad, matydamas ieškovės tendencingą nenorą turėti šeimą, o tik siekiamą tikslą pasipelnyti, jis prieštaravo buto rekonstrukcijai, tačiau, negalėdamas nieko pakeisti, kaip galėdamas prisidėjo prie buto rekonstrukcijos: atliko stogo nugriovimo, betonavimo, elektros instaliacijos darbus, pirmo aukšto šildymą, pirmo aukšto dalinę apdailą, pagamino šarvuotas duris, atliko statybinių medžiagų transportavimo darbus, rūpinosi kitais organizaciniais klausimais. Atsakovo teigimu, ieškovės turėta iki santuokos dalis sudaro 1/3 namo dalį (atsižvelgiant į jos turėto buto plotą ir rekonstruoto namo plotą), dėl to, vadovaujantis Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalimi, santuokoje įgytas turtas dalytinas atsakovui priteisiant 1/3 dalį namo ir žemės sklypo.

Išvadą teikianti institucija sutiko, kad šalių nepilnametis vaikas gyventų su motina. Institucijos nuomone, 400 Lt dydžio išlaikymas neatitinka vaiko poreikių, nes minimalus išlaikymas iš abiejų tėvų yra 1000 Lt. Tėvo noras bendrauti su vaiku kasdien neatitiktų vaiko interesų dėl sutuoktinių tarpusavio (konfliktiškų) santykių. Išvadoje nurodyta, kad ieškovės siūloma tėvo bendravimo su sūnumi tvarka turėtų būti tikslinama, kad nekiltų neaiškumų vykdymo metu.

Teismo 2012 m. spalio 25 d. žodine nutartimi nutarta bylą nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose (T. 2, b. l. 7).

Šalys paaiškino, kad iki santuokos sudarymo bendravo maždaug keturis metus. Santuoka sudaryta 2003 m. rugpjūčio 16 d. (T. 1, b. l. 11). 2007 m. rugpjūčio 13 d. gimė šalių sūnus M. M. (T. 1, b. l. 12).

Ieškovei nuo 1997 m. gegužės 13 d. nuosavybės teisėmis priklauso vieno buto pastatas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buto unikalus Nr. 1094-0409-3010:0025 (T. 1, b. l. 27). Šiame bute ieškovė deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo 2000 m. rugsėjo 22 d.; ten pat deklaruota ir šalių nepilnamečio vaiko M. M. gyvenamoji vieta (T. 1, b. l. 13, 15). Atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1994 m. gruodžio 12 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 14).

Šalys 2007 m. liepos 13 d. lygiomis dalimis už 34 000 Lt pirko pagalbinio ūkio paskirties pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. 1094-0409-3065, pažymėtą indeksu 6I1p, esantį Vilniuje, Užupio g. 21 (T. 1, b. l. 16-17, 28-30). 2008 m. vasario 20 d. šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis už 1180,28 Lt pirko 79 kv. m ploto žemės sklypo dalį 3811 kv. m žemės sklype, esančiame Vilniuje, Užupio g. 21, unikalus Nr. 4400-0848-6257 (T. 1, b. l. 18-21).

Vienbučio gyvenamojo namo faktinė būklė (2012 m. birželio mėn. duomenimis) nurodyta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (T. 1, b. l. 109-121, 145-157), kurioje pastato vidutinė rinkos vertė nurodyta 187 000 Lt (T. 1, b. l. 119, 155). Ieškovės pateiktoje turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad vertinamo nekilnojamojo turto, esančio Vilniuje, Užupio g. 21, rinkos vertė 2012 m. spalio 9 d. buvo 520 000 Lt (žemės sklypo vertė 1000 Lt; 91,06 kv. m bendro ploto vienbučio gyvenamojo namo – 519 000 Lt) (T. 2, b. l. 115-116, 138). Turto vertinimo pažymoje nurodyta pastaba, kad vienbutis gyvenamasis namas neįregistruotas VĮ Registrų centre, kadastriniai matavimai atlikti (T. 2, b. l. 116, 118).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenimis atsakovo draudžiamosios pajamos 2003 metais buvo 2643,50 Lt, 2004 metais – 6181,06 Lt, 2005 m. – 19 288,53 Lt, 2006 m. – 25 332,64 Lt, 2007 m. – 23 747,07 Lt, (duomenų apie 2008-2009 metus nepateikta), 2010 m. – 15 282,30 Lt, 2011 m. – 5886,90 Lt, 2012 m. (iki birželio 15 d.) – 2230,28 Lt (T. 1, b. l. 142).

Ieškovei nuosavybės teisėmis nuo 1999 m. priklauso automobilis H. A. (T. 1, b. l. 34). Atsakovui nuo 2005 m. birželio 3 d. priklauso automobilis Peugeot Boxer, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 35).

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009 m. gegužės 25 d. išdavė šalims, kaip statytojams, statybos leidimą vienbučio gyvenamojo namo Vilniuje, Užupio g. 21, rekonstravimui (T. 1, b. l. 56-57). Ieškovė pateikė dokumentus (kasos kvitus, kasos pajamų orderio kvitus, sąskaitas-faktūras ir pan.), susijusius su statybinių medžiagų, detalių, statybos darbų-paslaugų pirkimu (T. 2, b. l. 33-109). Ieškovės kviestas liudytojas I. G. nurodė, kad prieš keturis metus jis su ieškovės tėvu tinkavo priestato vidų ir išorę, už atliktus darbus liudytojui sumokėjo ieškovės tėvas (T. 2, b. l. 5-60); liudytojas Viktoras Lakucevičius nurodė, kad jis statė priestatą, už atliktus darbus sumokėjo ieškovės tėvas (T. 2, b. l. 6); liudytojas Z. M. nurodė, kad jis atliko pastato vidaus remontą, už atliktus darbus atsiskaitė ieškovės tėvas (T. 2, b. l. 53-54); liudytojas J. R. (ieškovės tėvas) nurodė, kad atsakovo tėvai davė kažkiek pinigų priestato pirkimui; organizacinius (statybų) klausimus sprendė ir medžiagas pirko jis pats arba jo sūnus – ieškovės brolis – J. R. (T. 2, b. l. 54-55). Notaro akivaizdoje davęs parodymus (Civilinio proceso kodekso 192 straipsnio 8 dalis) liudytojas Vitalijus Kondratovičius nurodė, kad atsakovas 2011 m. vasarą atliko savo namo rekonstrukcijos darbus (stogo rekonstrukciją, apdailą, įstatė šarvuotas duris), rekonstravo sandėliuką, prisidėjo taisant kelią, atliko kiemo vartų remonto darbus, nuolat tvarkė kiemo aplinką; liudytojas padėjo atsakovui tvarkyti rekonstruojamame name vidinę apdailą (T. 2, b. l. 27). 2013 m. sausio 9 d. teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad atsakovas pastate atliko elektros instaliacijos, radiatorių pajungimo (pirmame aukšte) darbus, kartu atlikinėjo betonavimo darbus, (statybinės) medžiagos buvo pirktos iš abiejų tėvų lėšų.

Atsakovas pateikė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų raštą, kuriame nurodyta, kad atsakovas nuo 2009 m. gruodžio 18 d. buvo gydomas Skausmo klinikoje; diagnozė: lėtinė dorsalgija, miofascinio skausmo sindromas (T. 1, b. l. 95).

Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate pagal ieškovės 2012 m. gegužės 3 d. pareiškimą dėl 2012 m. balandžio 21 d. konflikto metu sukelto fizinio skausmo pradėtas ikiteisminis tyrimas (T. 1, b. l. 62).

Šalių nepilnametis vaikas Vaiko teisių apsaugos skyriaus inspektorei nurodė, kad jis „myli tėtį ir mamą, tačiau gyventi norėtų su mama; <...> tėtis dažnai būna piktas, su juo nežaidžia, neina pasivaikščioti“ (T. 1, b. l. 89).

Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Reikalaudamos santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, šalys šioje byloje neprašo taikyti CK 3.70 straipsnyje įtvirtintų santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisinių padarinių (tačiau dėl tokių padarinių taikymo ar netaikymo gali būti šalies reikalavimu sprendžiama ateityje).

Aiškindamas ir taikydamas CK 3.60 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. <...> Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. <...> Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Baškys v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011; kt.).

Vertindamas šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose nurodytas aplinkybes-argumentus, kuriais šalys grindžia kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos faktiško iširimo, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, viena vertus, atsakovas nebuvo lojalus ir negerbė (nepaisė) ieškovės interesų puoselėjant šeimos (materialinį) gerbūvį, įskaitant ir naudojimąsi-priėmimą abiejų šalių tėvų teikta (organizacine bei materialine) parama. Kita vertus, ieškovė nebuvo lojali ir negerbė (nepaisė) atsakovo interesų gyventi išimtinai savo jėgomis-ištekliais, be išorinės (teikiamos iš už šeimos ribų) paramos. Konstatavęs tokius sutuoktinių prieštaringus ar netgi priešingus požiūrius į šeimos gyvenimą, teismas sprendžia, kad šalių santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šiuo aspektu teismas neatsižvelgia ir nevertina (kaip teisiškai nereikšmingų) šalių nurodomų aplinkybių ar argumentų, kurie susiję su šalių konfliktais po santuokos faktiško iširimo, t. y. šalims nustojus vesti bendrą ūkį ir pradėjus faktiškai gyventi skyrium (anot ieškovės, šalys bendro ūkio nevedė nuo 2008 m. vidurio). Taip pat neatsižvelgiama į atsakovui priimtą Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-640-754/2012; šis nuosprendis dar neįsiteisėjęs, todėl negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis atsakovo padarytą tyčinį nusikaltimą CK 3.60 straipsnio 3 dalies kontekste. Be to, nustatęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, nesprendžia ir nepasisako, ar kurio nors sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio.

Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas daro išvadą, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

Iš šalių pareikštų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų akivaizdu, kad šalys nemato galimybės po santuokos nutraukimo gyventi toje pačioje gyvenamojoje vietoje (patalpoje). Kadangi po santuokos nutraukimo šalys gyvens atskirai, tai spręstina dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, patvirtinančius šalių nepilnamečio vaiko glaudžius ryšius su motina (ieškove), taip pat į išvadą teikiančios institucijos nuomonę, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko – M. M.– interesus geriausiai atitiktų gyvenimas su motina (ieškove). Pažymėtina, kad teismui nepateikta argumentų ir nenurodyta aplinkybių, kurios leistų manyti, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas pas jo motiną prieštarautų vaiko interesams. Šiuo aspektu teismas atmeta kaip nepagrįstus-neįrodytus teismo posėdyje išsakytus atsakovo argumentus, kad vaiko gyvenimas (iki šiol) pas motiną kenkė vaiko interesams (sveikatai ar ugdymui); taip pat ieškovės pateiktų duomenų apie vaiko apsilankymą pas gydytojus teismas neturi pagrindo vertinti kaip vaiko sveikatos pakenkimų, kilusių neva būtent dėl ieškovės netinkamai vykdytų savo, kaip motinos, pareigų.

Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio vaiko M. M. gyvenamoji vieta nustatytina pas motiną (ieškovę) (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis).

Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. CK 3.196 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Aiškindamas ir taikydamas šias CK nuostatas, kaip tokias (t. y. nepriklausomai nuo išlaikomo vaiko amžiaus), kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. <...> Aptariama pareiga išlaikyti vaiką tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 straipsnis). Kartu tai nereiškia, kad, vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Situacija, kai išlaikymą vaikui teikia tik vienas tėvų, nors jų abiejų turtinė padėtis yra panaši, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms sąlygoms (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. B. v. R. Burneika, bylos Nr. 3K-3-119/2012; kt.). Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėtis. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. <...> Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. Sližienė, bylos Nr. 3K-3-469/2006).

Šalys laikosi priešingų nuomonių dėl atsakovo vykdytos pareigos materialiai išlaikyti vaiką: anot ieškovės, atsakovas jau ilgą laiką neteikė išlaikymo ir todėl susidarė išlaikymo skola; atsakovas 2013 m. sausio 9 d. teismo posėdyje paaiškino, kad jis pagal turėtas galimybes išlaikymą teikė ir išlaikymo skolos nėra. Vertindamas šį šalių ginčą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal atsakovo pateiktus SODROS duomenis jo draudžiamosios pajamos 2010 metais buvo iš viso 15 282,30 Lt per metus, 2011 m. – 5886,90 Lt, 2012 m. (iki birželio 15 d.) – 2230,28 Lt. Atsakovas nepateikė daugiau įrodymų apie turėtas kitokias pajamas, iš kurių galėjo būti realiai teikiamas išlaikymas vaikui. Be to, atsakovas iš esmės neginčijo-neneigė ieškovės argumentų, kad šalys nuo 2008 m. vidurio nevedė bendro ūkio (vadinasi, ir nesidalino gautomis pajamomis). Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažįsta pagrįstais-įrodytais ieškovės argumentus, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikė nuo 2009 m. gegužės 15 d. (t. y. trijų metų laikotarpiu iki ieškinio pateikimo dienos).

Spręsdamas dėl priteistino išlaikymo ir išlaikymo skolos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovo ribotą darbingumą (duomenys apie atsakovui 2009 metais diagnozuotą lėtinę dorsalgiją, miofascinio skausmo sindromą negali būti vertinami kaip leistini įrodymai, patvirtinantys atsakovo ribotą darbingumą). Taip pat atsižvelgtina į ieškovės pateiktus įrodymus (T. 2, b. l. 16-32; T. 3, b. l. 12-24) apie šalių vaiko poreikius, kurie, suprantama, augant vaikui tik didėja (ir didės). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistinas 500 Lt/mėn. išlaikymo dydis. Ši suma, teismo vertinimu, atitinka būtinus šalių vaiko poreikius (kurių didesnė dalis (atsižvelgiant į vaiko tėvų skirtingas pajamas) ir toliau bus tenkinama ieškovės, su kuria lieka gyventi vaikas, lėšomis) bei atsakovo (potencialias) galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą. Toks pats išlaikymo dydis taikytinas apskaičiuojant ir išlaikymo skolą už trijų metų laikotarpį, todėl iš atsakovo priteistina 18 000 Lt (500 Lt X 36 mėn.) išlaikymo skola už trijų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Priteisto išlaikymo (į ateitį) dydis indeksuotinas CK 3.208 straipsnio nustatyta tvarka. Šalių nepilnamečiui vaikui priteisiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis tvarko ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis).

Civilinio kodekso 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Teismai, spręsdami klausimą dėl turto pagerinimo, nustato ir vertina teisiškai reikšmingas aplinkybes pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų įvertinimo taisykles. <...> Turto esminis pagerinimas yra vertinamasis kriterijus, t. y. ar atliktas pagerinimas atitinka šį kriterijų, sprendžia teismas kiekvienoje nagrinėjamoje byloje. Spręsdamas dėl esminio pagerinimo, teismas turi atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, taip pat į tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Daukšienė v. R. D., bylos Nr. 3K-3-317/2011). Be to, teismų praktikoje atsižvelgiama ne tik į turto vertės padidėjimą (vertės padidėjimo mastą), bet ir į turto esminį (kokybės) pasikeitimą santuokos metu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-49/2008).

Įvertinęs šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, taip pat liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad, viena vertus, byloje nepakanka įrodymų, kurie patvirtintų, jog iki šalių santuokos ieškovės nuosavybės teisėmis įgytas vienbutis gyvenamasis namas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), santuokos metu (kol šalys dar vedė bendrą ūkį) buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ar juolab atsakovo lėšomis ar darbu. Šiame kontekste atsakovo paaiškinimais, liudytojo V. K. ir nuotraukomis (T. 1, b. l. 164-166) įrodytas atsakovo atliktų darbų mastas, kaip indėlis į pastato rekonstravimą, vertintinas kaip nepakankamas tam, kad būtų konstatuotas turto pagerinimas „iš esmės“ (atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis statybinių medžiagų įsigyta ieškovės ar jos tėvo lėšomis, taip pat didžioji dalis statybos darbų atlikta ieškovės tėvo samdytų darbininkų, juolab kai atsakovas paaiškino, jog jis iš esmės prieštaravo ieškovės iniciatyva atliekamiems statybų darbams). Kita vertus, santuokos metu šalys bendrosios nuosavybės teisėmis įsigijo dalį žemės sklypo ir ūkinį pastatą. Ūkinį pastatą prijungus prie gyvenamojo namo (ieškovės iniciatyva atlikto vertinimo metu pastatas (vienbutis gyvenamasis namas su prijungtu ūkiniu pastatu-priestatu) jau buvo vertinamas kaip vienas statinys), akivaizdu, ne tik padidėjo pastato plotas, bet ir buvo atliktas viso pastato pagerinimas, t. y. įvyko nekilnojamojo turto esminis pasikeitimas. Kadangi toks pastato esminis pasikeitimas (pagerinimas) įvyko ir dėl atsakovui nuosavybės teisėmis priklausančio ūkinio pastato (priestato) prijungimo, tai darytina išvada, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklausęs pastatas santuokos metu vis dėlto buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis (įsigyjant žemės sklypą ir ūkinį pastatą-priestatą). Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad dalytina šalių bendrąja jungtine nuosavybe laikytinas ne tik žemės sklypas ir ūkinis pastatas, bet ir vienbutis gyvenamasis namas.

Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad į nepilnamečio vaiko interesus teismas privalo įvertinti tiek spręsdamas, ar neturi būti nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tiek ir nustatydamas bendro turto padalijimo būdą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-49/2008).

Atsižvelgdamas į nustatytą nevienodą šalių indėlį į dalijamo nekilnojamojo turto vertę (didžiausią vertę nekilnojamojo turto komplekse turi ne žemės sklypas ir ne ūkinis pastatas-priestatas, o būtent ieškovės iki santuokos sudarymo įgytas gyvenamasis namas), teismas konstatuoja pagrindą nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos. Kadangi šalys iš esmės neneigė, kad nekilnojamasis turtas buvo gerinamas daugiausiai šalių tėvų lėšomis, tai teismas neturi pagrindo konstatuoti vienos iš šalių didesnio (esminio) finansinio-turtinio indėlio į atliktus pagerinimus. Dėl to, spręsdamas, kokiu mastu ieškovės naudai nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas atsižvelgia būtent į šalių įnašus nekilnojamuoju turtu (ieškovės asmeninės nuosavybės teisėmis įgytas gyvenamasis namas ir šalių bendrai įgyti žemės sklypas bei ūkinis pastatas-priestatas), taip pat į su ieškove liekančio gyventi šalių nepilnamečio sūnaus interesus. Abu nurodyti kriterijai (šalių įnašai į dalijamą nekilnojamojo turto kompleksą ir nepilnamečio vaiko interesai), akivaizdu, lemia nukrypimą nuo lygių dalių principo ieškovės naudai. Be to, abiejų nurodytų kriterijų suma, teismo vertinimu, yra pakankamai didelė tam, kad ieškovei būtų pripažįstama 3/4 dalys, o atsakovui – 1/4 dalis dalijamo nekilnojamojo turto. Pinigine išraiška: ieškovei pripažintinos nuosavybės teisės į 390 000 Lt vertės turtą (520 000 Lt / 4 X 3), atsakovui – į 130 000 Lt vertės (520 000 Lt / 4).

Šiame sprendime jau padaręs išvadą dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pas motiną (ieškovę), teismas, spręsdamas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdomo šalių nekilnojamojo turto padalijimo būdo, atkreipia dėmesį ir į tai, kad vienbutis gyvenamasis pastatas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (net ir prijungus ūkinį pastatą-priestatą) yra pritaikytas gyventi (tik) vienai šeimai. Atsižvelgdamas į šalių konfliktiškus santykius (kurie neabejotinai daro neigiamą įtaką ir šalių sūnui, jo emocinei būklei ir psichinei sveikatai), teismas nemato galimybės ginčo namą (su prijungtu ūkiniu pastatu-priestatu) padalinti šalims natūra. Dėl to spręstina dėl nekilnojamojo turto vienai šaliai priteisimo natūra, įpareigojant šią šalį išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių nepilnametis sūnus lieka gyventi su motina (ieškove), taip pat siekdamas užtikrinti prioritetiškai ginamus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) nepilnamečio vaiko interesus, be kita ko, susijusius su teise į būstą ir įprastą-stabilią gyvenimo aplinką, teismas sprendžia, kad šalių nekilnojamasis turtas natūra priteistinas ieškovei. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad šiame sprendime jau padaryta išvada dėl išlaikymo vaikui skolos ir išlaikymo priteisimo (po 500 Lt/mėn. nuo 2009 m. gegužės 15 d.), teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovui tenka pareiga per visą laikotarpį iki sūnaus pilnametystės (iki 2025 m. rugpjūčio 13 d.) sumokėti iš viso 95 700 Lt (500 Lt X 195 mėn.) neindeksuotų periodinių išmokų. Kadangi šalių sūnus po šios bylos iškėlimo tam tikrą laiką jau faktiškai gyveno kartu su motina negaunant iš atsakovo išlaikymo pinigais ir, be to, abi šalys buvo išreiškusios savo sutikimus dėl išlaikymo vaikui priteisimo turtu, tai teismas sprendžia, kad šiuo atveju išlaikymas vaikui ir turėtų būti priteisiamas ne periodinėmis išmokomis, o perleidžiant jam atitinkamą nekilnojamojo turto dalį, kuri tektų atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo kaip išlaikymas sūnui priteisiamos nuosavybės teisės į 95 700 Lt, t. y. 18,40 procentų viso dabartinio šalių nekilnojamojo turto vertės (95 700 Lt X 100 proc. / 520 000 Lt), likusi atsakovui priklausanti turto vertės suma, t. y. 34 300 Lt (130 000 – 95 700) priteistina kaip kompensacija iš ieškovės už jai natūra tenkančią turto dalį (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad šalių bendroji jungtinė nuosavybė – bendros 520 000 Lt vertės žemės sklypas (jo dalis) Vilniuje, Užupio g. 21, ir vienbutis gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu-priestatu – dalytina šį turtą natūra priteisiant ieškovei (81,60 proc. šio turto) ir šalių nepilnamečiui sūnui (18,40 proc. šio turto), atsakovui iš ieškovės priteisiant 34 300 Lt kompensaciją.

Atsakovas neginčijo ieškinio reikalavimo priteisti jam 22 000 Lt vertės automobilį Peugeot Boxer ir 800 Lt vertės dujinę viryklę (CPK 12, 13, 178 straipsniai), todėl šie daiktai priteistini atsakovui. Atsižvelgiant į tai, ieškovės 34 300 Lt kompensacija atsakovui (už nekilnojamąjį turtą) mažintina 11 400 Lt suma už atsakovui natūra priteisiamą kilnojamąjį turtą.

Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl ieškovės siūlomos atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos. Atsakovo pageidavimą-reikalavimus maksimaliai bendrauti su vaiku (matytis dažniau), teismo vertinimu, atitinka ieškovės nurodyti argumentai, kad tėvui nebus trukdoma aplankyti bei matytis su sūnumi ir kitais atvejais „iš anksto pranešus“. Teismo vertinimu, išankstinis pranešimas atitinka abiejų šalių ir vaiko interesą planuoti savo laiką, todėl (neturint duomenų apie realų trukdymą atsakovo bendravimui su vaiku) šis ieškinio reikalavimas tenkintinas (CK 3.175 straipsnis).

Atsakovas, kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos atlyginti kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas). Dėl to iš atsakovo nepriteistinas žyminis mokestis valstybei (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiuo teismo sprendimu du neturtiniai ieškinio reikalavimai (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo) patenkinami visiškai ir vienas neturtinis reikalavimas (dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės) tenkintas iš dalies, todėl už šį ieškinio reikalavimą ieškovė turėtų sumokėti 76,95 Lt dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnis, 96 straipsnio 3 dalis). Be to, teismo sprendimu iš ieškovės atsakovui priteisiama 22 900 Lt dydžio kompensacija yra 1067 Lt didesnė (22 900 – 21 833), negu ieškiniu reikalauta priteisti 21 833 Lt ieškovės kompensacija atsakovui. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad šis turtinis ieškovės reikalavimas netenkintas 1067 Lt suma už kurią ieškovė turėtų sumokėti 32,01 Lt (1067 Lt/ 100 proc. X 3 proc.) žyminį mokestį (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Taigi už atmestų ieškinio reikalavimų dalį ieškovė turėtų sumokėti iš viso 108,96 Lt žyminį mokestį. Kadangi pareikšdama ieškinį ieškovė sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio ir likusios mokesčio dalies sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, tai priimant teismo sprendimą ir atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį ieškovei grąžintina 191,04 Lt žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 3 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, teismo vertinimu, patirtos dėl abiejų šalių (CPK 96 straipsnio 5 dalis), todėl paskirstytinos šalims lygiomis dalimis. Kadangi atsakovas, minėta, atleistas nuo šių išlaidų atlyginimo, tai valstybei priteistina 39,25 Lt (78,50 Lt / 2) šių išlaidų dalis tik iš ieškovės (T. 1, b. l. 1; CPK 96 straipsnio 3, 5 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kad abiejų šalių pareikšti ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkinami (tik) iš dalies, teismas sprendžia, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos vienai iš kitos (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 12, 13 straipsniais, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 2, 4 dalimis, 96 straipsnio 3, 5 dalimis, 178 straipsniu, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalimi, 3.61 straipsnio 2 dalimi, 3.123 straipsnio 1 dalimi, CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, 3.169 straipsnio 2 dalimi, 3.174 straipsnio 2 dalimi, 3.175 straipsniu, 3.200 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti atsakovo L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2003 m. rugpjūčio 16 d. ir įregistruotą 2003 m. rugpjūčio 26 d., įrašo Nr. 2413.

Po santuokos nutraukimo atsakovui L. M. palikti pavardę M., ieškovei I. M.– pavardę M..

Priteisti ieškovės I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn 81,60 (aštuoniasdešimt vieną ir šešiasdešimt šimtųjų) procento žemės sklypo, kurio plotas 79 kv. m (3811 kv. m žemės sklype), esančio Vilniuje, Užupio g. 21, unikalus Nr. 4400-0848-6257, ir 81,60 (aštuoniasdešimt vieną ir šešiasdešimt šimtųjų) procento vienbučio gyvenamojo namo (su prijungtu ūkiniu pastatu-priestatu), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 1094-0409-3010:0025.

Priteisti atsakovo L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn santuokos metu įgytus automobilį Peugeot Boxer, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir dujinę viryklę.

Priteisti atsakovui L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 22 900 (dvidešimt dviejų tūkstančių devynių šimtų) Lt kompensaciją už ieškovei natūra priteisiamą nekilnojamojo turto dalį.

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko M. M., gimusio 2007 m. rugpjūčio 13 d., gyvenamąją vietą kartu su motina – ieškove I. M..

Priteisti šalių nepilnamečiui vaikui M. M., gimusiam 2007 m. rugpjūčio 13 d., iš atsakovo L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą ir išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 15 d., priteisiant M. M. nuosavybėn 18,40 (aštuoniolika ir keturiasdešimt šimtųjų) procento žemės sklypo, kurio plotas 79 kv. m (3811 kv. m žemės sklype), esančio Vilniuje, Užupio g. 21, unikalus Nr. 4400-0848-6257, ir 81,60 (aštuoniasdešimt vieną ir šešiasdešimt šimtųjų) procento vienbučio gyvenamojo namo (su prijungtu ūkiniu pastatu-priestatu), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 1094-0409-3010:0025.

Nustatyti tėvo – atsakovo L. M.– bendravimo su sūnumi – M. M.– tvarką: kas antrą savaitgalį tėvas penktadienį iš darželio paima vaiką pas save, su juo bendrauja ir sekmadienio vakarą grąžina motinai. Prieš paimant vaiką ir jį grąžinant, motina informuojama iš anksto. Vaikui susirgus, jis gydomas ir iki pasveiks lieka su motina. Tėvui nebus trukdoma aplankyti bei matytis su sūnumi ir kitais atvejais iš anksto pranešus.

Priteisti valstybei iš ieškovės I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 39,25 Lt (trisdešimt devynis litus 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (j. a. k. 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.