- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-22
- Bylos Nr.
- 2T-54/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Pareiškėjas
- N. P. M., A. N. M., R. I. P.
- Kategorijos
- 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. P. M., A. N. M. ir R. I. P. prašymus pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Pskovo srities Pskovo miesto teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-228/11 dalis dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, suinteresuotas asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Anpreka“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjos N. P. M., A. N. M. ir R. I. P. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamos pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Pskovo srities Pskovo miesto teismo (toliau tekste – Rusijos Federacijos teismas) 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-228/11 dalis dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš suinteresuoto asmens UAB „Anpreka“. Pareiškėjos be prašymų pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos teismo nuosprendžio dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo taip pat prašo iš suinteresuoto asmens UAB „Anpreka“ išieškotas pinigų sumas pervesti į pareiškėjų nurodytas banko sąskaitas.
Rusijos Federacijos teismas 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-228/11 dalimi N. P. M. naudai iš suinteresuoto asmens UAB „Anpreka“ priteisė 600 000 Rusijos rublių neturtinės žalos atlyginimo.
Rusijos Federacijos teismas 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-228/11 dalimi A. N. M. naudai iš suinteresuoto asmens UAB „Anpreka“ priteisė 24 100 Rusijos rublių turtinės ir 400 000 Rusijos rublių neturtinės žalos atlyginimo.
Rusijos Federacijos teismas 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-228/11 dalimi R. I. P. naudai iš UAB „Anpreka“ priteisė 115 170 Rusijos rublių turtinės žalos ir 400 000 Rusijos rublių neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Rusijos Federacijos Pskovo srities teismas 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi Rusijos Federacijos Pskovo srities Pskovo miesto teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendį paliko nepakeistą.
Atsiliepimas
BUAB „Anpreka“ bankroto administratorius Audrius Bandzaitis 2014 m. balandžio 11 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjų prašymus. Bankroto administratorius nurodė, kad neprieštarauja jų tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Prašymai tenkinami iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 810 straipsnyje įtvirtinta nagrinėjamiems santykiams taikytina teisės normų konkurencijos taisyklė – užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos užsienio teismų sprendimų nepripažinimo sąlygos taikomos tik tais atvejais, kai užsienio valstybės su Lietuva nesieja tarptautinė sutartis.
Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 str. 5 d.). Jomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009 ir kt.). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi įgaliojimų tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo įgaliojimų ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.
Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau tekste – Tarptautinė sutartis) 50 straipsnyje nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.
Tarptautinės sutarties 52 straipsnyje nustatyta, kad prie prašymo pripažinti ir leisti vykdyti kitoje Susitariančioje valstybėje priimtą sprendimą būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.
Pareiškėjos teismui pateikė visus Tarptautinės sutarties reikalaujamus dokumentus – Rusijos Federacijos teismo nuosprendžio teismo patvirtintą kopiją (b.l. 10-29), vertėjo patvirtintą nuosprendžio vertimą į lietuvių kalbą (b.l. 30-51), Rusijos Federacijos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. pažymą, kurioje nurodoma, kad Rusijos Federacijos teismo nuosprendžio dalis dėl žalos atlyginimo Rusijos Federacijos teritorijoje nebuvo vykdoma (b.l. 54-55), Rusijos Federacijos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. pažymą, kurioje nurodoma, kad Rusijos Federacijos teismo nuosprendis įsiteisėjo 2011 m. rugpjūčio 17 d. ir yra vykdytinas Rusijos Federacijoje (b.l. 58-59). Iš Rusijos Federacijos teismo nuosprendžio įžanginės dalies matyti, kad UAB „Anpreka“ per atstovą dalyvavo Rusijos Federacijoje vykusiame procese (b.l. 10-30).
Tarptautinės sutarties 56 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią Sutartį, o šioje Sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.
Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė Tarptautinės sutarties 56 straipsnyje nustatytų kitos Susitariančiosios Valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų. Suinteresuotas asmuo UAB „Anpreka“ dalyvavo Rusijos Federacijos teisme vykusiame procese, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių nebuvo pradėta jokių teismo procesų, priimta teisingumo įstaigų sprendimų, byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teisingumo įstaigų kompetencijai, Rusijos Federacijos teismo nuosprendžio dalys dėl žalos atlyginimo priteisimo neprieštarauja viešajai tvarkai (Tarptautinės sutarties 18 str.).
Todėl Rusijos Federacijos teismo nuosprendžio dalys pripažįstamos ir leidžiama jas vykdyti Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjos be prašymo pripažinti ir leisti vykdyti minėtą teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje taip pat pareiškė prašymą išieškotą sumą pervesti į jų nurodytas banko sąskaitas. Tarptautinės sutarties 54 straipsnyje nustatyta, kad sprendimų vykdymo tvarką reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas vykdomas, įstatymai. LR CPK nenumato, kad Lietuvos Respublikos teismai patys galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio valstybių teismų sprendimus. Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Šį vykdomąjį raštą pasirinktam antstoliui vykdyti pateikia pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 str. 1 d.).
Kadangi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir BUAB „Anpreka“ pateiktos informacijos matyti, kad suinteresuotam asmeniui Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla, o Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (civilinės bylos numeris 2014 m. - Nr. B2-507-173/2014), kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka modifikuojama atsižvelgiant į bankroto procedūrų specifiką.
Siekdamas pripažinto ir leisto vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimo priverstinio vykdymo, kreditorius, gavęs teismo nutarties, kuria pripažintas ir leistas vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimas, patvirtintą kopiją ir vykdomąjį raštą, kaip minėta, privalo kreiptis į antstolį. Pažymėtina, kad bylos dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti pasižymi tam tikra specifika – pareiškėjai tokio pobūdžio bylose dažniausiai yra užsienio valstybių subjektai, siekiantys užsienio valstybės teismo sprendimo įvykdymo Lietuvos Respublikoje. Procesiniai dokumentai užsienio subjektams dažniausiai yra įteikiami tarptautinių dvišalių ar daugiašalių sutarčių numatyta tvarka, galinčia užimti itin daug laiko. Dėl šios priežasties įprastas vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti mechanizmas, susiklosčius skolininko nemokumo situacijai, yra netaikytinas, kadangi užsienio valstybės subjektas galėtų netekti galimybės gauti finansinio reikalavimo patenkinimą skolininko bankroto byloje vien dėl ilgai užtrunkančių procesinių dokumentų įteikimo procedūrų. Dėl to, atsižvelgiant į kreditorių lygiateisiškumo principą, aplinkybę, kad visų kreditorių reikalavimai įmonės bankroto byloje tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka, šioje situacijoje mutatis mutandis taikytinos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei pareiškimą ir tenkinimą.
Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste - ĮBĮ) 9 straipsnio 3 dalis). Pagal ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalį visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Kai proceso įstatymo nustatytais atvejais byla nėra perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, apie šioje byloje priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą teismas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą. ĮBĮ 18 straipsnis reglamentuoja inter alia vykdomųjų dokumentų perdavimą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Pagal šio straipsnio nuostatas antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės, išskyrus ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, ir praneša apie minėtų dokumentų perdavimą arba apie turto pardavimą ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju turto saugotojui ir ieškovui. Kreditoriaus reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolis, yra tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka.
Proceso įstatymas nenumato pareigos teismui, dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos pagrindu nagrinėjančiam civilinę bylą, ją perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau numato galimybę atitinkamą bylą išnagrinėjusį teismą informuoti bankroto bylą nagrinėjantį teismą apie byloje dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą. Be to, kaip minėta, ĮBĮ įtvirtinta pareiga antstoliui perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui vykdomuosius dokumentus. CPK 626 straipsnio 3 punktas numato, kad iškėlus skolininkui bankroto bylą, antstolis sustabdo vykdomąją bylą ir persiunčia vykdomuosius dokumentus bankroto bylą iškėlusiam teismui.
Sistemiškai aiškindamas šias nuostatas ir atsižvelgdamas į faktą, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos bylose dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo pagal tarptautines dvišales sutartis, įsiteisėja nuo priėmimo momento, teismas daro išvadą, kad nors ĮBĮ eksplicitiškai nenumatyta vykdomųjų dokumentų perdavimo tiesiogiai iš bylą išnagrinėjusio teismo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tvarka, atsižvelgiant į bylų dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo specifiką, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnis) bei bankroto bylose egzistuojantį viešąjį interesą, reikalaujantį inter alia kuo skubesnio bylų nagrinėjimo ir operatyvaus procedūrų vykdymo, vykdomieji dokumentai pagal pripažintus ir leistus vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių teismų sprendimus turėtų būti perduodami skolininko bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Šios išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bankroto bylose. Aiškindamas ĮBĮ bei CPK normas dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu, nereikalauja papildomo tvirtinimo bankroto byloje. Bankroto bylą nagrinėjančiam teismui šiuo atveju perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. IĮ „Šakių agrocentras“, bylos Nr. 3K-3-160/2011). Šios taisyklės taikomos ir dėl teismo sprendimų, kuriais Lietuvos Respublikoje yra pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybių teismų ir arbitražų sprendimai (CPK 773 straipsnio 2 dalis). Todėl pripažinus ir leidus vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos teismo nuosprendžio dalis dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ši nutartis, jos pagrindu išduotas vykdomasis raštas, pats Rusijos Federacijos teismo nuosprendis bei minėto teismo nuosprendžio patvirtintas vertimas į lietuvių kalbą perduodami BUAB „Anpreka“ bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui. Minėtų dokumentų pagrindu šis teismas turėtų spręsti klausimą dėl pareiškėjų įtraukimo į BUAB „Anpreka“ kreditorių bankroto byloje sąrašą su užsienio valstybės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pripažintu Lietuvos Respublikoje, patvirtinto dydžio finansiniais reikalavimais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalimi, 7 straipsniu, 809 straipsniu, 810 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9, 15 ir 18 straipsniais,
nutaria:
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Pskovo srities Pskovo miesto teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-228/11 dalį, kuria N. P. M. (gimimo data: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) naudai iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Anpreka“ (įmonės kodas: 151362397, adresas: Sporto g. 9, Marijampolė, Lietuvos Respublika) priteista 600 000 (šeši šimtai tūkstančių) Rusijos rublių neturtinės žalos atlyginimo.
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Pskovo srities Pskovo miesto teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-228/11 dalį, kuria A. N. M. (gimimo data: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) naudai iš suinteresuoto asmens UAB „Anpreka“ (įmonės kodas: 151362397, adresas: Sporto g. 9, Marijampolė, Lietuvos Respublika) priteista 24 100 (dvidešimt keturi tūkstančiai šimtas) Rusijos rublių turtinės ir 400 000 (keturi šimtai tūkstančių) Rusijos rublių neturtinės žalos atlyginimo.
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Pskovo srities Pskovo miesto teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-228/11 dalį, kuria R. I. P. naudai (gimimo data: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) iš UAB „Anpreka“ (įmonės kodas: 151362397, adresas: Sporto g. 9, Marijampolė, Lietuvos Respublika) priteista 115 170 (šimtas penkiolika tūkstančių šimtas septyniasdešimt) Rusijos rublių turtinės žalos ir 400 000 (keturi šimtai tūkstančių) Rusijos rublių neturtinės žalos atlyginimo.
Patvirtintą šios nutarties kopiją, jos pagrindu išduotus vykdomuosius raštus, Rusijos Federacijos Pskovo srities Pskovo miesto teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-228/11 ir minėto nuosprendžio patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą perduoti Kauno apygardos teismui į civilinę bylą Nr. B2-507-173/2014.
Šios nutarties ir vykdomojo rašto kopijas išsiųsti pareiškėjoms.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.