- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-26
- Bylos Nr.
- eA-2651-552/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02351-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Techniniai inžinerijos sprendimai“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Techniniai inžinerijos sprendimai“) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 25S93884 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. balandžio 18 d. sudarė darbo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) ,,Techniniai inžinerijos sprendimai“ (toliau – ir Bendrovė) metalinių konstrukcijų montuotojo pareigoms, pagal kurią jam turėjo būti mokamas 1 800 Eur mėnesinis atlyginimas. Pareiškėjo nuomone, darbo sutartis įsigaliojo, kai jis, gavęs laikiną leidimą gyventi, 2025 m. balandžio 25 d. atvyko į darbovietę adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau paaiškėjo, jog darbovietė yra butas, priklausantis buvusiam Bendrovės savininkui, kuris paaiškino, kad Bendrovę pardavė UAB „Verslas123“. Pasak pareiškėjo, 2025 m. balandžio 15 d. Departamentas priėmė Sprendimą panaikinti jam išduotą laikiną leidimą gyventi, nes su juo nėra sudaryta darbo sutartis ir duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas 2025 m. balandžio 16 d. gavo Departamento Sprendimą, iš kurio sužinojo, kad apie sudarytą 2024 m. balandžio 18 d. darbo sutartį darbdavys nepranešė Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, ir Sodra). Pareiškėjas 2025 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas įpareigoti darbdavį pranešti VSDFV apie darbo sutarties sudarymą ir išmokėti iki šiol neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2025 m. balandžio 25 d. iki sprendimo įsiteisėjimo, o jei paaiškėtų, kad darbdavys sutartį nutraukė, pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, grąžinti pareiškėją į darbą, išmokėti kompensaciją už laiku neišmokėtą atlyginimą ir priverstines pravaikštas.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių apie tai įspėjęs jį Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nustatyta tvarka, o atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Pareiškėjas teigė, kad darbdavys nepasiūlė darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, taip pat nenurodė jokių kitų svarbių priežasčių nutraukti darbo sutartį. Kadangi pareiškėjas niekada nebuvo pažeidęs jokių darbo drausmės ir teisės aktų reikalavimų, taip pat nebuvo tinkamai informuotas apie darbo sutarties nutraukimą, nenurodžius jokios svarbios priežasties, negavus pasiaiškinimo ir nepasiūlius jokio kito darbo, jis tvirtino, kad buvo atleistas neteisėtai.