- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- e2A-505-280/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01420-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- J. Ž.
- Atsakovas
- A. J.
- Trečiasis asmuo
- Z. S., G. J., V. S. J., A. K. B.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. ir atsakovės A. J. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-69-1105/2021 pagal ieškovės J. Ž. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei A. J., tretiesiems asmenims Z. S., G. J., V. S. J., A. K. B. bei pagal atsakovės A. J. priešieškinį dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ieškovei J. Ž., tretiesiems asmenims Z. S., G. J., V. S. J., A. K. B.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė atidalyti iš bendros dalinės nuosavybės jai nuosavybės teise priklausančias: dalį 11/972 žemės sklypo; dalį 17/200 gyvenamojo namo; dalį 17/200 ūkinio pastato; 17/200 ūkinio pastato; dalį 17/200 kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), visą šį turtą priteisiant atsakovei A. J., o už A. J. atitenkančias nurodyto turto dalis, kaip kompensaciją priteisti 9 000 Eur; atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės A. J. priklausančią ½ dalį garažo, esančią (duomenys neskelbtini), visą šį turtą priteisiant J. Ž., o A. J. iš J. Ž. priteisti 850 Eur kompensaciją už J. Ž. atitekusią A. J. dalį. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos, skaičiuojamas teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo visiško įvykdymo bei visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ji ir jos sesuo A. J. lygiomis dalimis paveldėjo po brolio mirties likusį turtą, t. y. kiekviena po 11/972 žemės sklypo bei po 17/200 gyvenamojo namo ir ūkio statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovė A. J. nuosavybės teisėmis dar papildomai valdo 16/100 nurodyto gyvenamojo namo bei tokias pačias dalis ūkinių pastatų ir kiemo statinių. Atsakovė su šeima gyvename atskirai suformuotame 64,92 kv. m. ploto bute, kurio dalyje ieškovei nuosavybės teise priklauso tik 16,23 kv. m., t. y. 25 procentai valdomo buto ir priklausinių. Turto vertintojas nustatė, kad viso šalims nuosavybės teise priklausančio buto, jo priklausinių ir žemės vertė yra 36 000 Eur, todėl atidalijus ieškovei nuosavybės teise priklausančią nuosavybės dalį, jai atsakovė turėtų sumokėti 9 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Ji taip pat prašo teismo iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalyti ½ dalį atsakovei priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), šį turtą priteisiant ieškovei, už kurį sutinka išmokėti atsakovei 850 Eur dydžio piniginę kompensaciją.
3. Atsakovė A. J. priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi turtu tarp šalių tvarką: priteisti ieškovei kambarį, plane žymimą II-2 (19,78 kv. m.), taip pat ½ dalį (1,8 kv. m.) koridoriaus, pažymėto plane II-1, iš ieškovės priteisiant 2 554,68 Eur kompensaciją atsakovei už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, o atsakovei priteisti naudotis patalpomis plane žymimomis II-3 (12,18 kv. m.), II-4 (16,84 kv. m.), II-5 (11,44 kv. m.) bei ½ dalį koridoriaus, plane žymimo I-I (4,90 kv. m.); priteisti iš ieškovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško jo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad neturi galimybės ieškovei išmokėti prašomo dydžio piniginės kompensacijos, mano, kad gali būti nustatyta naudojimo namu tvarka, kuri nepažeistų nei šalių, nei trečiojo asmens Z. S. interesų. Namas turi du atskirus įėjimus, todėl nebūtų kliūčių šalims naudotis paskirta naudojimui nuosavybės dalimi. Koridoriumi, pažymėtu plane II-1, lygiomis dalimis pagal nustatą naudojimosi tvarką naudojasi atsakovė ir trečiasis asmuo. Kadangi ieškovė pateikė du skirtingus turto vertinimus (26000 Eur ir 36000 Eur), kurie skirtingi, reikėtų vadovautis vidutinės kainos vidurkiu (31000 Eur). Kadangi ieškovei tektų didesnė turto dalis natūroje, tai ji turėtų kompensuoti atsakovei už 5,35 kv. m. skirtumą bei sumokėti 2 554,68 Eur kompensaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies, atsakovės priešieškinio reikalavimas atmestas. Teismas atidalino šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – garažo boksą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17/100 dalių pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17/100 dalių pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17/100 dalių kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 22/972 dalis 0,0972 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), visą šį turtą priteisiant atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 7 100 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkančią ieškovės nekilnojamojo turto dalį, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. kovo 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas iš atsakovės priteisė 140 Eur žyminio mokesčio, 233 Eur išlaidų už turto vertinimą bei 674 Eur teisinės pagalbos išlaidų ieškovei bei 17,95 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Taip pat teismas iš ieškovės priteisė 111 Eur teisinės pagalbos išlaidų atsakovei bei 10,55 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas grąžino ieškovei 90 Eur žyminio mokesčio permoką.
6. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė šalių brolis V. R. (e. b. I tomas, b. l. 4). 2019 m. gegužės 15 d. paveldėjimo teisės liudijimu patvirtinama, kad po jo mirties atsiradusį palikimą, t. y. negyvenamąją patalpą – garažo boksą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 17/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, 17/100 dalių pastato – ūkinio pastato, 17/100 dalių pastato – ūkinio pastato, 17/100 dalių kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių bei 22/972 dalis 0,0972 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paveldėjo šalys (e. b. I tomas, b. l. 4). Pastato – gyvenamojo namo ir ūkio pastatų bendraturčiais yra ieškovė (17/200 dalių), atsakovė (17/200 bei 16/100 dalių), tretieji asmenys Z. S. (250/1000 dalių), G. J. ir V. S. J. (9/100 bei 10/100 dalių) bei A. K. B. (13/100 dalių) (e. b. I tomas, b. l. 4). 1994 m. kovo 29 d. įregistruota bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu sutartis Nr. 930 (e. b. I tomas, b. l. 47-48). 0,0972 ha žemės sklypo bendraturčiais yra atsakovė (83/972 164/972 dalių), ieškovė (11/972 dalių), tretieji asmenys A. K. B. (75/972 dalių), Z. S. (531/972 dalių), G. J. ir V. S. J. (22/972 dalių), V. S. J. (49/972 ir 37/972 dalių). Bendraturčiai yra sutarę dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu. Atsakovė nuosavybės teise valdo 169 kv. m. žemės sklypo ploto, velioniui nuosavybės teise priklausė 85 kv. m. žemės sklypo ploto. Nurodytas nuosavybės dalis abu bendraturčiai valdė bendrai, jų sklypai bendrame plote pažymėti Nr. 2 ir Nr. 3 (e. b. I tomas, b. l. 120-124).
7. 1994 m. kovo 29 d. bendraturčių sutartimi dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatymo patvirtinama, kad atsakovė ir jos brolis V. R. gyvenamajame name naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis Nr. II-5 (11,44 kv. m. ploto), II-4 (16,84 kv. m. ploto), II-3 (12,18 kv. m. ploto), II-2 (19,78 kv. m. ploto), II-6 (2,03 kv. m. ploto), pusę patalpos (2,65 kv. m. ploto), esančios po laiptais, vedančios į mansardą prie patalpos II-5. Palėpe, esančia virš patalpų II-5 ir II-4, atsakovė naudojasi bendrai su kitais bendraturčiais. Teismas nustatė, kad atsakovė gyvenamajame name naudojasi patalpomis bendro 64,92 kv. m. ploto iš bendro 205,57 kv. m. ploto (e. b. I tomas, b. l. 47-48, 120-124).
8. Nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) turto vertinimo ataskaitomis prašomo atidalyti nekilnojamojo turto vertė nurodyta sekančiai: negyvenamoji patalpa – garažo boksas, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas 1 700 Eur rinkos verte, gyvenamojo namo su ūkio pastatais dalis, priklausanti šalims įvertinta 36 000 Eur rinkos verte (e. b. I tomas, b. l. 4).
9. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausimus, atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus.
10. Vertino, kad šalys bylos nagrinėjimo metu sutarė dėl garažo bokso, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo ir piniginės kompensacijos kitai šaliai priteisimo, todėl atidalinama iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausanti ½ dalis šio garažo bokso turtą priteisiant atsakovės asmeninėn nuosavybėn, o už atsakovei asmeninėn nuosavybėn atitenkančią nurodyto nekilnojamojo turto ieškovės dalį, iš pastarosios priteisiama 850 Eur dydžio piniginė kompensacija ieškovės naudai (CK 4.80 straipsnis).
11. Pasisakydamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimo dalies atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkio pastatų dalį, bei atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo šiuo nekilnojamuoju turtu, teismas vertino šalių paaiškinimus, kad jų santykiai konfliktiški, atsakovė naudojasi tiek savo nuosavybės dalimi, tiek ieškovei priklausančia dalimi, kuri ieškovei ir nereikalinga, atsakovės poziciją, kad ieškovė galėtų naudotis izoliuotu kambariu, ½ dalimi koridoriumi, bet nesutiktų, kad ieškovė bendrai turėtų naudotis virtuvės patalpa, vonios kambariu ir tualetu, atidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei galėtų sumokėti tik 3 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Teismas sprendė, kad siekiant civilinės bylos šalių interesų pusiausvyros, sprendžiant bylos šalių pateiktus reikalavimus, ieškovės turimą nuosavybės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje tikslinga atidalyti (CK 4.80 straipsnis), atmetant atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nekilnojamuoju turtu.
12. Teismas vertino, kad ieškovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra gerokai mažesnė nei atsakovės, kuriai be nurodytos nuosavybės dalies dar priklauso 16/100 dalių viso gyvenamojo namo bei ūkio pastatų ir dar 164/972 dalys žemės sklypo bei pripažino, jog atsakovė turi esminį interesą naudotis ginčo nekilnojamuoju daiktu, ji su šeima gyvena gyvenamojo namo dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), naudojasi ne tik savo, bet ir ieškovei priklausančia turto dalimi, ūkio pastatais ir žemės sklypo dalimi, tuo tarpu ieškovei turtas nereikalingas. Teismas pripažino, kad atsakovės padėtis nėra tokia sunki, jog ji neturėtų galimybės ieškovei išmokėti teismo nustatyto dydžio piniginės kompensacijos už jai atitenkančią ieškovės turto dalį, ji dirba trijose darbovietėse, jos gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 740 Eur (e. b. II tomas, b. l. 25, 26, 34), turi dar vieną nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), skolinių įsipareigojimų neturi.
13. Nustatė, kad ieškinyje prašomos priteisti kompensacijos už atidalijamą turtą sumą ieškovė grindžia turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodoma, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. duomenimis ginčo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, nuosavybės teise priklausanti ieškovei ir atsakovei, vertintina 36 000 Eur rinkos verte, tačiau atsakovė nurodo, jog vertinamas turtas galėtų kainuoti iki 25 000 Eur, taip, kaip yra nurodyta vertintojo konsultacinėje pažymoje. UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 22 d. Konsultacinė pažyma Nr. KON-20-016, kuri teismui buvo pateikta kartu su pirminiu ieškinio reikalavimu, patvirtina, kad to paties vertinamo nekilnojamojo turto labiausiai tikėtina vertė rinkoje yra nuo 25 000 Eur iki 27 000 Eur (e. b. I tomas, b. l. 4). VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašais patvirtinama, kad viso nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 61 183 Eur, išskiriant, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2019 m. gegužės 2 d. duomenimis yra 23 900 Eur, o gyvenamojo namo ir ūkio pastatų vidutinė rinkos vertė 2019 m. gegužės 2 d. – 2020 m. sausio 10 d. duomenimis yra 37 283 Eur. Kadangi viso gyvenamojo namo plotas yra 205,57 kv. m., o šalims priklausanti namo dalis sudaro 64,92 kv. m. (31 proc.), teismas pripažino, jog pagal VĮ Registrų centras duomenis šalims nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir ūkio pastatų dalis įvertinta 11 557 Eur suma. Kadangi viso žemės sklypo bendras plotas yra 972 kv. m., o šalims priklauso 254 kv. m. (26 proc.) ploto, tai jų žemės ploto dalis VĮ Registrų centras duomenimis yra įvertinta 6 214 Eur suma. Ieškovė papildomai pateikė rašytinius įrodymus apie ginčo nekilnojamojo turto mokestinę vertę, konkrečiai 2021 m. balandžio 15 d. VĮ Registrų centras duomenimis nurodoma, kad viso namo mokestinė vertė yra 37 100 Eur, o žemės sklypo mokestinė vertė yra 5 780 Eur.
14. Teismas vertino, kad atsakovė pateikė viešai talpinamus skelbimus apie Panevėžio mieste parduodamą nekilnojamąjį turtą, kurių turinys patvirtina, kad pvz., visas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), 1947 metų statybos, 82,40 kv. m. ploto yra parduodamas už 39 600 Eur sumą; gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), 1956 metų statybos, 426,44 kv. m. ploto parduodamas už 149 700 Eur sumą; gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), 1947 metų statybos, 101 kv. m. ploto parduodamas už 47 800 Eur. Be to, atsakovė teismo posėdžių metu sutiko remtis UAB (duomenys neskelbtini) pačios ieškovės pateikta konsultacine pažyma ir nurodė, kad ginčo nekilnojamojo turto kaina galėtų būti iki 25 000 Eur.
15. Teismas atsižvelgė į šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus dėl ginčo nekilnojamojo turto vertės, vertino, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 1937 – 1947 metų statybos, nuosavybės teise priklauso netgi šešiems bendraturčiams, kurie nuosavybės teise valdo sąlyginai nedidelio ploto žemės sklypą. Vertino, kad pačios ieškovės su pirminiu ieškinio reikalavimu pateikta 2020 m. vasario 22 d. Konsultacinė pažyma apie tai, kad labiausiai tikėtina ginčo nekilnojamojo turto rinkos kaina galėtų būti nuo 25 000 Eur iki 27 000 Eur, atsakovė sutiko, jog aptariamo turto vertė galėtų būti iki 25 000 Eur, todėl sprendė, kad šalims nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 25 000 Eur. Pripažino, kad pagrindo nesiremti šia konsultacine pažyma byloje nėra, kadangi turto vertė buvo atlikta apžiūrėjus nekilnojamojo turto objektą tiek iš vidaus, tiek iš išorės, pati ieškovė teikdama tokią pažymą jos teikimo metu sutiko būtent su joje nurodyta turto verte. Pažymėjo, kad teismo vidiniu įsitikinimu, tokia turto vertė labiausiai atitinka realią nekilnojamojo turto vertę, kuri yra artima tiek VĮ Registrų centras nurodomai masinio vertinimo turto vertei, tiek pačios ieškovės byloje pateiktai mokestinei ginčo turto vertei. Atsižvelgiant į nurodytą nekilnojamojo turto vertę, iš atsakovės už jai atitenkančią nekilnojamojo turto dalį ieškovės naudai teismas priteisė 6 250 Eur piniginę kompensaciją.
16. Teismas, nusprendęs iš atsakovės ieškovės naudai už jai atitenkančią nekilnojamojo turto dalį priteisti pinigines kompensacijas, pripažino pagrįstu reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis), išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovė J. Ž. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo pakeisti ir iš atsakovės ieškovei priteisti 9850 Eur kompensaciją už atsakovei atitekusią ieškovės nekilnojamojo turto dalį, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos, skaičiuojamas bylos iškėlimo teisme dienos iki jo visiško įvykdymo. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino priteistinos kompensacijos dydį. Teigia, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė nustatoma masiniu vertinimo būdu, t.y. nustatant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų turto vertę, neatsižvelgiant į individualias to turto savybes, todėl gali skirtis nuo individualios turto vertės. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintas individualus turto vertinimo būdas reiškia turto, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimą atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Todėl UAB (duomenys neskelbtini) turto vertinimo ataskaita yra pats patikimiausias įrodymas. Remtis selektyviai parinktais skelbimų išrašais teismas negalėjo, jie parinkti pagal mažesnes vertes, nežinoma tokio turto būklė, tokie atsakovės pateikti įrodymai nepatikimi. UAB (duomenys neskelbtini) konsultacija nepatikima, kadangi neatliktas analogiškų turto vienetų palyginimas, kai tai numatyta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme bei turto vertinimo metodologijoje. UAB (duomenys neskelbtini) turto vertinimo ataskaita atsakovės turėjo būti ginčijama pateikiant savo vertinimą ar prašant paskirti ekspertizę, tačiau ji to nepadarė.
19. Atsakovė atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.
Šalies argumentai
20. Apeliaciniu skundu atsakovė A. J. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo pakeisti ir iš atsakovės ieškovei priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo visiško įvykdymo. Taip pat prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl 7100 Eur sumos per 2 metų laikotarpį dėl atsakovės turtinės padėties. Su skundu pateikė 850 Eur pavedimo kopiją bei pinigų grąžinimo kopiją.
21. Nurodo, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašė procesines palūkanas priteisti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, tačiau teismas jas priteisė nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo patikslinto ieškinio reikalavimų, buvo pabloginta atsakovės padėtis. Be to, po sprendimo priėmimo ieškovė elgiasi nesąžiningai, kadangi grąžino atsakovei jos geranoriškai, siekiant išvengti rūpesčių pervestus ieškovei 850 Eur už atsakovei priteistą garažą, dėl kurio priteisimo natūra ieškovei šalys susitarė. Toks ieškovės elgesys nesuprantamas, kelia abejonių dėl jos tikslų, sveikatos būklės, kitų asmenų daromo poveikio. Iki kito asmens įsikišimo šalys buvo sutarusios dėl atsiskaitymo už paveldimą turtą, protingos sumos, atsižvelgiant į atsakovės indėlį prižiūrint brolį, atsakovė buvo suklaidinta, nebeginčijo paveldėjimo teisės liudijimo. Atsakovės turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai yra byloje, į juo prašo atsižvelgti sprendžiant dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
Atsiliepimas
22. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas, priteisdamas procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos tinkamai taikė įstatymą, kitokio palūkanų skaičiavimo būdo jis nenumato, ieškovė ieškinyje nurodė, kad palūkanos priteistinos CK 6.37, 6.210 straipsnių pagrindu, ką teismas ir padarė. Todėl sprendimo keisti nėra pagrindo. Ieškovė pinigus atsakovei grąžino, kadangi sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, ieškovė svarstė dėl apeliacinio skundo padavimo, nežinojo, ar atsakovė neskųs sprendimo, kas lėmė atsisakymą priimti pinigus iš atsakovės. Be to, pervesta nedidelė pinigų suma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliančių nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
24. Atsakovė A. J. su skundu pateikė 850 Eur pavedimo kopiją bei pinigų grąžinimo kopiją. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Susipažinus su bylos medžiaga ir teikiamais rašytiniais įrodymais, gautais jau po sprendimo priėmimo dienos, darytina išvada, jog jie negali būti vertinami kaip turintis įtakos sprendžiant klausimą dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo, o naujų įrodymų pateikimo būtinybė nenustatyta. Todėl šiuos įrodymus, kaip neturinčius reikšmės nagrinėjamam klausimui, atsisakytina priimti.
25. Byloje nėra ginčo dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės būdo. Ginčas kilo dėl atidalinamo iš bendrosios nuosavybės nekilnojamojo turto vertės nustatymo ir atitinkamai piniginės kompensacijos dydžio ieškovei priteisimo. Taip pat atsakovė nesutinka su teismo sprendimu procesines palūkanas ieškovei priteisti nuo bylos iškėlimo teisme dienos, prašo sprendimo įvykdymą išdėstyti.
26. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos piniginės kompensacijos dydį, nepagrįstai nesivadovavo UAB (duomenys neskelbtini) turto vertinimo ataskaita nustatyta nekilnojamojo turto verte, nepagrįstai sumažino kompensacijos dydį akcentuodamas nekilnojamojo turto registre įrašytą masinio vertinimo turto vertę bei atsižvelgdamas į UAB (duomenys neskelbtini) konsultaciją, kuri nepatikima.
27. Pastebėtina, kad šioje byloje nebuvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti. Ieškovė, prašė atidalyti iš bendros dalinės nuosavybės jai nuosavybės teise priklausančias: dalį 11/972 žemės sklypo; dalį 17/200 gyvenamojo namo; dalį 17/200 ūkinio pastato; 17/200 ūkinio pastato; dalį 17/200 kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), visą šį turtą priteisiant atsakovei A. J., o už A. J. atitenkančias nurodyto turto dalis, kaip kompensaciją priteisti 9 000 Eur. Tokį reikalavimą grindė turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodoma, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. duomenimis ginčo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, nuosavybės teise priklausanti ieškovei ir atsakovei, vertintina 36 000 Eur rinkos verte. Ieškovė teismui su pirminiu ieškinio reikalavimu taip pat buvo pateikusi UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 22 d. Konsultacinę pažymą Nr. KON-20-016, kurioje nurodoma, kad to paties vertinamo nekilnojamojo turto labiausiai tikėtina vertė rinkoje yra nuo 25 000 Eur iki 27 000 Eur (e. b. I tomas, b. l. 4). Pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašų duomenis viso nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 61 183 Eur, o šalims nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir ūkio pastatų dalis įvertinta 11 557 Eur suma, jų žemės ploto dalis įvertinta 6 214 Eur suma (viso 17771 Eur). Teismas pripažino, jog gali būti vadovaujamasi konsultacine pažyma nustatyta turto rinkos kaina, kuri artima VĮ Registrų centras nurodomai masinio vertinimo turto vertei, ieškovės byloje pateiktai mokestinei ginčo turto vertei. Teismas akcentavo, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 1937 – 1947 metų statybos, nuosavybės teise priklauso netgi šešiems bendraturčiams, kurie nuosavybės teise valdo sąlyginai nedidelio ploto žemės sklypą.
28. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Be to, viešame registre pateikti duomenys atlieka tik išviešinimo, bet ne realios vertės nustatančią funkciją. Todėl sutiktina su ieškovės argumentais, jog sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, esant kitiems įrodymams dėl turto vertės, negalima sureikšminti VĮ Registrų centras nurodomos masinio vertinimo turto vertės. Tačiau, teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokie duomenys taip pat teismo analizuojami atliekant visapusišką įrodymų vertinimą.
29. Individualusis turto vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į individualias turto savybes tam tikrą dieną, vertinama atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad turto vertinimo akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams.
30. Nagrinėjamu atveju turto vertintoja UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad turtas vertinamas naudojant lyginamąjį metodą, nes žinoma informacija apie panašaus turto pardavimo kainas. Vertinimą turto vertintoja atliko lyginamuoju metodu, sprendė, jog lyginamieji objektai sąlyginai panašūs ir jų koreguota 1 kv.m. kaina pakankamai objektyviai atspindi vertinamo objekto vertę rinkoje. Atkreiptinas dėmesys, kad lyginamieji objektai statyti taip pat pakankamai seniai (1936, 1956-1976,1955 metais), kaip ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (1937 – 1947 metų statybos). Vertintoja lyginamiems objektams pasirinko tris sandorius iš VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės, jos nuomone, labiausiai panašius į vertinamą objektą. Abejoti ataskaitą parengusios turto vertintojos kvalifikacija teismas neturi pagrindo. Tačiau, sprendžiant dėl ginčo objekto vertės taip pat negali būti ignoruojamos ir kitos aplinkybės, dėl kurių turto vertintoja nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog sąlyginai nedidelio ploto žemės sklypas ir statiniai nuosavybės teise priklauso netgi šešiems bendraturčiams. Manytina, kad ši aplinkybė yra itin reikšminga svarstant dėl tokio turto įsigijimo, jo patrauklumo, taip atitinkamai ir dėl mokėtinos kainos. Be to, pateiktoje vertinimo ataskaitoje neatsispindi, ar lyginamieji objektai taip pat yra valdomi bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nurodytos aplinkybės leidžia abejoti, ar atlikus individualų turto vertinimą buvo nustatyta objektyvi jo vertė. Be to, svarbi aplinkybė ir tai, kad ieškovei tenka pakankamai maža objekto dalis, dėl ko ji ir pasirinko atidalijimo būdą gauti kompensaciją.
31. Tuo tarpu UAB (duomenys neskelbtini) konsultacinėje pažymoje (kurią pateikė pati ieškovė ir su kurioje nurodyta turto verte sutiko atsakovė), nurodoma, kad ji neatitinka turto vertinimo dokumento (turto vertinimo ataskaitos) turinio, kurį reglamentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei kiti susiję normatyviniai dokumentai. Konsultacija nėra ir negali būti turto vertinimo dokumentu (ataskaita), kaip tai numato minėto įstatymo 21-23 straipsniai, kadangi šiuo atveju pagal įstatymo reikalavimus nebuvo atliktas turto vertinimas, nesudaryta turto vertinimo sutartis, nesurašyta turto vertinimo ataskaita ir nenustatyta turto vertė. Šiame dokumente pažymėta, kad turto įkeitimo, pardavimo ir kitokio perleidimo atveju pagal įstatymo reikalavimus turi būti atliktas turto vertinimas, paruošta turto vertinimo ataskaita su turto apžiūros aktu, kurioje nustatomas turto vertinimo tikslus ir atvejus atitinkančios vertės. Todėl akivaizdu, kad UAB (duomenys neskelbtini) konsultacinėje pažymoje nurodyta tikėtina turto vertė yra preliminari, pateikta neatlikus individualaus turto vertinimo. Tačiau negalima sutikti su apeliante, jog teismas neturėjo pagrindo vertinti šios konsultacijos sprendžiant dėl ginčo objekto vertės.
32. Pažymėtina, kad teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų ir tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus bei darė pagrįstas išvadas dėl ginčo objekto vertės, pagrįstai atsižvelgė į UAB (duomenys neskelbtini) konsultacinėje pažymoje nurodytą tikėtiną turto vertę, kuri artima VĮ Registrų centras nurodomai masinio vertinimo turto vertei, ieškovės byloje pateiktai mokestinei ginčo turto vertei, kritiškai, atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes, vertino individualų turto vertinimą. Dėl nurodyto negalima sutikti, jog pirmosios instancijos teismas netjnkamai išsprendė klausimą dėl priteistinos kompensacijos dydžio. Šiuo atveju nėra turto dalies pirkimas-pardavimas, dėl ko šalys galėtų kainą nustatyti savo nuožiūra ar susitarimu.
34. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išėjo iš ieškinio ribų ir nepagrįstai priteisė procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, nors ieškiniu buvo prašoma jas priteisti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
35. Pažymėtina, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas dydis. Nors ieškiniu buvo prašoma palūkanas priteisti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, tačiau pažymėtina, kad įstatymas nustato procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, kurį įstatymo leidėjas sieja su bylos iškėlimu teisme. Dėl nurodyto, nėra pagrindo sprendimo dalies dėl procesinių palūkanų priteisimo keisti.
36. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl 7100 Eur sumos per 2 metų laikotarpį dėl jos turtinės padėties. Atkreiptinas dėmesys, kad toks klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo išspręstas, atsakovė tik buvo išreiškusi poziciją, jog negalėtų išmokėti 9000 Eur kompensacijos vienu metu.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 284 straipsnis nedetalizuoja, kuris teismas turėtų spręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą, tačiau nustato tokio pakeitimo pagrindą – tai turtinė abiejų šalių padėtis ar kitos aplinkybės (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į CPK 284 straipsnio taikymo išimtinumą, specifines įrodinėjimo pareigas, teismo pareigą įvertinti ir atsižvelgti į abiejų bylos šalių interesus, teisėjų kolegija sprendžia, kad klausimo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, kai toks prašymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, neatitiktų apeliacijos paskirties bei apribotų šalių teisę į apeliaciją.
38. Be to, atsižvelgiant į CPK 284 straipsnio reguliavimą, formuojamą kasacinio teismo praktiką dėl šio instituto taikymo ir aiškinimo, teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo instituto esmę, spręstina, kad šio instituto taikymas paprastai yra susijęs su tam tikrų savarankiškų faktinių aplinkybių nustatymu (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020 4–5 punktus). Vadovaujantis CPK 312 straipsnio nuostatomis, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl tiesiogiai tokio prašymo nepateikus pirmosios instancijos teismui, negalima tokio reikalavimo kelti ir teikiant apeliacinį skundą. Tai, kad šio klausimo nagrinėjimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai netiesiogiai patvirtina ir kasacinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019).
39. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundų argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
40. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis) jai neatlygintinos. Kadangi atsakovė ginčijo teismo sprendimą tik dėl procesinių palūkanų priteisimo ir toks reikalavimas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, jai be pagrindo sumokėtas už apeliacinį skundą 38 Eur žyminis mokestis, kuris grąžintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Grąžinti A. J. 38 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021-06-04 Perlo terminale, permoką (įmokos kodas 5660). Žyminio mokesčio permokos grąžinimą pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos.