Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Vilijos Mikuckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tairina“ ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje uždarajai akcinei bendrovei „Gelsva“ dėl panaudos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti 2002 m. gegužės 21 d. panaudos sutartį, registro Nr. 5-3227 (toliau – Panaudos sutartis) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ir iškeldinti atsakovę UAB „Tairina“ iš ieškovei priklausančių patalpų, esančių Molėtų pl. 35, Vilnius, unikalus Nr. 1097-9005-9082 (toliau – Patalpos), su visu jai priklausančiu turtu, nesuteikiant kitų patalpų; priteisti iš atsakovės UAB „Tairina“ 11 696,40 EUR nuostoliams atlyginti, taip pat 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Panaudos sutartis buvo sudaryta su juridiniu asmeniu, tačiau visos šios įmonės akcijos nuosavybės teise priklausė ieškovės sūnui P. S., kuris rūpinosi ieškove, rėmė ją materialiai ir moraliai, tačiau 2016 m. vasario 25 d. netikėtai mirė. Po sūnaus mirties visą jo turtą paveldėjo jo nepilnametė dukra E. S., tame tarpe ir UAB „Tairina“ akcijas. E. S. turtą uzufrukto teise valdo jos motina E. K., kuri su ieškove nebendrauja, nesusitinka ir atsisako jai materialiai padėti. Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovė UAB „Tairina“ 2015 m. kovo 4 d. sudarė negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Gelsva“ dėl minėtų, ieškovei priklausančių, Patalpų (toliau – Subnuomos sutartis). Iš Subnuomos sutarties projekto matyti, kad atsakovė iš Patalpų subnuomos kiekvieną mėnesį gauna po 3 000 EUR nuomos mokesčio. Ieškovė teigė, jog ji nebuvo suteikus atsakovei teisės subnuomoti atsakovei pagal Panaudos sutartį suteiktas Patalpas. Ieškovė kelis kartus kreipėsi į atsakovę dėl ieškovei nenaudingos Panaudos sutarties nutraukimo, tačiau atsakovė sutartį nutraukti atsisako. Ieškovė Panaudos sutartį su atsakove prašė nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.641 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes dėl nenumatytų aplinkybių – ieškovės sūnaus, kuris Panaudos sutarties galiojimo laikotarpiu rėmė ieškovę materialiai, po sūnaus mirties ieškovė neteko jai būtinos finansinės paramos ir Patalpos tapo jai pačiai neatidėliotinai reikalingos. Ieškovė laiko, kad atsakovės pajamos, gaunamos iš ieškovės pagal Panaudos sutartį perduotų patalpų subnuomos, yra laikytinos ieškovės nuostoliais, kadangi trečiasis asmuo, minėtų patalpų subnuomininkė UAB „Gelsva“ sutinka patalpų nuomos mokestį mokėti ieškovei. Atsakovė UAB „Tairina“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės, esančios jos reikalavimo nutraukti patalpų panaudos sutartį prieš terminą pagrindu, neįrodytos ir paneigiamos bylos medžiaga. Ieškovė nenurodė jai nepalankių faktinių aplinkybių, kad be senatvės pensijos ieškovė gaunanti ir našlių arba našlaičių pensiją. Ieškovė kas mėnesį gavo ir darbo užmokestį iš UAB „Tairina“. Ieškovė taip pat nepateikė jokių jos išlaidas patvirtinančių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovės gaunamos pajamos yra nepakankamos save išlaikyti ir kad ieškovei būtina finansinė parama. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių sūnaus P. S. teiktą finansinę paramą, todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškovės turtinių praradimų, kuriuos, ieškovės teigimu, sąlygojo jos sūnaus mirtis. Atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovė 2011 m. vasario 2 d. notaro patvirtintu sutikimu leido atsakovei savo nuožiūra išnuomoti pagal Panaudos sutartį suteiktas Patalpas, taip pat sutiko, jog visas pajamas iš patalpų nuomos gautų atsakovė su sąlyga, jog ji prisiims visą atsakomybę už nuomininkų padarytą žalą. Atsakovė taip pat laiko, jog ieškovė nepagrindė ir neįrodė, jog po sūnaus mirties patalpų Panaudos sutartis jai tapo labiau nuostolinga, nei iki tol. Ieškovė nuo pat Panaudos sutarties sudarymo negavo iš Panaudos sutarties jokių pajamų ar kitokios materialinės naudos. Panaudos sutarties esmę ir jos neatlygintiną pobūdį ieškovė suvokė, sudarydama panaudos sutartį. Panaudos sutartį ieškovė sudarė su atsakove – juridiniu asmeniu. Juridinio asmens akcininko mirtis neturi jokios įtakos panaudos sutarties galiojimui ir vykdymui. Trečiasis asmuo UAB ,,Gelsva“ atsiliepimų į pareikštą ieškinį prašė palikti galioti Subnuomos sutartį arba įpareigoti perimti Subnuomos sutartyje apibrėžtas teises ir pareigas kitam nuomotojui (ieškovei) iki kol pasibaigs Subnuomos sutarties terminas. Trečiajam asmeniui nėra svarbu kam mokėti nuomos mokestį, siekia tik savo, kaip subnuomininkės, teisių ir garantijų užtikrinimo pagal teisėtai pasirašytą Subnuomos sutartį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, nesant įrodymų apie ieškovės poreikius ir jiems patenkinti būtinas išlaidas, ieškovės gautą iš sūnaus materialinę paramą bei jos dydį, neturėjo galimybės įvertinti ne tik materialinės paramos ieškovei būtinumo, tačiau ir to, ar ieškovei tikrai yra neatidėliotinai ir skubiai būtinos papildomos pajamos ir tokio dydžio, kad sąlygotų būtinybę nutraukti su atsakove sudarytą Panaudos sutartį. Teismas nusprendė, jog ieškovė neįrodė pagrindo, suteikiančio jai teisę nutrakti Panaudos sutartį prieš terminą. Taip pat nurodė, jog ieškovė neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo, naudojantis ir subnuomojant pagal panaudą gautas patalpas, nėra pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė J. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008 esančia medžiaga, nors faktinės aplinkybės nė kiek neatitinka šios bylos aplinkybių.

Ieškovė negalėjo numatyti sūnaus mirties aplinkybės iš anksto, t. y. sudarant Panaudos sutartį. Mirus sūnui ieškovė neteko vienintelio asmens, kuris ją rėmė materialiai, neturi jokio nekilnojamo turto, laikinai glaudžiasi pas dukrą, ginčo objektas yra vienintelis ieškovės nekilnojamas turtas, iš kurio ji galėtų gauti pajamas, buvo atleista iš darbo. Ieškovės nuomone, egzistuoja visos CK 6.641 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, dėl ko Panaudos sutartis turėjo būti nutraukta prieš terminą. Teismas pats sau prieštarauja dėl ieškovės turtinės padėties. Sprendime teismas nurodo, jog ieškovė nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių ieškovės poreikius, o 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, kuria buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, teismas nurodė, jog ieškovės turtinė padėtis yra prasta. Ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, jog ieškovės sūnus ją rėmė materialiai. Tai patvirtino apklaustos liudytos D. L. ir A. P.. Pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad nepakanka įrodymų, nepasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus. Teismas neapgrįstai nesivadovavo ieškovės paaiškinimais, liudytojų parodymais, kita byloje esančia rašytine medžiaga. Ieškovė negalėjo numatyti, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį negaus iš nekilnojamo turto jokių pajamų. Ieškovę išlaikė sūnus, sudarant Panaudos sutartį buvo darbinga, sveika, negalėjo numatyti, kad jos turtu disponuos jai visiškai svetimas žmogus E. K.. Atsakovei neišsikeliant iš ginčo patalpų, ieškovė negali sudaryti pelningo sandorio, negauna pajamų, todėl ji patiria nuostolius. Tad prašymas priteisti 11 696,40 Eur už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. visiškai pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįsigilino į bylos aplinkybes, nevertino visų byloje surinktų įrodymų, neatsižvelgė į kiekvieno iš jų reikšmę, todėl akivaizdžiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Tairina“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: Ieškovės sūnaus mirtis negali tūrėti įtakos tarp ieškovės ir atsakovė susiklosčiusiems teisiniams santykiams. Juridinio asmens akcininkas negali būti tapatinamas su pačiu juridiniu asmeniu, nes jis turi savarankišką teisinį veiksnumą, teisinį statusą. Pridėtos nuotraukos klaidina teismą, yra nespalvotos, neaiškios ir neaišku ką šios nuotraukos turėtų pagrįsti, įrodyti ir paneigti. Apeliantė taip pat nutyli, jog nuotraukos atspindi kitą vaizdą nei tą, kuris buvo Patalpų atlaisvinimo metu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, nenagrinėjo bylos iš esmės. Apeliantė taip ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos poreikius, nors jie buvo reikalaujami jau pirmosios instancijos teisme. Apklausos liudytojos yra ieškovės dukra ir dukros draugė, todėl tokie parodymai vertintini kritiškai, nes jos akivaizdžiai susijusios su apeliante. Be to, liudytojos nedavė parodymų, kurie parodytų, kaip ir kokiu būdu sūnus teikė materialinę paramą apeliantei. Teismas neprivalėjo reikalauti įrodymų, nes šalys turi spręsti kiek ir kokius įrodymus teikti. Ši byla nėra tokios kategorijos, jog teismas turėtų būti aktyvus. Apeliantė pati sprendė kaip disponuoti savo nekilnojamu turtu ir Panaudos sutartį sudarė su atsakove, o ne su sūnumi ar E. K.. Apeliantė nuo pat Panaudos sutarties sudarymo dienos nėra gavusi pajamų, todėl nesuprantama, kodėl dabar ji pradėjo pagrįstai tikėtis gauti pajamų iš Panaudos sutarties.

Trečiasis asmuo UAB ,,Gelsva“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl naujų įrodymų

Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus - fotonuotraukas ir prašo juos prijungti prie bylos. Apeliaciniame skunde ieškovė visiškai nenurodė priežasčių kodėl pateikiami nauji duomenys yra svarbūs nagrinėjamai bylai. Įstatymas numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės dėl apeliacinės instancijos teismo atsisakymo priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo atsisakyta prijungti prie bylos ieškovės teikiamas nuotraukas, nurodant, kad jos buvo neinformatyvios, jose nėra užfiksuotas nei laikas, nei vieta, nei pats nuotraukose pavaizduotas objektas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė yra atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, tačiau, nepaisant to, pakartotinai be jokio paaiškinimo teikia tuos pačius įrodymus, kuriuos pagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, daro išvadą, kad nenustatyta pagrindo CPK 314 straipsnyje išvardytoms draudimo priimti naujus įrodymus išimtims taikyti, tad nėra pagrindo priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus, dėl to juos atsisakytina priimti, jie nevertintini ir dėl jų nepasisakytina (CPK 314 straipsnis)..Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl terminuotos patalpų panaudos sutarties nutraukimo prieš terminą teisėtumo.Byloje nustatyta, kad apeliantė J. S. ir atsakovė UAB „Tairina“ 2002 m. gegužės 21 d. sudarė panaudos sutartį, kuria apeliantė perdavė atsakovui neatlygintinai naudotis dvidešimties metų laikotarpiui, t. y. iki 2022 m. gegužės 21 d. pastatą/ūkinį pastatą, esantį Molėtų pl. 35, Vilniuje. UAB „Tairina“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Gelsva“ 2015 m. kovo 4 d. sudarė negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį, kuria UAB „Tairina“ įsipareigojo suteikti UAB „Gelsva“ laikinai subnuomos terminui naudotis ir valdyti už užmokestį apeliantei nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Apeliantė atsakovei pareiškė, kad nutraukia neatlygintinio naudojimo sutartį su atsakove, kadangi minėtas patalpos dėl nenumatytų aplinkybių yra skubiai ir neišvengiamai reikalingos apeliantei, todėl apeliantė prašė atsakovę atlaisvinti minėtas patalpas. Atsakovė atsisakė nutraukti Panaudos sutartį ir atlaisvinti pagal Panaudos sutartį jai suteiktas negyvenamąsias patalpas.Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.641 str. 2 d. numatyto pagrindo egzistavimą ir ieškovės teisę nutraukti su atsakovu sudarytą terminuotą panaudos sutartį prieš terminą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes neapgrįstai nepripažino, kad atsirado aplinkybės, kurios neegzistavo ir kurių atsiradimo panaudos davėjas negalėjo numatyti panaudos sutarties sudarymo metu.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.).Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.641 str. 2 d. panaudos davėjas turi teisę nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui. Taigi, ieškovė turėjo įrodyti šias aplinkybes. Nors ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad ji buvo išlaikoma sūnaus, kad sudarydama panaudos sutartį ji tikėjosi turtinės naudos, tai, kad po sūnaus mirties patalpų panaudos sutartis jai tapo labiau nuostolinga, nei iki tol ir pan. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje pakanka įrodymų, jog daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiai ieškovei kaip panaudos davėjai ir kad ji negalėjo šių aplinkybių numatyti iš anksto, sudarydama terminuotą panaudos sutartį (CPK 176-185 str.). Byloje nustatyta, kad šiuo metu ieškovė yra pensininkė, jos pensija siekia tik 220 EUR, ji turi įvairių sveikatos sutrikimų, jokio kito turto, išskyrus minėtas patalpas, neturi. 2016 metų vasario 25 d. mirus ieškovės sūnui P. S., visas UAB „Tairina“ akcijas paveldėjo nepilnametė E. S., kurios turtą valdo atstovė pagal įstatymą E. K.. Pasikeitus įmonės valdymo organams, ieškovė buvo atleista iš darbo UAB „Tairina“. Visa tai, teismo manymu, rodo, kad ieškovei iš tiesų pačiai reikalingos atsakovo naudojamos patalpos. Priešingas aplinkybių traktavimas prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams ir pažeistų asmens nuosavybės teisės neliečiamumo principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (LR Konstitucijos 23 str., LR CK 1.2 str., 1.5 str.). Sutiktina su atsakovu, jog juridinis asmuo yra atskiras civilinių santykių subjektas, turintis civilinį teisnumą ir subjketiškumą, todėl nereiktų jo tapatinti su fiziniais asmenimis. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, akivaizdu, jog ieškovei turi itin didelę reikšmę tai, kad pasikeitė UAB „Tairina“ savininkai, ypač jos faktinis valdytojas – E. K.. Tai, kad atsakovo valdymo organų pasikeitimas turi esminę reikšmę ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiams patvirtina ir pati UAB „Tairina“ 2016 m. rugpjūčio 22 d. raštu informavusi apie darbo santykių nutraukimą su ieškove dėl įmonės valdymo organų pasikeitimo (t. 1, b. l. 108). Netenkinus šio ieškovės reikalavimo, susiklostytų situacija, kad privatus juridinis asmuo, valdomas giminystės ryšiais nesusijusio su ieškove asmens t. y. E. K. ilgą laiką pelnytųsi iš turto, gaudamas kelis tūkstančius eurų per mėnesį, kai tuo tarpu pats turto savininkas, būdamas senyvo amžiaus ir gaudamas tik senatvės pensiją, neturėdamas jokio kito nekilnojamojo turto, gyventų skurde. Teisėjų kolegijos nuomone vien tai, kad ieškovės sūnus mirė ir tai, kad ji buvo atleista iš darbo, atsižvelgiant į ieškovės amžių ir sveikatos būklę sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šalių sudaryta panaudos sutartis nutrauktina, o šalims nebesaistant tarpusavio prievoliniais teisiniais santykiais, atsakovas nebetenka teisės naudotis ginčo patalpomis ir turi būti iškeldintas.Ieškovė taip pat prašė priteisti jai iš atsakovo jos patirtus nuostolius – 11.696,40 EUR. Teigia, kad atsakovės pajamos, gaunamos iš ieškovės pagal Panaudos sutartį perduotų patalpų subnuomos, yra laikytinos ieškovės nuostoliais, kadangi trečiasis asmuo, minėtų patalpų subnuomininkė UAB „Gelsva“ sutinka patalpų nuomos mokestį mokėti ieškovei. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pastebėtina, kad šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo tik tuo atveju, jei įrodo visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų egzistavimą – neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą (jos padarymo faktą bei konkretų dydį), priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtos žalos bei atsakovo kaltę (nebent asmuo konkrečiu atveju atsako be kaltės).Neteisėti veiksmai konstatuojami tuo atveju, kai asmuo neįvykdo įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė atsakovo veiksmuose esant civilinės atsakomybės sąlygas. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad ginčijama panaudos sutartis buvo galiojanti, pati ieškovė 2011 m. vasario 2 d. notariškai patvirtintu sutikimu yra davusi leidimą atsakovui subnuomoti turtą tretiesiems asmenimis. Todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas pažeidė panaudos sutartį, taip pat neįrodytas pajamų iš šių patalpų subnuomos gavimo neteisėtumas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nepateikta įrodymų dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako ir daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą yra visiškai nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių 2002 m. gegužės 21 d. panaudos sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą, netinkamai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, nepagrįstai konstatavo, kad CK 6.641 straipsnio 2 dalyje numatyto pagrindo šią sutartį nutraukti nėra. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas nutraukti 2002 m. gegužės 21 d. panaudos sutartį ir iškeldinti atsakovą UAB „Tairina“, panaikintina ir priimtinas naujas sprendimas šioje dalyje ieškinį patenkinant: nutrauktina 2002 m. gegužės 21 d. panaudos sutartis, sudaryta tarp J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „Tairina“ (juridinio asmens kodas 125912555) ir iškeldinant atsakovą UAB „Tairina“ su visu jam priklausančiu turtu iš ieškovei J. S. priklausančių patalpų, unikalus Nr.1097-9005-9082, esančių Molėtų pl.35, Vilniaus mieste. Atitinkamai perskirstant bylinėjimosi išlaidas (žr. 25-30 pastraipas). Sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti 11.696,40 EUR nuostolių atlyginimą, palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.Pagal byloje pateiktus duomenis, ieškovė J. S. už ieškinį yra sumokėjusi 41,00 EUR žyminį mokestį ir 41,00 EUR už apeliacinį skundą, viso 82,00 EUR (t. 1, b. l. 1, 75). Taip pat pateikti įrodymai, kad ji patyrė 200,00 EUR išlaidų už advokato teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (t. 1, b. l. 185). Duomenų apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme byloje nėra.Duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. nutraukus šalių pasirašytą 2002 m. gegužės 21 d. panaudos sutartį, ir iškeldinus atsakovą iš ieškovei priklausančių patalpų, tačiau atmetus ieškovės reikalavimus dėl 11.696,40 EUR nuostolių atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo, laikytina, kad yra patenkinta 50 proc. ieškovės reikalavimų. Todėl iš atsakovo ieškovei priteista pusė jos turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti t. y. 100,00 EUR (LR CPK 93 str. 2 d.).Pagal bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio CPK 80 str. 1 str. 2 p. (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2017-07-01) ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) turėjo būti mokamas 144,00 EUR žyminis mokestis. Taigi, pirmosios instancijos teismui klaidingai nurodžius, kad už šį reikalavimą mokamas tik 41,00 EUR žyminis mokestis, kurį ieškovė, kaip minėta, sumokėjo tiek teikdama ieškinį, tiek apeliacinį skundą. Todėl teismui patenkinus šį reikalavimą, iš atsakovo valstybei priteistina nesumokėta žyminio mokesčio dalis 206,00 EUR (103,00 EUR už ieškinį ir 103,00 EUR už apeliacinį skundą), o ieškovei priteistina iš atsakovo jos sumokėta 82,00 EUR (41,00 EUR už ieškinį ir 41,00 EUR už apeliacinį skundą) (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 93, 96, 98 str.).2016 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovei buvo atidėtas 351,00 EUR žyminio mokesčio sumokėjimas už turtinio pobūdžio reikalavimą dėl 11.696,40 EUR nuostolių priteisimo, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šio klausimo neišsprendė. 2017 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paduodant apeliacinį skundą taip pat ieškovei atidėtas 351,00 EUR žyminio mokesčio sumokėjimas už turtinio pobūdžio reikalavimą dėl 11.696,40 EUR nuostolių priteisimo. Atmetus šį ieškovės reikalavimą, iš ieškovės J. S. į valstybės biudžetą priteistinas 702,00 EUR dydžio žyminis mokestis (CPK 84, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas nutraukti 2002 m. gegužės 21 d. panaudos sutartį ir iškeldinti atsakovą UAB „Tairina“, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą: nutraukti 2002 m. gegužės 21 d. panaudos sutartį, pasirašytą tarp J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „Tairina“ (juridinio asmens kodas 125912555) ir iškeldinti atsakovą UAB „Tairina“ su visu jam priklausančiu turtu iš ieškovei J. S. priklausančių patalpų, unikalus Nr.1097-9005-9082, esančių Molėtų pl.35, Vilniaus mieste.

Priteisti ieškovei J. S. iš atsakovo UAB „Tairina“ 182,00 EUR (vienas šimtas aštuoniasdešimt du eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės J. S. 702,00 EUR (septyni šimtai du eurai 00 ct) nesumokėtą žyminį mokestį.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Tairina“ 206,00 EUR (du šimtai šeši eurai 00 ct) už mokėtiną žyminį mokestį.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.