- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-12
- Bylos Nr.
- 1A-576-361-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-3-00101-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Linas Pauliukėnas, Rasa Valentinienė
- Nukentėjusysis
- A. K. T.
- Nuteistasis
- Z. T., J. L.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys, Alvydas Kvaščevičius
- Kategorijos
Teisėjas E. Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00101-2011-6
2012 m. liepos 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Z. T. ir J. L. bei nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos A. K. T. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-17 nuosprendžio, kuriuo:
Z. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.; pagal BK 154 str. 1 d. išteisinta, nes nepadaryta nusikalstama veika;
J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.; pagal BK 154 str. 1 d. išteisinta, nes nepadaryta nusikalstama veika.
Nuosprendžiu iš Z. T. ir J. L. solidariai nukentėjusiajai A. K. T. priteista 1000 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. T. ir J. L. nuteistos už tai, kad 2011 m. gegužės 4 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), J. G., kad šis vėliau pateiktų įvairiose teisme nagrinėjamose bylose, perdavė jų abiejų pasirašytą charakteristiką dėl A. K. T., kurioje nurodė įžeidžiančią A. K. T. informaciją, kad „A. K. T. yra labai klastinga, grasinanti, šantažuojanti ir įžūli melagė, labai plačiai apšmeižianti visus, kas nesutinka su jos nuomone turimomis aplinkybėmis pasinaudoti taip, kad galėtų net priversti kitus asmenis liudyti teismuose, įskaitant ir tai, ko žmonės savo akimis nėra nei matę, nei girdėję. Tai patvirtina ir tikras faktas kaip A. K. T. 2010 metu vasarą mus abi buvo iškvietusi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą liudyti to, ko mes nebuvome mačiusios savo akimis (kalbame apie autoįvykį 2010 metų žiema, kurio kaltininkė tikrovėje buvo A. T. ir važiuojant atbula iš vietos sukėlė autoįvykį), siekiant laimėti bylą Klaipėdos apygardos teisme. Šiaip suklastojant šį kartą liudininkų parodymus. Kitu atveju A. būtent man, Z. T., grasino negrąžinsianti 4000 litų paskolos, kurios tikrai ir nesugrąžino. Turime pagrindo manyti, kad A. T. šiomis melagystėmis ir klasta grįstas gudrybės atrasti tariamų liudininkų ir tai panaudoti teismuose bando panaudoti ir dažnai nei su byla, susijusia 2010 m. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ir vertinti A.K. T. parodymus reikėtų labai atsargiai net ir rašytinius parodymus, kurie gali būti taip pat klastoti.“
Šalies argumentai
Nuteistosios Z. T. ir J. L. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jas išteisinti, panaikinti nuosprendžio dalį dėl 1000 Lt priteisimo A. K. T., kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas patikėjo ne jų, o liudytojo J. G. parodymais, be kurių byloje daugiau nėra duomenų dėl charakteristikos teksto, todėl jie nėra pakankami. Charakteristikoje yra nurodyti faktai iš straipsnių viešoje erdvėje, o straipsnių tekstus joms perdavė pats J. G., jos neturėjo suinteresuotumo teikti tokią charakteristiką apie A. K. T., o J. G., priešingai, tokį suinteresuotumą turėjo dėl bylų su A. K. T., ir iš įvykių eigos matyti, jog charakteristiką ir pateikė. Teismas A. K. T. charakteristikos niekam neteikė, J. G. teismui teikta charakteristika nebuvo priimta, todėl, nesant BK 155 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, jos turėjo būti išteisintos.
Nukentėjusioji A. K. T. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį Z. T. ir J. L. pagal BK 154 str. 1 d. bei priteisti didesnę neturtinę žalą. Nurodo, kad Z. T. ir J. L. buvo suinteresuotos ir iš asmeninio nusistatymo siekė apie ją, A. K. T., skleisti prasimanytą informaciją teismui pateiktoje charakteristikoje. Tai yra susiję su Z. T. ir jos dukros L. J. santykiais, kurie jau šešeri metai sprendžiami teismuose. Apeliantė teigia, kad nuteistosios neįrodė, o byloje ir nėra jokių duomenų, jog ji jas privertė duoti melagingus parodymus Klaipėdos apygardos administraciniame teisme dėl 2010 m. autoįvykio bei kad paėmė 4000 Lt paskolą iš Z. T.. Nuteistosios skleisdamos apie ją šmeižikiškas žinias suvokė, jog jos yra melagingos, neatitinkančios tikrovės, žemina jos garbę ir orumą, t. y. veikė tyčia, todėl jų veikoje yra BK 154 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis.
Nukentėjusioji A. K. T. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas dėl neturtinės žalos tik formaliai paminėjo CK normas, pateikė neturtinės žalos apibrėžimą, išvardijo kriterijus, tačiau jų nedetalizavo, neįvertino kiekvieno atskirai, neanalizavo atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes. Nuteistosios prieš ją – senyvo amžiaus, neįgalią moterį padarė dvi nusikalstamas veikas, ji turi savo verslą ir tai, kas išdėstyta charakteristikoje, pakirto pasitikėjimą ja kitų asmenų akivaizdoje, patyrė sukrėtimą, stresą ir neigiamus išgyvenimus, todėl teismas, tai įvertindamas, turėjo priteisti žymiai didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti.
Teismo posėdyje nuteistosios ir jų gynėjas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios atmesti, nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas prašė jos skundą tenkinti, o nuteistųjų atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apylinkės teismas padarė pagrįstas išvadas dėl Z. T. ir J. L. kaltės, įrodymus vertino nepažeisdamas BPK reikalavimų, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nuosprendžio.
Nukentėjusioji A. K. T. Z. T. ir J. L. pateikdama privataus kaltinimo skundą kaltino šmeižtu (BK 154 str. 1 d.) bei įžeidimu (BK 155 str. 1 d.) dėl pastarųjų į bylą patektos 2011-05-04 charakteristikos. Pirmosios instancijos teismas Z. T. ir J. L. nuteisė dėl įžeidimo už tai, kad jos minėtą charakteristiką perdavė J. G., jog šis vėliau galėtų charakteristiką pateikti kitose bylose. Nuteistųjų apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai patikėjo liudytoju J. G., kad jam charakteristiką perdavė būtent nuteistosios. Tačiau apylinkės teismo nuosprendyje motyvuotai paaiškinama, kodėl teismas daro tokią išvadą, kolegija su šiais teismo argumentais sutinka. Nuteistųjų versija, jog būtent J. G. joms davė pasirašyti charakteristiką, nelogiška, be to, nenuosekli. Liudytojas J. G. patvirtino, jog iki susitikimo teisme, kai J. L. ir Z. T. jam perdavė charakteristiką, jų nepažinojo. Iš pačios charakteristikos teksto matyti, jog joje atspausdinta, nuo ko ji, t. y. nuo J. L., kurios nurodytas ir asmens kodas, bei Z. T., taip pat minimos aplinkybės (liudijimas dėl eismo įvykio, kuriame dalyvavo A. K. T., Z. T. paskola A. K. T.), kurių J. G., nepažinodamas nei J. L., nei Z. T., negalėjo įrašyti į charakteristiką, vadinasi, nėra pagrindo manyti, jog jis charakteristiką surašė ir paskui davė ją pasirašyti nuteistosioms. Be to, teismo posėdyje Z. T., be kita ko, parodė, jog charakteristiką joms „pakišo“ Burba (b. l. 64), taigi nuteistoji nebuvo nuosekli dėl to, iš kur gavo charakteristiką, todėl pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą, byloje esančiais įrodymais paremtą išvadą, jog būtent nuteistosios pasirašytą charakteristiką perdavė J. G., o ne atvirkščiai.
Nuteistųjų apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog jos neturėjo suinteresuotumo teikti tokio pobūdžio charakteristiką, kuri, be to, nebuvo pateikta tretiesiems asmenims. Tačiau šiuo atveju baudžiamasis įstatymas nereikalauja, jog, vertinant, ar asmens veikoje yra įžeidimo nusikalstamos veikos požymių, reikėtų nustatyti veikos padarymo motyvus, todėl visiškai nesvarbu, dėl kokių priežasčių charakteristika buvo pateikta. Charakteristiką apeliantės perdavė trečiajam asmeniui, t. y. J. G., o iš charakteristikoje nurodytų net kelių adresatų galima daryti pagrįstą išvadą, jog ji ir buvo skirta tretiesiems asmenims – teismams, valstybinėms institucijoms, kitiems asmenims. Charakteristikos tekste vartojami žodžiai apie A. K. T. asmenybę yra užgaulūs, paniekinantys, žeminantys, todėl apylinkės teismo visiškai pagrįstai įvertinti kaip įžeidžiantys A. K. T.. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. L. ir Z. T. pagrįstai nuteistos pagal BK155 str. 1 d.
Nukentėjusioji A. K. T. apeliaciniu skundu prašo J. L. ir Z. T. nuteisti ir už šmeižtą. Pirmosios instancijos teismas J. L. ir Z. T. pagal BK 154 str. 1 d. išteisino, nes nepadaryta nusikalstama veika. Kolegija su tokiu sprendimu sutinka. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės, kuri yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, komentarai, pastabos ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 154 str. Nukentėjusioji apeliaciniame skunde nurodo, jog charakteristikos teiginiai apie privertimą duoti melagingus parodymus bei paskolą iš Z. T. niekuo nepagrįsti ir ją šmeižia. Tačiau nuosprendyje pagrįstai teigiama, jog nesurinkta pakankamai duomenų apie tai, kad nuteistosios paskleidė melagingą informaciją apie kitą asmenį, kadangi charakteristikoje išsakyti teiginiai apie tai, jog Z. T. ir J. L. buvo iškviestos liudyti apie tai, ko nematė, bei apie A. K. T. negrąžintą paskolą Z. T., laikytini tik kaip įvykių vertinimas, išsakyta nuomonė apie tam tikras aplinkybes, taigi nėra pakankamo pagrindo manyti, jog J. L. ir Z. T. padarė BK 154 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veika.
Nukentėjusioji A. K. T. apeliaciniame skunde nesutinka su jai priteista 1000 Lt neturtine žala. Vadovaujantis BPK 109 str. nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6. 250 str. 1 d.). Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas vadovavosi CK numatytais kriterijais, savo sprendimą pakankamai motyvavo. Kolegija sutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu, kuris yra pakankama piniginė kompensacija už nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus bei nepatogumus, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, užtikrina nuteistųjų bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų J. L. ir Z. T. bei nukentėjusiosios A. K. T. apeliacinius skundus atmesti.
Nutartis neskundžiama.