- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-06
- Bylos Nr.
- e2YT-14650-1084/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06020-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Jasinskaitė
- Pareiškėjas
- G. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja G. Š. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos R. P. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėjusi faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą (e. b. 1. 1–5).
Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini)mirė jos motina R. P.. Pareiškėja iš karto po savo motinos mirties pradėjo faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą, todėl per tris mėnesius į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir paveldėjimo bylos neužvedė. Paveldėjimo byla po palikėjos mirties nebuvo užvesta. Mirus palikėjai, jos vardu viešajame nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motinos palikimą sudarė žemės sklypas bei jos asmeniniai kilnojamieji daiktai, buvę paskutinėje jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Palikimą po savo motinos mirties pareiškėja priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti – priėmė palikėjai priklausančius daiktus, t. y. įvairius indus, šeimos nuotraukas, knygas, dokumentus ir kitus daiktus, buvusius motinos gyvenamojoje vietoje. Po mirties pareiškėja perėmė ir žemės sklypo valdymą bei naudojimą. Taigi, pareiškėja priėmė mirusios motinos palikimą pradėdama faktiškai valdyti jį sudarantį turtą ir juo naudotis kaip savo turtu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą (e. b. l. 36), kuriame nurodė, tarnybai nėra žinomos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios pareiškėjos prašomą nustatyti juridinį faktą. Suinteresuotas asmuo prašo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir ištyrus įrodymus bei bylą nagrinėti tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą (e. b. l. 37–39), kuriame nurodė, jog kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos R. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį R. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad G. Š. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovui.
Civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje (CPK 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra R. P., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra (e. b. 1. 6–7, 24).
Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis duomenimis, R. P. mirė būdama našle (e. b. 1. 24, 26).
Testamentų registre nėra pateikta duomenų apie palikėjos R. P. sudarytus testamentus, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktus (e. b. l. 10). Byloje nėra duomenų apie tai, kad po R. P. mirties notarų biure būtų užvesta paveldėjimo byla (e. b. l. 10).
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, R. P. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) Nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu išnuomotas nuomininkei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e. b. 1. 12–13, 20–22).
Pareiškėja G. Š. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos R. P. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti po motinos R. P. mirties priėmė jos palikimą pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą, nes po motinos mirties ir toliau naudojosi palikėjos asmeniniais daiktais, buvusiais jos gyvenamojoje vietoje, perėmė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valdymą bei naudojimą, turtu rūpinosi kaip savo turtu bei turtą prižiūrėjo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Pareiškėja per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti atliko veiksmus, kuriais palikimą, atsiradusį po R. P. mirties, priėmė. Byloje nėra duomenų, kad palikimą, atsiradusį po R. P. mirties, priėmė kiti asmenys. Mirusiosios R. P. palikimo priėmimas, pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir VĮ Turto bankas neprieštarauja pareiškėjos prašymo tenkinimui. Byloje nėra duomenų, kad po R. P. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodytas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad pareiškėja priėmė palikimą po savo motinos R. P. mirties, pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, yra įrodytas, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkinamas.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš pareiškėjos nepriteisiamos, kadangi jų nepatirta (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjos G. Š. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.