Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant L. S., dalyvaujant privačiai kaltintojai ir nukentėjusiajai A. K. T., jos atstovui advokatui A. K., kaltinamųjų gynėjui advokatui R. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Z. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti(duomenys neskelbtini) , neteista, pensininkė, kaltinama padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.;

J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti(duomenys neskelbtini) , neteista, pensininkė, kaltinama padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustato:

Z. T. ir J. L. viešai raštu užgauliai pažemino žmogų, o būtent:

2011 m. gegužės 4 d., tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdos miesto apylinkės teisme, Daukanto g. 8, Klaipėdoje, Z. T. ir J. L., J. G., kad šis vėliau pateiktų įvairiose teisme nagrinėjamose bylose, perdavė jų abiejų pasirašytą charakteristiką dėl Aldonos K. T., kurioje nurodė įžeidžiančią A.K. T. informaciją, kad „A. K. T. yra labai klastinga, grasinanti, šantažuojanti ir įžūli melagė, labai plačiai apšmeižianti visus, kas nesutinka su jos nuomone turimomis aplinkybėmis pasinaudoti taip, kad galėtų net priversti kitus asmenis liudyti teismuose, įskaitant ir tai, ko žmonės savo akimis nėra nei matę, nei girdėję. Tai patvirtina ir tikras faktas kaip A. K. T. 2010 metu vasarą mus abi buvo iškvietusi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą liudyti to, ko mes nebuvome mačiusios savo akimis (kalbame apie autoįvykį 2010 metų žiema, kurio kaltininkė tikrovėje buvo A. T. ir važiuojant atbula iš vietos sukėlė autoįvykį), siekiant laimėti bylą Klaipėdos apygardos teisme. Šiaip suklastojant šį kartą liudininkų parodymus. Kitu atveju Aldona būtent man, Z. T., grasino negrąžinsianti 4000 litų paskolos, kurios tikrai ir nesugrąžino. Turime pagrindo manyti, kad A. T. šiomis melagystėmis ir klasta grįstas gudrybės atrasti tariamų liudininkų ir tai panaudoti teismuose bando panaudoti ir dažnai nei su byla, susijusia 2010 m. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ir vertinti A.K. T. parodymus reikėtų labai atsargiai net ir rašytinius parodymus, kurie gali būti taip pat klastoti.“

Kaltinamoji Z. T. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. ji, būdama kartu su J. L., sutiko J. G., kuris padavė kažkokį atspausdintą tekstą ir paprašė jų pasirašyti. Kas buvo tame tekste parašyta, ji nežino. J. G. sakė, kad jis yra nukentėjęs nuo A.K. T., ir šie jų parašai padės jam surasti teisybę. Pati ji jokių charakteristikų nespausdino, nes nemoka ir neturi techninių galimybių. Teisme susipažinusi su tekstu, po kuriuo ji pasirašė prašant J. G., gali patvirtinti, kad ten išvardinti faktai yra neišgalvoti, o tikri, nes ji, paprašyta A.K. T., liudijo jos naudai teisme, nors pati įvykio vietoje nebuvo ir nieko nematė. A.K. T. taip pat iš jos yra pasiskolinusi ir po šiai dienai negrąžinusi 4000 litų. Kiti A.K. T. charakteristikoje nurodyti apibūdinimai greičiausiai paimti iš J. B. raštų.

Kaltinamoji J. L. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji buvo kartu su Z. T., kai Klaipėdos m. apylinkės teisme priėjęs prie jų anksčiau nepažįstamas vyriškis padavė atspausdintą raštą ir paprašė pasirašyti, sakydamas, kad tai padės jam kovoti su A.K. T.. Ji, neskaičiusi teksto, pasirašė, todėl neprisipažįsta, kad rašė šią charakteristiką ir tuo apšmeižė ir įžeidė A.K. T..

Nukentėjusioji A. K. T. parodė, kad ji pilnai palaiko savo privataus kaltinimo skunde išdėstytus reikalavimus ir mano, kad Z. T. ir J. L. surašyta neatitinkanti tikrovės ir viešai paskelbta charakteristika bei joje paskelbti duomenys ją įžeidė ir apšmeižė.

Liudytojas J. G. parodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme prie jo priėjo dvi anksčiau nepažįstamos moterys, kurios pasiteiravo ar jis yra J. G.. Sulaukusios teigiamo atsakymo, jos pasakė, kad žino, jog jis yra nukentėjęs nuo A.K. T., todėl nori jam padėti. Jos, konkrečiai Z. T., perdavė jam A.K. T. charakteristiką, pasirašytą Z. T. ir J. L., kad jis galėtų vėliau šią charakteristiką pateikti bylose kaip A.K. T. charakterizuojančią medžiagą. Jis patvirtino šios charakteristikos nuorašus ir bandė pateikti civilinėje byloje bei vėliau baudžiamojoje byloje, tačiau bylas nagrinėjantys teisėjai atsisakė šią charakteristiką prijungti prie bylos.

Iš kartu su skundu pateiktos 2011-05-04 charakteristikos dėl Aldonos K. T., matyti, kad ji adresuota Klaipėdos miesto apylinkės ir apygardos teismams, kitoms valstybinėms institucijoms bei tretiesiems asmenims. Ši charakteristika yra nuo J. L. ir Z. T., o po tekstu yra J. L. ir Z. T. ranka rašytos pavardės su parašais.(b.l.6).

Tokiu būdu J. L. ir Z. T. pripažįsta, kad po charakteristikos tekstu jos abi pasirašė. Kaltinamosios neigia surašiusios šią charakteristiką ir nežinojusios jos turinio, tačiau tai paneigia liudytojas J. G., kuris nurodė, kad būtent Z. T. ir J. L. perdavė jam charakteristiką, kad jis galėtų ją panaudoti įvairiose civilinėse ir baudžiamosiose bylose kaip A.K. T. charakterizuojančią medžiagą. Netikėti šiais liudytojo parodymais nėra pagrindo, nes tiek J. G., tiek Z. T. ir J. L. parodė, kad jie anksčiau nebuvo pažįstami. Susipažinus su charakteristikos tekstu, matyti, kad ji yra nuo J. L. ir Z. T., o tekste aprašyti faktai tiesiogiai susiję su Z. T. bei J. L., todėl J. G., anksčiau nepažinojusiam kaltinamųjų, nebuvo galimybės žinoti abiejų kaltinamųjų anketinių duomenų, jų asmens kodų ir faktų, kurie galėjo būti žinomi tik Z. T. ir J. L.. Iš pačios charakteristikos teksto matyti, kad ji buvo skirta viešai platinti, ką patvirtina ir J. G., kuris, esant Z. T. ir J. L. sutikimui, šią charakteristiką bandė pateikti teismui, nagrinėjančiam civilines bei baudžiamąsias bylas.

Pagal LR BK 154 str. 1 d. šmeižimu laikoma tokia veika, kai apie kitą žmogų paskleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Paskleista informacija turi būti žinomai tikrovės neatitinkanti, tai yra melaginga. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Pagal LR BK 155 str. 1 d. įžeidimu laikoma tokia veika, kai žmogus pažeminamas viešai, užgauliai, veiksmu, žodžiu ar raštu.

Norint atriboti įžeidimą nuo šmeižimo, reikia nustatyti ar nurodoma konkreti melaginga informacija, neigiamai apibūdinanti nukentėjusįjį, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti; ar neigiamai užgauliai atsiliepiama apie patį žmogų ir jo savybes, nepriklausomai nuo to ar tai atitinka tiesą ar ne.

Tiek šmeižimas, tiek įžeidimas yra tyčiniai nusikaltimai, todėl, asmuo, paskleisdamas informaciją ar viešai užgauliai pažemindamas žmogų, turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 str. Pažymėtina, kad nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, todėl nuomonės išsakymas nesudaro nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 1 d. sudėties, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 154 str.

Charakteristikos tekstas : „A. K. T. yra labai klastinga, grasinanti, šantažuojanti ir įžūli melagė, labai plačiai apšmeižianti visus, kas nesutinka su jos nuomone turimomis aplinkybėmis pasinaudoti taip, kad galėtų net priversti kitus asmenis liudyti teismuose, įskaitant ir tai, ko žmonės savo akimis nėra nei matę, nei girdėję.... Turime pagrindo manyti, kad A. T. šiomis melagystėmis ir klasta grįstas gudrybės atrasti tariamų liudininkų ir tai panaudoti teismuose bando panaudoti ir dažnai nei su byla, susijusia 2010 m. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ir vertinti A.K. T. parodymus reikėtų labai atsargiai net ir rašytinius parodymus, kurie gali būti taip pat klastoti“- neigiamai užgauliai atsiliepia apie A. K. T. asmenybę, jos savybes. Kadangi įžeidimo atveju neigiamai atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, todėl šioje situacijoje neturi reikšmės ar toks vertinimas atitinka tiesą, todėl kaltinamųjų Z. T. ir J. L. veika kvalifikuotina kaip įžeidimas, pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., nes jos viešai užgauliai raštu pažemino kita žmogų.

Bylos medžiagoje nėra surinkta pakankamai duomenų, kad Z. T. ir J. L., charakteristikoje nurodžiusios, kad „A. K. T. 2010 metu vasarą mus abi buvo iškvietusi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą liudyti to, ko mes nebuvome mačiusios savo akimis (kalbame apie autoįvykį 2010 metų žiema, kurio kaltininkė tikrovėje buvo A. T. ir važiuojant atbula iš vietos sukėlė autoįvykį), siekiant laimėti bylą Klaipėdos apygardos teisme. Šiaip suklastojant šį kartą liudininkų parodymus. Kitu atveju A būtent man, Z. T., grasino negrąžinsianti 4000 litų paskolos, kurios tikrai ir nesugrąžino...“, sąmoningai paskleidė žinomai melagingą informaciją, nes tai laikytina kaip tam tikro fakto vertinimas, kaltinamųjų išsakyta nuomonė apie tam tikrus galimai įvykusius faktus, ką iš dalies patvirtina ir byloje pateikti dokumentai (b.l.69-70, 79).

Nenustačius, kad Z. T. ir J. L. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti kitą asmenį bei galinčią pakirsti pasitikėjimą juo, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. Z. T. ir J. L. išteisintinos.

Z. T. ir J. L. atsakomybę lengvinančių bei jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamosioms Z. T. ir J. L., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kad įvykdyta viena tyčinė nusikalstama veika, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Atsižvelgtina ir į kaltinamųjų asmenybes – Z. T. ir J. L. anksčiau teismo neteistos, nusikalto būdamos senyvo amžiaus. Atsižvelgiama ir į jų atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visas aplinkybes, Z. T. ir J. L. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

Nukentėjusioji A.K. T. pareiškė 65000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji A.K. T. dėl nusikalstamų Z. T. ir J. L. veiksmų patyrė sukrėtimą, stresą ir neigiamus išgyvenimus, todėl reikalavimas tenkinti civilinį ieškinį yra pagrįstas, tačiau sprendžiant priteistinos sumos dydžio klausimą atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusioji konkrečiai neargumentavo iš ko susideda jai padaryta būtent tokio dydžio neturtinė žala. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamųjų turtinę padėtį ( abi pensininkės, turi neįgalumą, todėl jų turtinė padėtis gana sunki) bei į tas aplinkybes, dėl kurių kaltinamosios ir įvykdė šią nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą. Teismas mano, kad prašoma priteisti solidariai 65000 litų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir iš kaltinamųjų Z. T. ir J. L. nukentėjusiosios A. K. T. naudai solidariai priteistini 1000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

Z. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 155 str. 1d., ir paskirti jau laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant per visą šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val.

J. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 155str. 1d., ir paskirti jai laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant per visą šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1d. Z. T. ir J. L. išteisinti, nes nepadaryta nusikalstama veika.

Priteisti iš Z. T. ir J. L. solidariai 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) nukentėjusiosios A. K. T. naudai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.