Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnyje, 302 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

3. Teisiamojo posėdžio metu A. S. parodė, kad kaltinimas jam aiškus, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Prieš porą metų valydamas automobilį jis rado svetimą vairuotojo pažymėjimą, kurį greičiausiai pametė klientas (tuo metu jis vykdė pavėžėjo veiklą). Jis nežino, kodėl svetimo vairuotojo pažymėjimo jis nepridavė į policiją. Rastą svetimą vairuotojo pažymėjimą jis vežiodavosi automobilyje su savimi. Atėmus iš jo teisę vairuoti transporto priemones jis minėtą vairuotojo pažymėjimą rodydavo jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams, nes manė, kad taip jis gali išsisukti. 2022 m. lapkričio 28 d. jis automobiliu važiavo pas gydytoją ir jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams parodė svetimą vairuotojo pažymėjimą. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi. Šiuo metu nei pavėžėjo, nei jokia kita veikla jis neužsiima, nes dėl stuburo problemų yra neįgalus. Jis gauna apie 400 eurų dydžio senatvės pensiją. Antstoliai iš jo išieško apie 27 000 eurų. Baudų jis nemoka, nes nėra iš ko.

4. Teisiamojo posėdžio metu A. S., kuris nėra kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

5. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad prieš 2-3 metus už vairavimą neblaiviam iš jo buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas. Jam atrodo, jog dar turėdamas teisę vairuoti jis su automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dirbo pavėžėju. Tvarkydamas automobilį tarp galinių sėdynių jis rado vairuotojo pažymėjimą, išduotą Č. K. vardu. Minėtą vairuotojo pažymėjimą jis padėjo automobilyje. Niekas jam dėl vairuotojo pažymėjimo neskambino, taip pat ir jis negalėjo susisiekti su žmogumi, kuriam priklauso pažymėjimas, kadangi šio asmeniškai nepažįsta, o ant vairuotojo pažymėjimo neparašyti jokie kontaktai. Kodėl rasto svetimo vairuotojo pažymėjimo jis nenunešė į policija, jis negali atsakyti. Po kurio laiko jis užmiršo, jog vairuotojo pažymėjimas guli automobilyje. Praradęs teisę vairuoti jis pavėžėjo paslaugų teikti negalėjo, todėl nebedirbo. 2022 m. lapkričio 28 d. jis nusprendė važiuoti iki Vilniaus rajono poliklinikos, esančios Laisvės prospekte, Vilniuje. Jam skaudėjo sąnarius, viešuoju transportu jam būtų sunku pavažiuoti, jo giminaičiai dirba, todėl pavežti jo negalėjo, o apie pavėžėjo paslaugas jis nepagalvojo, taigi jis nusprendė automobilį vairuoti pats. Važiuojantį Laisvės prospektu jį sustabdė policijos pareigūnai. Prie jo priėjusio pareigūno paprašytas pateikti vairuotojo pažymėjimą jis, tikėdamasis, kad pareigūnas nepastebės, jog vairuotojo pažymėjimas priklauso ne jam, pareigūnui pateikė automobilio radijo nišoje gulėjusį vairuotojo pažymėjimą, išduotą Č. K. vardu. Pareigūno paklaustas apie gimimo metus jis prisipažino, kad jo pateiktas vairuotojo pažymėjimas priklauso ne jam. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi (bylos lapai 115-120, 127-130).

6. Ikiteisminio turimo metu I. A. (I. A.) parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2022 m. lapkričio 28 d. apie 10.20 val. važiuodamas Laisvės prospektu, Vilniuje, Sausio 13-osios gatvės link po viaduku ties degaline „Neste“, esančia Architektų g. 130, Vilniuje, jis sustabdė automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prieš sustabdydamas minėtą automobilį jis minėtą automobilį patikrino policijos duomenų bazėje ir pamatė, kad minėto automobilio savininkas yra A. S., kuris neturi teisės vairuoti transporto priemones; duomenų bazėje buvo įkelta ir A. S. nuotrauka. Priėjęs prie minėto sustabdyto automobilio jis pamatė, kad prie automobilio vairo sėdi vyras, kurio nuotrauką jis ką tik matė duomenų bazėje. Vairuotojas paprašytas pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą Č. K. vardu. Paklaustas, ar vairuotojo pažymėjimas yra jo, vairuotojas atsakė teigiamai ir prisistatė Č. K., tačiau vairuotojas nesugebėjo nurodyti savo gimimo datos ir pasimetė. Toliau bendraujant vairuotojas prisipažino, kad pateiktas vairuotojo pažymėjimas priklauso ne jam, pradėjo aiškinti neturįs teisės vairuoti transporto priemones, o vairuotojo pažymėjimą, išduotą Č. K. vardu, rado dirbdamas pavėžėju. Vairuotojas sakė svetimą vairuotojo pažymėjimą pareigūnams pateikiantis ne pirmą kartą ir taip anksčiau „praslysdavo“. Patikrinus vairuotojo blaivumą buvo nustatyta, kad vairuotojas yra blaivus (bylos lapai 79-82).

7. Ikiteisminio tyrimo metu Č. K. parodė, kad nuo 2019 metų jis yra neįgalus ir nuo to momento automobilio nevairuoja. Kadangi vairuotojo pažymėjimu jis nesinaudoja, jis net nebuvo pastebėjęs, kad šis dingo. Kada paskutinį kartą jis naudojosi pavėžėjo paslaugomis, jis neatsimena, tačiau anksčiau tokiomis paslaugomis jam teko naudotis. Kur jis galėjo prarasti savo vairuotojo pažymėjimą, jis neįsivaizduoja. Savanoriškai savo vairuotojo pažymėjimo jis nėra niekam pateikęs ir niekas jo to neprašė (bylos lapai 73-78).

8. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 2017 m. sausio 11 d. Č. K. vardu ir galioja iki 2027 m. sausio 11 d. (bylos lapai 34-39).

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam, be kita ko, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta penkerius metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kitos dienos po jam skirto devyniolikos parų arešto bausmės atlikimo (bylos lapai 52-54).

Motyvuojamoji dalis

10. Teismas pažymi, kad A. S. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat I. A. ir Č. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, teismo baudžiamajame įsakyme užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad A. S., žinodamas apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-727-506/2020 jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones penkeriems metams, būdamas supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, būdamas įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, vengė vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę: 2022 m. lapkričio 28 d. apie 10.20 val. Architektų gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 130 vairavo automobilį ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat šių įrodymų užtenka išvadai, kad A. S. baudžiamojo proceso metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis rado Č. K. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neturėdamas teisėto pagrindo laikė su savimi iki 2022 m. lapkričio 28 d. apie 10.20 val., kai jo vairuojamą automobilį Architektų gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 130 sustabdžius policijos pareigūnui ir pareikalavus pateikti vairuotojo pažymėjimą A. S. neturėdamas teisėto pagrindo ir prisistatydamas Č. K. policijos pareigūnui pateikė Č. K. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

11. A. S., vairuodamas transporto priemonę - automobilį ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vengė atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taigi A. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

12. A. S. neturėdamas teisėto pagrindo laikė ir pateikęs policijos pareigūnui panaudojo kito fizinio asmens – Č. K. dokumentą - vairuotojo pažymėjimą, taigi A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

13. A. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto bausmės, ir nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

14. Spręsdamas dėl A. S. skirtinų bausmių rūšių ir dydžių teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. S. tyčia padarė baudžiamąjį nusižengimą ir nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. A. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. S. tyčinį nusikaltimą padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą (bylos lapai 87-91), kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad A. S. yra recidyvistas, o tai yra A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). A. S. yra teistas (bylos lapai 87-91) tiek už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tiek už vengimą atlikti tą pačią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, baustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis, kurių jis nemoka (bylos lapai 45-51), iš A. S. priverstinai išieškomų reikalavimų suma siekia 27 000 eurų, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad A. S. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudas, A. S. jų nemokės, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai. Teismas ypatingai įvertina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu A. S. buvo paskirta 500 eurų dydžio bauda už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. jis vairavo automobilį, nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta penkerius metus vairuoti kelių transporto priemones. Teismo paskirtą baudą A. S. sumokėjo 2021 m. rugpjūčio 20 d., tačiau Administracinių nusižengimų registro duomenimis A. S. neturėdamas tam teisės vairavo tiek po minėto teismo sprendimo priėmimo, tiek po teismo skirtos baudos sumokėjimo, taigi A. S. skirta bauda jokio teigiamo poveikio nepadarė. Teismas turi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. S. skyrus arešto bausmes, nustatant maksimalius jų terminus: už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą A. S. skirtina keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė, o už nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymą - devyniasdešimties parų arešto bausmė. Kadangi padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (nusikalstama veika, numatyta BK 243 straipsnyje – baudžiamasis nusižengimas, o nusikalstama veika, numatyta BK 302 straipsnio 1 dalyje – apysunkis nusikaltimas) ir labai skiriasi pagal pavojingumą A. S. skirtinos bausmės bendrintinos jas apimant, griežtesne devyniasdešimties parų arešto bausme apimant švelnesnę keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę, ir A. S. skirtina subendrinta devyniasdešimties parų arešto bausmė.

15. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, A. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. S. skirtinos devyniasdešimties parų arešto bausmės terminas mažintinas vienu trečdaliu – trisdešimčia parų ir A. S. skirtina galutinė šešiasdešimties parų arešto bausmė.

16. A. S. yra (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio metu nurodė transporto priemonių nebevairuojantis, taigi teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. S. skirtinos arešto bausmės vykdymą atidedant maksimaliam terminui – vieneriems metams ir paskiriant A. S. kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nustatant įpareigojimus bei draudimus, susijusius su įpareigojimų vykdymo kontrole, kurių tikslas – daryti įtaką A. S. elgesiui tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų: įpareigojant A. S. neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

17. A. S. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, dėl ko teismas mano, kad baudžiamosios atsakomybės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

18. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

19. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad nors A. S. baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-7-49-788/2016 ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Pakartotinis vairavimas neturint tam teisės kelia didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – kelių eismo saugumui, žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga A. S. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

20. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja nustatęs tiek A. S. atsakomybę lengvinančią, tiek ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teismas pažymi, kad A. S., nepaisydamas teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, reguliariai vairuoja transporto priemones neturėdamas teisės tai daryti, ką patvirtina tiek Administracinių nusižengimų registro išraše užfiksuoti jo padaryti administraciniai nusižengimai, tiek tai, jog už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu, tačiau net patraukimas baudžiamojon atsakomybėn A. S. nuo nusikalstamų veiksmų darymo nesustabdė. Teisė vairuoti iš jo yra atimta už vairavimą esant neblaiviam, teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę A. S. ignoruoja piktybiškai, taigi nustatytinas maksimalus A. S. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas – penkeri metai, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

21. Teismas taip pat pažymi, kad A. S. baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas baudžiamojo nusižengimo priemone, be kurio A. S. nebūtų turėjęs galimybės padaryti baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje. Išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilis ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. S., taigi minėtas automobilis tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui. Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų trečiajam asmeniui priklausančio turto konfiskavimo pagrindų. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilį ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. S. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys apie tai, kad automobilio ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina su pridėtinės vertės mokesčiu yra 2 220 eurų, taigi iš A. S. išieškotina (konfiskuotina) automobilio ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti suma – 2 220 eurų.

VI. Procesinės prievartos priemonės

22. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (bylos lapai 131-134), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu, 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 64¹, 68, 72 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. S. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę.

Pripažinti A. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam devyniasdešimties parų arešto bausmę.

Bausmes subendrinti jas apimant, griežtesne devyniasdešimties parų arešto bausme apimant švelnesnę keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę, ir A. S. skirti subendrintą devyniasdešimties parų arešto bausmę.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – trisdešimčia parų ir A. S. skirti galutinę šešiasdešimties parų arešto bausmę.

Bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant A. S. neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones penkerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir išieškoti (konfiskuoti) iš A. S. 2 220 eurų.

A. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (2 220 eurų) ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „1-808-990/2023“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (2 220 eurų), nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.