Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Y. ieškinį atsakovui E. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas E. Č., kuriam procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti tinkamai, įteikiant jo mamai, atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, prašymų negauta, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Teismo posėdyje ieškovė V. Y. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad santuokoje su atsakovu pagyveno apie vienerius metus, o nuo 2019 m. kartu nebegyvena. Atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, nemokėjo už nuomojamo buto, kuriame jie gyveno, nuomą, nors ji jam davė pinigų, dėl to jie iš buto buvo iškraustyti ir nuo tada su atsakovu kartu nebegyvena. Po to dar keletą kartų bendravo su atsakovu, atsakovas keletą kartų prašė jos grįžti, tačiau ji kartu su atsakovu gyventi nebenorėjo. Jokio turto santuokoje neįgijo, ji pati skolų neturi, ar jų turi atsakovas nežino. Paskutinį kartą su juo bendravo maždaug prieš metus, tada jis buvo sveikas ir darbingas, mano, kad išlaikymas jam nereikalingas, ji išlaikymo taip pat neprašo. Po santuokos nutraukimo prašo palikti jos turimą pavardę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškinio teismui bei pateikto bylai rašytinio įrodymo - santuokos sudarymo įrašo, teismas nustatė, kad E. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. Y. (V. Y.), gimusios (duomenys neskelbtini), santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi, nuo 2019 m. kartu nebegyvena, santuokinių ryšių nepalaiko, bendro ūkio neveda. Šalys santuokoje dalintino registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis šiuo metu atsakovo atžvilgiu nėra vykdoma nei viena vykdomoji byla, visos atsakovo atžvilgiu vykdytos vykdomosios bylos yra užbaigtos, visiškai įvykdžius, duomenų apie kitus atsakovo turimus kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Teismas, nustatydamas, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir, kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog atsakovas E. Č. nevykdė sutuoktinio pareigų, numatytų CK 3.27, 3.28 straipsniuose, vartojo alkoholį, nesirūpino šeimos gyvenamosios patalpos išsaugojimu, taip pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą remti vienas kitą moraliai ir materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Tuo tarpu ieškovė, nors atsakovas ir prašė jos grįžti ir toliau gyventi santuokoje, nedėjo jokių pastangų atkurti santuokinius ryšius ir išsaugoti santuoką.

Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų ieškinyje nurodytų reikalavimų bei aplinkybių nereiškė.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog priežastys, dėl kurių iširo šeima, kilo iš abiejų sutuoktinių elgesio ir sutuoktinių pareigų netinkamo vykdymo, todėl yra pagrindas santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos pavardė „Y“, atsakovui jo pavardė – „Č“.

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnis, CPK 385 straipsnis ).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro sumokėtas 110 Eur žyminis mokestis ir 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, iš viso 810 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės V. Y. (V. Y.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos pavardę „Y“, atsakovui jo pavardę – „Č“.

Priteisti iš atsakovo E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 810 Eur (aštuonis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.