- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-19
- Bylos Nr.
- 2-769-82/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00492-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramune Cekniene (pirm.), Zina Mickeviciute, Birutes Valiulienes
- Ieškovas
- Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- O. J.
- Trečiasis asmuo
- Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Utenos rajono savivaldybes administracijai
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevežio apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Ramunes Ceknienes,
dalyvaujant ieškovo Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui R. K.,
viešame teismo posedyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakoves O. J. apeliacini skunda del Utenos rajono apylinkes teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilineje byloje pagal Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškini atsakovei O. J., tretiesiems asmenims Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Utenos rajono savivaldybes administracijai del neteisetos statybos padariniu šalinimo,
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškove praše ipareigoti atsakove per menesi nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos nugriauti medine pavesine, išardyti laiptus, akmenine atramine sienute bei akmenimis grista aikštele, esancius valstybineje žemeje, Vyžuonos upes pakrantes apsaugos juostoje, (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti statybviete. Jei atsakove per teismo nustatyta termina neivykdys teismo ipareigojimo nugriauti minetus statinius, ipareigoti ieškove nugriauti statinius (pavesine, laiptus, akmenine atramine sienute, akmenimis grista aikštele), esancius valstybineje žemeje, Vyžuonos upes pakrantes apsaugos juostoje, (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti statybviete, išieškant patirtus su statiniu nugriovimu ir statybvietes sutvarkymu susijusias išlaidas iš atsakoves; priteisti bylinejimosi išlaidas. Jis paaiškino, kad atsakove valstybineje žemeje pastate statinius neteisetai, savavališkai, pažeisdama istatymu reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos miesto apylinkes teismas 2010-12-29 sprendimu ipareigojo atsakove per menesi nuo teismo sprendimo isiteisejimo, medine pavesine, laiptus, akmenine atramine sienute, akmenimis grista aikštele, pastatytus valstybineje žemeje, Vyžuonos upes pakrantes apsaugos juostoje, (duomenys neskelbtini) nugriauti bei sutvarkyti statybviete. Atsakovei neivykdžius sprendimo per nustatyta termina ipareigojo ieškove atlikti medines pavesines, laiptu, akmenines atramines sienutes, akmenimis gristos aikšteles nugriovima, statybvietes sutvarkyma, patirtas statiniu nugriovimui ir statybvietes sutvarkymui lešas išieškant iš atsakoves. Priteise iš atsakoves valstybei 130 Lt žyminio mokescio ir 15,78 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu. Nustate, kad atsakove valstybineje žemeje, Vyžuonos upes pakrantes apsaugos juostoje, (duomenys neskelbtini) savavališkai pasistate medine pavesine, laiptus, atramine akmenine sienute, akmenimis grista aikštele. Minetu statiniu statybai atsakove neturejo nei nustatyta tvarka suderinto projekto, nei statybos leidimo. Tokiais savo veiksmais atsakove, kaip minetu statiniu statytoja, pažeide Statybos istatymo 3str. 2d.1 ir 2p., 12str. 1d. 3p. Atsakove statybas vykde Vyžuonos upes pakrantes apsaugos juostoje, valstybineje žemeje. Utenos apskrities viršininkas 2008-10-07 prieme isakyma Nr. 3-413 „Del savavališkos statybos padariniu šalinimo“, kuriuo atsakove ipareigojo iki 2008-11-14 nugriauti neteisetai pastatytus statinius bei sutvarkyti statybviete. Atsakove iki šiol ipareigojimu neivykde. Kadangi atsakove pasistate pavesine, laiptus, akmenine atramine sienute, akmenimis grista aikštele, neturedama leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto, todel teismas ipareigojo ja per menesi nuo teismo sprendimo isiteisejimo medine pavesine, laiptus, akmenine atramine sienute, akmenimis grista aikštele, pastatytus valstybineje žemeje, Vyžuonos upes pakrantes apsaugos juostoje, (duomenys neskelbtini) nugriauti, bei sutvarkyti statybviete. Sutinkamai su CPK 273 str. atsakovei neivykdžius sprendimo per nustatyta termina, teismas ipareigojo ieškove atlikti statiniu nugriovima, statybvietes sutvarkyma, reikiamas nugriovimui, statybvietes sutvarkymui lešas išieškant iš atsakoves.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakove prašo Utenos rajono apylinkes teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima: ieškoves ieškini atmesti, priteisti bylinejimosi išlaidas. Mano, kad teismo sprendimas yra visiškai nepagristas, priimtas pažeidus CPK 185 str. Nurodo, kad teismas remesi tik ieškoves pateiktu ieškiniu ir treciuju asmenu atsiliepimais i ieškini bei Utenos apskrities viršininko 2008-10-07 isakymu Nr. 3-413 „Del savavališkos statybos padariniu šalinimo“. Teismo sprendime nera ne vieno žodžio apie atsakoves atsiliepima i ieškini, neatsižvelgta i atsakoves pateiktus irodymus bei argumentus, lieciancius ieškinio esme. Teismas vertino tik 2008-09-09 savavališkos statybos akta Nr. 115U-13, kuriame konstatuota, kad statoma medine pavesine, kuri teisetai pastatyta 2002-03-16 ir 2008-09-09 Utenos apskrities viršininko administracijos teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros departamento inspektores surašyta stabdymo akta Nr. 115U-14, kuriuo stabdo statybas, užbaigtas 2002 m. Teismas visiškai neisigilino ir nevertino 1999-04-16 suderintos su Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentura pakrantes sutvarkymo schemos, Utenos apskrities viršininko administracijos 2002-03-13 rašto Nr. (14-06(40)2002)14-170 Del atsakymu termino ir pavesines statybos teisetumo, 2002-03-27 suderinto žemes sklypo plano, kuriame pažymeta pavesine, Utenos apskrities viršininko administracijos valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2002-05-16 rašto Nr. 14-06(40)2002)14-303 del pavesines statybos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu i apeliacini skunda ieškove prašo pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista, o apeliacini skunda atmesti kaip nepagrista. Mano, kad teismas, priimdamas sprendima, išsamiai ir visapusiškai išnagrinejo bylos aplinkybes, tinkamai ivertino byloje esancius irodymus, atskleide bylos esme, ginco santykiui tinkamai taike materialines ir procesines teises normas, todel teismo sprendimas yra teisetas, pagristas ir jo naikinti nera pagrindo. Nurodo, kad Vyžuonos upes pakrantes apsaugos juostoje, kurioje yra apeliantes neteisetai pastatyti statiniai, žemes sklypas nesuformuotas ir Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenu neiregistruotas, todel remiantis Žemes istatymo 5 str. 1 d. 8 p., kita istatymu nustatytais pagrindais savivaldybiu ir privacion nuosavyben neigyta žeme yra Lietuvos valstybei nuosavybes teise priklausanti žeme. Atsakove nei statybos valstybine priežiura atliekantiems pareigunams, nei pirmosios instancijos teismo posedžiu metu nepateike duomenu apie žemes sklypo, kuriame užfiksuota savavališka statyba, nuosavybes teise bei statiniu teisetuma pagrindžianciu dokumentu. Nurodo, jog apeliaciniame skunde išdestytos aplinkybes yra nepagristos. Teismas vykusiu posedžio metu išsamiai nagrinejo ir vertino dalyvaujanciu byloje asmenu pateiktus procesinius dokumentus, irodymus, argumentus ir kt. Tai, kad teismo sprendime placiau nepasisakyta apie apeliantes atsiliepima i ieškini, nesudaro pagrindo gincijama teismo sprendima pripažinti nepagristu ir ji naikinti. Nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytomis faktinemis aplinkybemis del medines pavesines teiseto pastatymo iki 2002-03-13, nes apeliante nepateike jokiu medines pavesines pastatymo teisetuma irodanciu dokumentu. Pagal Saugomu teritoriju istatymo 20 str. 5 d., neteisetai apeliantes pastatyti statiniai nepatenka i išvardytu šioje teises normoje statiniu saraša, todel tokio pobudžio statiniai apskritai negali buti statomi pakrantes apsaugos juostoje. Nurodo, kad pavesines statybos schema nera statyba leidžiantis dokumentas, o tik pakrantes sutvarkymo schema, o apeliantes pateiktas žemes sklypo planas yra galutinai nesuderintas, todel toks dokumentas jokios teisines galios neturi.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinejama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytu ribu. Absoliuciu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad Utenos apskrities viršininko administracijos teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros departamentas 2008-09-09 savavališkos statybos aktu konstatavo, kad atsakove O. J. valstybineje žemeje savavališkai stato medine pavesine, irenge medinius laiptus, akmenine atramine 6,70 metru ilgio sienute bei akmenimis grista 4,80 x 6,70 metru dydžio aikštele Vyžuonos upes šlaite ir upes apsaugos juostoje, Vyžuonu mstl., Utenos rajone. Atsakovei pateiktas reikalavimas sustabdyti statybos darbus, iki pagal pateikta prašyma bus gautas leidimas juos testi (b. l. 10-12). Utenos apskrities viršininkas 20008-10-07 isakymu ipareigojo O. J. nugriauti pavesine, išardyti laiptus, akmenine atramine sienute ir akmenimis grista aikštele, esancius (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybviete (b. l. 15). Nežiurint i tai, kad buvo imtasi priemoniu savavališkos statybos padariniams pašalinti, atsakove nepašalino ju iki šiol.
Atsiliepimas
Nesutikdama su Utenos rajono apylinkes teismo sprendimu, apeliante teigia, kad teismas nevertino jos atsiliepime pateiktu argumentu ir irodymu: 1999-04-06 suderintos su Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agenturos pakrantes sutvarkymo schemos, pasirašytos R. M.; Utenos apskrities viršininko administracijos 2002-03-13, 202-05-16 raštu, 2002-03-27 žemes sklypo plano, kuriame pažymeta pavesine. Kokias aplinkybes irodo šie dokumentai, apeliante nenurodo.
Teiseju kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir atmeta juos kaip nepagristus.
Kaip žinai, statytojo teise igyvendinama išduodant jam istatymo nustatyta tvarka statybos leidima. Išduodant leidima statyti statinius vadovaujamasi Statybos istatymo ir kitu teises aktu normomis, kuriuose nustatyti reikalavimai, keliami statybai naudojamam žemes sklypui. Istatymas reglamentuoja, kad statytojo teise igyvendinama, kai turimas žemes sklypas, isigytas nuosavybes, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos istatymu nustatyta teise (Statybos istatymo 3 str. 2 d. 1 p.). Taigi, žemes sklypo isigijimo pagrindas yra viena iš butinu prielaidu statytojo teisei igyvendinti, nes teisiu i isigyta žemes sklypa pobudis ir apimtis turi itakos statytojo teises apimciai ir jos igyvendinimui.
Apeliante nuo 2002 metu buvo raginama pateikti Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos tarnybai žemes sklypo nuosavybes dokumentus bei sklypo plana suderinta su Utenos rajono vyriausiuoju architektu, kuriame butu nurodyta pavesines statybos vieta ir gabaritai. Pastatyta pavesine jai buvo leista naudotis tik laikinai, ne ilgiau kaip 3 metus (b. l. 62, 64). Iš žemes sklypo plano, patvirtinto 2002-03-27 (b. l. 34) matyti, kad pavesine yra valstybines žemes plote. Irodymu, kad šis žemes sklypas išnuomotas atsakovei, ar yra jos valdomas kitais teisetais pagrindais, atsakove nepateike. Byloje esancios pakrantes sutvarkymo schemos, 1999-04-06 suderintos su Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agenturos darbuotoju R. M., negalima laikyti projektu, todel pirmosios instancijos teismas pagristai nevertino šios schemos. Be to, pavesine ir kiti statiniai pastatyti Vyžuonos upes pakrantes apsaugos juostoje, kuri yra saugoma teritorija.
Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kulturos paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologine ivairove, užtikrinti kraštovaizdžio ekologine pusiausvyra, gamtos ištekliu subalansuota naudojima ir atkurima, sudaryti salygas pažintiniam turizmui ir pan., todel teises aktuose, reglamentuojanciuose saugomas teritorijas, ju steigima, apsauga, tvarkyma, nustatomi tam tikri veiklos, tarp ju ir statybos, šiose teritorijose ribojimai.
Šalies argumentai
Apeliante teigia, kad pavesines, laiptu, akmenines atramines sienutes ir akmenimis gristos aikšteles statybos baigtos dar iki 2002-03-13. Taciau pagal tuo metu galiojusio ir iki šiol tebegaliojancio Saugomu teritoriju istatymo 20 straipsnio 5 dali (2001-12-04 istatymo Nr. IX-628 redakcija) pakrantes apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paemimo ir išleidimo i vandens telkinius irenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinese zonose – papludimiu iranga, jachtu ir valciu elingus, kitus rekreacinius irenginius, draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius. Ginco statiniai nepatenka i išvardytu šioje teises normoje statiniu saraša, todel darytina išvada, kad atsakoves pastatyti statiniai net negalejo buti statomi pakrantes apsaugos zonoje.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija daro išvada kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, ivertino byloje esancius irodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyre bylos aplinkybes ir prieme pagrista ir teiseta sprendima. Naikinti šio sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nera pagrindo. Atmetus apeliacini skunda, iš apeliantes priteistinos bylinejimosi išlaidos (CPK 88, 92, 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkes teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendima palikti nepakeista.
Priteisti iš O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,30 Lt (aštuonis litus 30 ct.) išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei.