Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas E. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2015 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. SPR-58 (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Inspektoriaus sprendimas). Taip pat prašė priteisti jo naudai iš atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 28 Eur žyminį mokestį.Pareiškėjas nurodė, kad Inspektorius nepagrįstai atmetė jo skundą dėl publikacijose (duomenys neskelbtini)(www.lrytas.lt, 2013 m. lapkričio 5 d.), (duomenys neskelbtini) (www.delfi.lt, 2013 m. lapkričio 4 d.), (duomenys neskelbtini) (www.delfi.lt, 2014 m. birželio 4 d.), (duomenys neskelbtini) (www.delfi.lt, 2014 m. liepos 31 d.), (duomenys neskelbtini) (www.delfi.lt, 2014 m. rugpjūčio 7 d.) paskleistos tikrovės neatitinkančios ir nekaltumo prezumpciją pažeidžiančios informacijos, taip pat atvaizdo publikavimo. Pareiškėjo nuomone, ginčo publikacijose naudoti konstatuojamojo pobūdžio teiginiai, apibūdinantys jį kaip (duomenys neskelbtini), klaidina visuomenę, pažeidžia nekaltumo prezumpciją ir konstitucines pareiškėjo teises, nes teismo nuosprendis, patvirtinantis šiuos faktus, nėra priimtas. Pareiškėjo nuomone, publikacijose apie jį išsakyti teiginiai pažeidžia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas, Visuomenės informavimo įstatymas) 19 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, nes jis apibūdinamas kaip nusikalstamas veikas padaręs ar net nuteistas asmuo. Inspektorius, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, buvo subjektyvus ir šališkas, peržengė savo kompetencijos ribas, nes ėmėsi vertinti, ar pareiškėjas pripažįsta padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ar ne. Inspektorius nepagrįstai konstatavo, kad ginčo publikacijose išdėstyti teiginiai yra pagrįsti ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, nes ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus ir aplinkybes bei asmens kaltumą / nekaltumą gali patvirtinti tik teismas. Konstatuodamas, kad paskleista informacija yra viešojo intereso objektas, Inspektorius paneigė nekaltumo prezumpcijos principą. Pareiškėjo nuomone, ginčo publikacijose neteisėtai buvo panaudotas ir jo atvaizdas, kadangi dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nebuvo priimtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Be to, publikacijose nesilaikyta Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punkte nustatytų principų, nes pareiškėjas buvo apibūdintas kaip nusikaltėlis, pateikiant vienpusišką, šališką ir iškreiptą informaciją. Ginčijamas Inspektoriaus sprendimas priimtas, praleidus skundui išnagrinėti nustatytą terminą. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas išsamiai ir nuodugniai, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nagrinėdamas skundą, Inspektorius įvertino, ar ginčo publikacijose paskleista informacija nebuvo pažeistos pareiškėjo neturtinės teisės, Įstatymo nuostatos ir visuomenės informavimo principai, ir konstatavo, kad viešosios informacijos rengėjai turi pareigą informuoti visuomenę apie daromas ar padarytas nusikalstamas veikas. Tokiais atvejais, viešosios informacijos rengėjai negali būti ribojami, kadangi tai prieštarautų viešajam interesui. Publikacijose buvo nurodytos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, taip pat aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokioje stadijoje yra baudžiamoji byla. Publikacijose išvadų apie pareiškėjo kaltumą nėra, iš bendro konteksto akivaizdu, kad nekaltumo prezumpcijos principas pažeistas nebuvo. Be to, informacijos rengėjai turi teisę hiperbolizuoti, perdėti, naudoti tam tikras lingvistines bei literatūrines išraiškos priemones, kuriomis pateikiama informacija abstrahuojama ar koncentruotai reziumuojama. Informacijos rengėjai (skleidėjai) turi teisę skleisti ne tik žinias, bet ir pareikšti nuomonę. Praleistas skundo nagrinėjimo terminas negali būti pagrindas panaikinti Inspektoriaus sprendimą.Teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, kad ginčijamame sprendime buvo vertinami tik tie pareiškėjo argumentai, kurie buvo nurodyti jo skunde. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Lrytas“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti jos naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymėjo, kad Inspektoriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Tai, kad skundas išnagrinėtas praleidus Įstatymo 50 straipsnio 13 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, įtakos sprendimo teisėtumui neturi. Ginčo publikacijose buvo pateiktos žinios apie pareiškėjui pareikštus įtarimus ir kaltinimus, nepaneigiant nekaltumo prezumpcijos, ką patvirtina sakinių loginės konstrukcijos ir publikacijose vartojamos sąvokos. Be to, paskelbta informacija atitiko tikrovę, nes buvo remiamasi 2013 m. lapkričio 4 d. Vilniaus apygardos teismo posėdyje pateikta informacija bei Vilniaus apygardos prokuratūros išplatintu pranešimu spaudai. Įtariamajam ar kaltinamajam garantuojama nekaltumo prezumpcija, neužkerta teisės gauti ir skleisti informaciją apie nusikalstamas veikas padariusį asmenį. Kadangi ginčo publikacijose buvo paskleista tikrovę atitinkanti ir faktais pagrįsta, neiškraipyta informacija, pareiškėjo argumentai dėl garbės ir orumo pažeidimo yra nepagrįsti. Ginčo publikacijose naudota pareiškėjo nuotrauka buvo padaryta viešoje vietoje – teismo posėdžių salėje, todėl jai publikuoti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.22 straipsnio 2 dalį nebuvo būtina gauti sutikimą. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė priteisti iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Delfi“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti jos naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymėjo, kad pagal suformuotą teismų praktiką, žiniasklaida turi teisę ir net pareigą informuoti visuomenę apie asmenis, darančius ar įtariama galimai padariusius nusikalstamas veikas. Tam, kad žiniasklaidos priemonės gali pateikti informaciją, nėra būtina laukti, kad baudžiamoji byla būtų baigta. Be to, asmuo, kuris kaltinamas nusikalstamų veikų darymu, negali tikėtis, kad jo privatus gyvenimas bus neliečiamas. Tokia nuostata įtvirtinta Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje. Žiniasklaida turi teisę ne tik skleisti žinias, bet ir pareikšti nuomonę, taip pat naudoti tam tikras lingvistines bei literatūrines išraiškos priemones. Sprendžiant, ar ginčo publikacijose nebuvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas bei pareiškėjo garbė ir orumas, turi būti vertinamas visas publikacijų tekstas, kaip visuma, o ne pavieniai iš konteksto išimti žodžiai / frazės. Naudojant pareiškėjo nuotraukas, nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į atvaizdą, nes jos buvo padarytos viešoje vietoje. Ginčo publikacijomis nebuvo pažeista Įstatymo 19 straipsnio 3 dalis, nes aiškiai nurodoma, kad pareiškėjo atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas, jis yra įtariamas, o ne pripažintas, padaręs nusikalstamas veikas.