Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Lipnickienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Almos Urbanavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens AB SEB banko apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. Z. ieškinį atsakovui A. Z., tretieji asmenys AB SEB bankas, UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, AB LESTO, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 str., 3.52 str.). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str.). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų, ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka sutuoktiniai gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Be to, sutuoktiniai – bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų (CK 1.5 str., 1.137 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-06 nutartis byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2008-07-18 nutartis byloje Nr. 3K-3-384/2008). Pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai privalo aptarti savo turtines teises ir pareigas, taip pat ir savo prievoles kreditoriams. Bendromis sutuoktinių prievolėmis laikomos tos, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.). Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Aplinkybė, kad solidarieji skolininkai yra sutuoktiniai, turi reikšmės nukreipiant išieškojimą į turtą. Kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimai tenkinami iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.), o iš asmeninio turto tik tada, jeigu reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 str.). Padalijant bendrą turtą solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia, jeigu nesutinka kreditorius. Kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas, o esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007-10-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-410/2007; Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-18 nutartis byloje Nr. 3K-7-229/2009; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kreditorių teisių apsaugai, t. y. tam, kad sutuoktinių kreditoriai dalyvautų skolininkų santuokos nutraukimo procese, galėtų išreikšti savo sutikimą ar nesutikimą dėl solidariosios prievolės modifikacijos, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo, yra skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo teismui nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, išsiunčiant pareiškimo ar ieškinio kopiją. CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka. Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (382 str. 5 p., 539 str. 1 d. 4 p., 3 d. 4 p.). Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai gali savo iniciatyva įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas N. Z. ir A. Z. santuoką, patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje buvo patvirtintos ir pareiškėjų turtinės teisės ir pareigos (t. 2, b. l. 123-124). Pareiškėjai santuokos nutraukimo pasekmių 8 punktu nustatė, jog kreditiniai įsipareigojimai AB SEB bankas pagal 2007-08-06 kredito sutartį Nr. 1550718071618-86 atitenka asmeniškai A. Z.. Nutraukus kredito sutartį A. Z. grąžina bankui prekybos salę, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), įkeistą užtikrinant paskolos grąžinimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių buvo pasirašyta 2011 m. gegužės 30 d. parengiamojo teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 121-122). Taip pat iš teismo šaukimo įteikimo pažymų (t. 2., b. l. 114-116) matyti, kad kreditorius teismas informavo apie 2011-05-30 teismo posėdį, todėl kreditoriai turėjo galimybę išreikšti savo poziciją dėl sutuoktinių turto padalijimo, prievolių, jų vykdymo ir užtikrinimo, tačiau kreditoriams nebuvo pateikta 2011-05-30 pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir šią sutartį sprendimu patvirtino. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis buvo patvirtinta, teismui pilnai neišsiaiškinus, ar su jos sąlygomis kreditorius AB SEB bankas susipažino, ar sutarties sąlygos dėl prievolių kreditoriui buvo suderintos su kreditoriaus teisėtais interesais, taip pat nenustačius faktų, reikšmingų svarstant sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo pagal sutarties sąlygas atitikties kreditoriaus interesams ir kt. Pirmosios instancijos teismas, prieš tvirtindamas pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, privalėjo įsitikinti ar sutarties sąlygos dėl pareiškėjų prievolių kreditoriams, neprieštarauja teisėtiems kreditorių interesams, tačiau to nepadarė. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas trečiojo asmens AB SEB banko atsiliepimas į ieškinį (t. 1, b. l. 117-118), kuriame kreditorius aiškiai išreiškė savo poziciją, jog nesutinka su ieškovės reikalavimu prievolę pagal 2007-08-06 kredito sutartį Nr. 1550718011619-86 po santuokos nutraukimo palikti asmenine N. Z. prievole ir prievolę pagal 2007-08-06 kredito sutartį Nr. 1550718011618-86 po santuokos nutraukimo palikti asmenine A. Z. prievole. Teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria sutartinius įsipareigojimus pagal pareiškėjo ir AB SEB banko 2007-08-06 sudarytą kredito sutartį Nr. 1550718011618-86 po santuokos nutraukimo prisiėmė A. Z.. Minėta paskolos sutartis sudaryta pareiškėjų santuokos metu, nekilnojamasis turtas, įsigytas už paskolą, registruotas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kaip matyti iš į bylą pateiktų kredito sutarčių, (t. 1, b. l. 49-52), pareiškėjų prievolės pagal šias sutartis yra solidarios. Tai atsiliepime į apeliacinį skundą pripažįsta ir ieškovė. Taigi akivaizdu, jog remdamasis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, AB SEB bankas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtinus N. Z. ir A. Z. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo patvirtintas sutuoktinių prievolės prieš kreditorių AB SEB bankas pobūdis bei perleistas nekilnojamasis daiktas, negavus tam kreditoriaus pritarimo, tuo pažeidžiant Civilinio kodekso 6.116 straipsnio nuostatas. Taigi nors teismas, nutraukdamas pareiškėjų santuoką supaprastinto proceso tvarka ir spręsdamas dėl jų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neprivalo nustatyti prievolės rūšies, vertinti, ar pagrįstai kreditorius nesutinka su pateiktos sutarties sąlygomis, tačiau nutraukiant santuoką supaprastinto proceso tvarka reikalaujama, jog kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai pateiktų sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip minėta, teismas turi įsitikinti, kad sutuoktinių pateikta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų bei įgyvendina ir CPK 2 straipsnyje nustatytus civilinio proceso tikslus: ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas. Sprendžiant, ar sutuoktinių sudaryta sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, kokių padarinių, patvirtinus sutartį, atsiranda ar gali atsirasti ne tik sutuoktiniams, bet ir atskiriems asmenims, nagrinėjamos bylos atveju - sutuoktinių kreditoriui. Šiuo nagrinėjamu atveju sutuoktinių kreditorius AB SEB bankas prieštarauja pateiktai sutarčiai, taip pat prieštaravo tokiam prievolių perkėlimui ir pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti klausimą, ar sutuoktinių sudaryta sutartis nepažeidžia kreditoriaus interesų ir esant teisiniam pagrindui tokios sutarties netvirtinti ir taikyti CPK 540 straipsnio 4 dalies pasekmes. Teisėjų kolegija sutinka ir su apeliacinio skundo motyvu, jog patvirtindamas sutartyje nurodytą punktą, jog nutraukus kredito sutartį A. Z. grąžina bankui prekybos salę (duomenys neskelbtini), įkeistą užtikrinant paskolos grąžinimą, pirmosios instancijos teismas įteisino CPK 267 str. draudžiamąją sąlygą. Be to, tokia sutarties sąlyga prieštarauja CK 4.192 str. 1 d. įtvirtintai teisės normai, nes skolininkui neįvykdžius įsipareigojimų pagal sutartį, įkeistas daiktas parduodamas iš viešųjų varžytinių o ne grąžinamas kreditoriui.

Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Tuo atveju, kai skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl prievolių pobūdžio nustatymo ir turto padalijimo, byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas, reiškia, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų. Tokiu atveju išsprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo. Kolegija konstatuoja, kad sprendime teisingai neišsprendus vieno iš svarbiausių sutuoktinių keliamų reikalavimų, daroma išvada, kad liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Išnagrinėjus šios kategorijos bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme šalys prarastų teisę į apeliaciją. Dėl to, kas paminėta, sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 2 d.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Trakų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.