- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- e2S-211-656/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03808-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Kreditorius
- R. K.
- Skolininkas
- V. K.
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (kreditorės) R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties, priimtos pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BELOR“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal kreditorės R. K. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininko V. K. atžvilgiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „BELOR“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-8931-432/2019, įtraukti UAB „BELOR“ į bylos nagrinėjimą, panaikinti 2019 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-8931-432/2019.
2. Procesą prašoma atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys R. M. ir V. K. atsiliepimuose prašė pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą atmesti bei priteisti jiems iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino, atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. eL2-8931-432/2019, panaikino 2019 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-8931-432/2019, atsisakė priimti R. K. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą.
5. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam (lot. audiatur et altera pars). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021; 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019).
Šalies argumentai
6. Pareiškėja nurodo, kad yra skolininko V. K. kreditorė. Teigia, kad kreditorė R. K. nutylėjo, jog reikalavimo teisė į skolininką V. K. yra susieta su skolininko, tik kaip UAB „Vyrja“ akcininko, gautomis/gautinomis pajamomis, o skolininkas tokių pajamų negavo, todėl R. M. reikalavimo teisė neatsirado. Teismui, priėmusiam teismo įsakymą, nebuvo pateikta 2014-06-20 sutartis, pagal kurios sąlygas R. K. galėjo pretenduoti tik į tas V. K. lėšas, kurios gaunamos/gautinos iš UAB „Vyrja“, šios lėšos buvo kaip kompensacija už mažesnę tekusią bendrąją jungtine nuosavybe valdytos UAB „Vyrja“ akcijų dalį. UAB „Vyrja“ 2023-05-10 išregistruota iš Juridinių asmenų registro, tad skolininkas, kaip akcininkas, daugiau nebegaus pajamų, išmokėtinų R. M. pagal 2014-06-20 sutartį. Pareiškėja laiko, kad teismo įsakymu patvirtinta reikalavimo teisė padidina skolininko įsipareigojimų apimtį, pažeidžia realių kreditorių teises ir teisėtus interesus.
Žemesnės instancijos teismas
7. 2019 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymu, be kita ko, priteista 2 027 340,13 Eur (7 000 000 Lt) skolos ir 343 060,86 Eur palūkanų suma.
8. Kaip matyti iš 2014-06-20 sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties, 7 000 000 Lt suma išmokama R. K. kaip vienkartinė piniginė išmoka, tačiau minusuojant 2.2.1 punkte nurodytas sumas (a, b, c punktai). Minėtos sąlygos numato galimybę mažinti 7 000 000 Lt dydžio vienkartinę išmoką iki jos pilno išmokėjimo tam tikromis R. K. gautomis sumomis. Teismo įsakymu patvirtintas R. K. reikalavimas konkrečia suma, neįvertinus sutartyje numatytų sąlygų, kurios galėjo įtakoti mažesnę skolos sumą.
9. 2014-06-20 sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties 2.3 punktu susitarta, kad V. K. mokės vienkartinę išmoką R. K. iš tokių piniginių šaltinių: V. K. perduos esamas ir būsimas V. K. gautinas pajamas, kurias V. K. turi ir/ar turės kaip Vyrjos akcijų savininkas.
10. Kadangi šalys susitarė dėl lėšų, iš kurių mokėtina pagal sutartį kompensacija, siejant jas su pajamomis, gaunamas iš Vyrjos akcijų, esant duomenų, kad vienkartinė kompensacija šiai dienai nėra išmokėta, kad įmonė yra išregistruota, tai lemia ir kompensacijos mokėjimą. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad teismo įsakymu kreditorei negalėjo būti priteista konkreti suma.
11. Kadangi su teismo įsakymu neprivalo būti pateikti įrodymai, o pareiškime nurodytos skolos sumos, neatskleidžiant sutarties sąlygų, kurios iki kompensacijos sumokėjimo mažina skolos sumą, ir pajamas, iš kurių mokama kompensacija, teismas sprendė, kad tokiu būdu buvo pareikštas aiškiai nepagrįstas reikalavimas dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad tokiu būdu buvo pažeisti kitų V. K. kreditorių interesai (dėl jų galimybės atgauti skolą, galimai nepagrįstai padidinant V. K. įsipareigojimų dydį).
12. Teismas konstatavo, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą nėra praleistas, nes UAB „Belor“ apie UAB „Vyrja“ išregistravimą sužinojo 2023-05-10, o prašymą teismui dėl proceso atnaujinimo pateikė 2023-08-10.
13. Teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir šio Kodekso 433 straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 straipsnio 2 dalis).
14. Teismas sprendė esant pagrindą atnaujinti procesą, panaikinti 2019 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą, o R. K. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakyti priimti kaip aiškiai nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
15. Kreditorė R. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl teismo įsakymo panaikinimo atmesti ir priteisti iš pareiškėjos kreditorės naudai pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirojo skundo argumentai:
15.1. Nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčijama nutartis yra neskundžiama.
15.2. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti Kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nors jis jau buvo priimtas teismo, išduodant Teismo įsakymą. Teismas, priėmęs sprendimą atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, nepagrįstai vadovavosi CPK 435 straipsnio 2 dalies norma, o ne 435 straipsnio 4 dalies norma, numatančia nutarties apskundimo galimybes.
15.3. Teismas nepagrįstai atnaujino procesą. Teismas nepagrįstai pripažino, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas.
15.4. Turtas, kuris buvo dalinamas 2014-06-20 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi, sudaryta tarp V. K. ir R. K. (M.), t. y., UAB „Vyrja“ akcijos, buvo vertingas ir realus, atitinkamai formavosi šalių valia dėl 2014-06-20 Sutarties sudarymo. Skolininko prisiimtas įsipareigojimas mokėti kompensaciją Kreditorei nėra sąlygotas skolininko pajamų iš UAB „Vyrja“ gavimu. Nutartimi nepagrįstai konstatuota, kad Kreditorė galimai nuslėpė, kad kompensacija galėjo būti mažesnė, nei nustatyta Sutarties 2.1 punkte. Skolininkas nereiškė prieštaravimų, todėl nėra ginčo dėl kompensacijos dydžio ar pagrįstumo.
Atsiliepimas
16. Pareiškėja UAB „BELOR“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimo argumentai:
16.1. Apeliacinis procesas dalyje pagal atskirąjį skundą dėl ginčijamos nutarties dalies „atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-8931-432/2019“ negalėjo būti pradėtas, nes nutartis atnaujinti procesą yra neskundžiama, todėl turi būti nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
Šalies argumentai
16.2. Kreditorė atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad Pareiškėja neva nebuvusi V. K. kreditore 2019 m. vasario 6 d. teismo įsakymo išdavimo metu, nors su Pareiškėja, LITEKO duomenimis, pati dalyvavo ne viename teismo procese, kuriame įsitikino, kad Pareiškėja savo reikalavimus į V. K. yra įgijusi būtent 2016-01-06 vekselio pagrindu (t. y., iki 2019-02-06 teismo įsakymo išdavimo), be to, ši aplinkybė yra patvirtinta ir prejudicinėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-403/2020. Kreditorė atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad 2019 m. vasario 6 d. teismo įsakymu tiesiogiai nėra sukuriamos UAB „BELOR“ teisės ir pareigos.
16.3. Atskirasis skundas dėl ginčijamos nutarties dalies „panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2019-02-06 teismo įsakymą“ yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Atskirajame skunde kreditorės R. M. dėstomi argumentai dėl proceso atnaujinimo nepagrįstumo galėtų būti nagrinėjami tik tuo atveju, jeigu procesas pagal atskirąjį skundą dėl nutarties atnaujinti bylos nagrinėjimą galėtų vykti; nesant tokios galimybės, šie kreditorės argumentai negali būti vertinami.
16.4. Priešingai nei teigia kreditorė, ginčijama nutartis, kuria atsisakyta priimti R. M. pareiškimą, neužkerta kelio jai ginti savo teises, reiškiant ieškinį bendra tvarka.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti bylos nagrinėjimo ribas.
18. Apeliacine tvarka nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujintas procesas civilinės bylos Nr. eL2-8931-432/2019, užbaigtos priimant teismo įsakymą, taip pat panaikintas teismo įsakymas ir atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teisėtumas ir pagrįstumas. Ginčijamoje nutartyje nurodoma, kad nutartis neskundžiama, su tuo nesutinka apeliantė.
Motyvuojamoji dalis
Dėl teisės skųsti teismo nutartį dalyje dėl proceso atnaujinimo
19. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dėl teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, gali būti paduotas atskirasis skundas, o kai atnaujinti procesą atsisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartimi, ši nutartis gali būti skundžiama kasacine tvarka. Taigi minėtoje teisės normoje numatyta galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, ir nenumatyta nutarčių, kuriomis procesas atnaujintas, apskundimo galimybė.
20. Atsižvelgiant į CPK 370 straipsnio 3 dalies teisinį reglamentavimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis dalyje, kuria atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. eL2-8931-432/2019, negali būti apskundimo apeliacine tvarka objektu.
21. Nėra pagrindo ir išvadai, kad ginčijamos nutarties dalis, kuria atnaujintas supaprastintas procesas dėl teismo įsakymo išdavimo, užkirstų galimybę tolimesnei bylos eigai. Priešingai, atnaujinus procesą dėl teismo įsakymo išdavimo, byla toliau nagrinėtina pagal teismo įsakymo išdavimo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK XXIII skyrius).
22. Todėl apeliacinis procesas pagal kreditorės R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties dalies, kuria atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. eL2-8931-432/2019, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis) ir atskirojo skundo argumentai, susiję su proceso atnaujinimo pagrįstumu (tame tarpe dėl termino skaičiavimo prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti), nenagrinėtini.
Dėl teismo procesinio sprendimo panaikinti teismo įsakymą ir atsisakyti priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo
23. Kai teismo įsakymu nusprendžiama dėl neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, o teismo įsakymas jau yra įsiteisėjęs, tokie asmenys gali kreiptis į bylą supaprastinta proceso tvarka išnagrinėjusį pirmosios instancijos teismą su prašymu atnaujinti procesą (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 367 straipsnio 3 dalis). Prašymai dėl proceso atnaujinimo nagrinėjami CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka. Atnaujinęs procesą, teismas nagrinėja bylą pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles ir teismo įsakymo išdavimo proceso (CPK XXIII skyrius) ypatumus, neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 370 straipsnio 4 dalis, 432 straipsnis).
24. Nagrinėjamu atveju procesas atnaujintas supaprastinta proceso tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl teismo įsakymo išdavimo, todėl aktualios teismo įsakymo išdavimo proceso teisės normos.
25. CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir šio Kodekso 433 straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Nutartis atsisakyti priimti pareiškimą atskiruoju skundu neskundžiama. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu šio straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės paaiškėja po pareiškimo priėmimo, teismas, atsižvelgdamas į pareiškimo trūkumų pobūdį, nutartimi pareiškimą palieka nenagrinėtą arba bylą nutraukia, taip pat panaikina teismo įsakymą, jeigu jis yra priimtas. Šios teismo nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais.
26. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. K. kreipėsi į teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. 2019 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymu priteista R. K. 2 027 340,13 Eur (7 000 000 Lt) skolos ir 343 060,86 Eur palūkanų iš V. K..
27. Į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi V. K. kreditorė UAB „BELOR“, prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, numatančiu proceso atnaujinimą, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas tuo, kad kreditorė R. K. neatskleidė teismui, jog jos reikalavimo teisė į skolininką V. K. yra susieta su skolininko tik kaip UAB „Vyrja“ akcininko gautomis/gautinomis pajamomis, o skolininkas tokių pajamų negavo, įmonė išregistruota, todėl R. K. reikalavimo teisė neatsirado. Pareiškėjos teigimu, teismas, priteisdamas teismo įsakymu konkrečią sumą, padidino skolininko įsipareigojimų apimtį, nors R. K. tokios reikalavimo teisės visoje apimtyje neturėjo, tokiu būdu tiesiogiai įtakojo ir pažeidė UAB „BELOR“ kaip V. K. kreditorės teises bei teisėtus interesus.
28. Iš 2014-06-20 sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties matyti, kad 7 000 000 Lt suma R.K. numatyta išmokėti kaip vienkartinė piniginė išmoka, kaip kompensacija už nevienoda proporcija buvusiems sutuoktiniams paskirstytas UAB „Vyrja“ akcijas. Tačiau 2014-06-20 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartyje numatyta galimybė mažinti 7 000 000 Lt dydžio vienkartinę išmoką iki jos pilno išmokėjimo tam tikromis R. K. gautinomis sumomis (iš turimos Vyrjos akcijų dalies, sūnaus dovanotų akcijų ir pan.). Be to, 2014-06-20 sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties 2.3 punktu susitarta, kad V. K. mokės vienkartinę išmoką R. K. iš tokių piniginių šaltinių: V. K. perduos esamas ir būsimas V. K. gautinas pajamas, kurias jis turi ir/ar turės kaip Vyrjos akcijų savininkas. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis, iš kurios kreditorė kildina reikalavimo teisę į V. K., numato kompensaciją su atitinkamom išlygom (sąlygom), siejant jas ir su pajamomis, gaunamomis iš Vyrjos akcijų, iš R. K. sūnaus, todėl laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2019 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymu kreditorei R. K. negalėjo būti priteista konkreti skolos suma.
29. Pažymėtina, kad su teismo įsakymu neprivalo būti pateikti jokie įrodymai (CPK 433 straipsnio 1 dalis). Tačiau pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodytas reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą (CPK 433 straipsnio 1 dalies 6 punktas). R. K. pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo buvo nurodyta 2014-06-20 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis kaip pagrindas skolai priteisti, nurodyta, kad V. K. jai skoliningas 7 000 000 Lt dydžio vienkartinę išmoką, tačiau pareiškime neatskleista, kad V. K. įsipareigojimas išmokėti R. K. 7 000 000 Lt dydžio vienkartinę išmoką kaip kompensaciją už Vyrjos akcijų perskirstymą sietinas su atitinkamomis sąlygomis, kurios supaprastinta tvarka nagrinėjamoje byloje negali būti vertinamos.
30. Todėl, pirmosios instancijos teismui atnaujinus procesą dėl teismo įsakymo išdavimo bei paaiškėjus aplinkybėms, kad pagal susitarimo sąlygas teismo įsakymu kreditorei negalėjo būti priteista konkreti suma, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad buvo pareikštas aiškiai nepagrįstas reikalavimas dėl teismo įsakymo išdavimo. Todėl teismas turėjo teisėtą pagrindą panaikinti ginčijamą 2019 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą.
31. Įvertinus tai, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo buvo priimtas, pirmosios instancijos teismas pareiškimą turėjo palikti nenagrinėtą (CPK 435 straipsnio 5 dalis), o ne atsisakyti priimti, kaip šiuo atveju padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau ši aplinkybė, išskyrus apskundimo teisės ribojimą (atsisakius priimti pareiškimą – nutartis neskundžiama, palikus nenagrinėtą – skundžiama atskiruoju skundu), kuo remiamasi atskirajame skunde, įtakos galutiniam procesiniam sprendimui neturi. Šiuo atveju apeliantės atskirojo skundo argumentai buvo įvertinti apeliacinės instancijos teismo, todėl jos teisė būti išklausytai nebuvo pažeista.
32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ginčui spręsti, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylos baigties
33. Įvertinęs faktine bylos aplinkybes bei proceso dalyvių argumentus, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesines teisės normas, priimta teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis). Pažymėtina, kad procesinis sprendimas neužkerta kelio apeliantei ginti savo teises, reiškiant ieškinį ieškinio teisenos tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.