Kauno apygardos teismo nutartis

2013-07-02 · Civilinė byla Nr. 2A-1210-259/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-02
Bylos Nr.
2A-1210-259/2013
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-0338-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Arvydas Žibas, Galina Blaževič
Ieškovas
V. M.
Atsakovas
UAB „Stamona“
`Civilinė byla Nr. 2A-1210-259/2013
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-0338-2012-1

Procesinio dokumento kategorijos:16.2.1; 16.2.4; 121.14; 121.21

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič, Gintauto Koriagino ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-170-179/2013 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei UAB „Stamona“ dėl žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, delspinigių priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu (t. 3, b. l. 11-15) prašė priteisti iš atsakovės 10 049,98 Lt nesumokėtos periodinės darbingumo netekimo kompensacijos skolą už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2013-01-31, 3 742,41 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2013-01-31, žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis po 616,18 Lt kas mėnesį nuo 2013-02-01 iki 2013-12-31 bei toliau neterminuotai, apskaičiuotą žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatyta tvarka kai darbingumo netekimo koeficiento (d), kompensavimo koeficiento (k) ir mokėjimo mėnesį galiojančių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (D) sandaugos pusė, tai yra pagal formulę 0,5 xdxkxD bei indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka; 70 000 Lt neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog nuo 1996-04-29 dirbo atsakovės įmonėje 4 kategorijos plytelių klojėju. 1997-07-18 darbo metu ir darbo vietoje įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalotas ieškovo kairės rankos riešas. 1997-07-18 buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas. Šiame akte buvo nurodyta, jog nelaimingo atsitikimo priežastys yra - pažeistas darbų saugos instrukcijos Nr. 65 punkto 4.8.2 reikalavimas „laužti plyteles draudžiama naudojantis durų staktomis, sienų kampais, rankomis, replėmis ir pan.“; nepakankama priežiūra. Po patirto sužalojimo ieškovas buvo skubiai operuotas. Po traumos neteko 60 procentų darbingumo. 2013 m. vasario 7 d. iš atsakovės pateiktų dokumentų ieškovas sužinojo, jog atsakovė nuo 2008-10-01 nereguliariai mokėjo mėnesines išmokas, mokėjo nepilną sumą, o nuo 2012-09-01 visiškai nustojo mokėti, todėl susidarė įsiskolinimas. Periodinės darbingumo netekimo kompensacijos skola už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2013-01-31 yra 10 049,18 Lt, delspinigiai už šį laikotarpį sudaro 3 592,14 Lt. 2005-05-03 Valstybinė medicininė socialinės ekspertizės komisija nustatė ieškovui 40 procentų profesinio darbingumo netekimo. Dėl šio fakto ieškovas patyrė neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 28 d. sprendimu (t. 3, b. l. 50-54) ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis po 246,47 Lt kas mėnesį nuo 2012-09-07 iki 2013-12-31 bei toliau neterminuotai priteisiant, kas mėnesį pagal paskaičiuotą „Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo“ nustatyta tvarka pagal formulę (0,5 xdxkxD) ir paskaičiuotą žalos atlyginimą pagal formulę mažinant iki 60 procentų bei indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovui iš atsakovės 80 Lt atstovavimo išlaidų, 88,72 Lt žyminio mokesčio bei valstybei 28 Lt turėtų pašto išlaidų. Teismas nustatė, jog Nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuota, kad nukentėjęs V. M. pažeidė darbų saugos instrukcijos Nr. 65 p. 4.8.2 reikalavimus, o padalinio vadovas A. T. pažeidė LR Žmonių saugos darbe įstatymo Nr. 1-266 28 str. 4 p. Dėl patirto sužalojimo 1998-01-27 ieškovui Valstybinė medicininė socialinė ekspertizės komisija nustatė trečią invalidumo grupę, netektas darbingumas 60 procentų. 2005 m. gegužės 3 d. Valstybinė medicininė socialinė ekspertizės komisija nustatė ieškovui trečiąją invalidumo grupę ir 40 procentų profesinio darbingumo netekimą neterminuotai. Nuo netekto darbingumo nustatymo dienos atsakovė ieškovui geranoriškai kas mėnesį mokėjo žalos atlyginimą iki 2011-01-01. Žalos mokėjimas ieškovui buvo mokamas be teisinio pagrindo, nes nebuvo ieškovo raštiško prašymo jam mokėti žalos atlyginimą ir atsakovės priimto įsakymo mokėti ieškovui patirtą žalą. Iš byloje esančio darbų saugos instruktavimo darbo vietoje registracijos žurnalo teismas nustatė, jog ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas ir žinojo saugos darbe norminių aktų reikalavimus, to nepaisydamas plytelės kraštą bandė laužti pasidėjęs ant oželio krašto replėmis, tuo grubiai pažeidė darbų saugos reikalavimus, susižalojo kairės rankos riešą. Atsižvelgdamas į nukentėjusiojo neatsargumą ir neapdairumą, darbo saugos taisyklių nepaisymą, dėl ko atsirado žala, teismas reikalavimą atlyginti žalą mažino iki 60 procentų, nustatant paties ieškovo kaltės laipsnį 60 procentų. Teismas pažymėjo, jog ieškovas, būdamas patyręs plytelių klojėjas, turėdamas aukštą 4 plytelių klojėjo kategoriją, turėjo suvokti, kad jo elgesys gali būti žalingas jam pačiam. Savo neleistinais veiksmais ieškovas ir pats prisiėmė žalos atsiradimo riziką. Nors ieškovas teigė, jog pagrindas mokėti jam žalos atlyginimą yra nelaimingo atsitikimo darbe aktas, tačiau teismas pažymėjo, kad pagal 1997-07-01 LR Žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 21 straipsnį, nelaimingo atsitikimo darbe aktas – yra priežastis, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, bet ne pagrindas mokėti žalos atlyginimą. Teismas, vadovaudamasis LR Žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 22 straipsniu, darė išvadą, jog ieškovui priteistinas žalos atlyginimas skaičiuotinas ne nuo įvykio dienos, o nuo pareiškimo teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2012-09-07. Kompensacijos dydį teismas nustatė vadovaudamasis LR Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 13 straipsnio 2 punkte įtvirtinta formule - 0,5 xdxkxD (d- nedarbingumo netekimo koeficientas (apskaičiuojamas netekto darbingumo procentą dalijant iš šimto), d – 0,4; D- draudžiamos pajamos -1488 Lt, nuo 2012-01-01; K – kompensavimo koeficientas 2,0705). Kadangi pagal paskaičiavimą nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio žalos atlyginimas už vieną mėnesį ieškovui sudarytų 616,18 Lt, tačiau įvertinus paties ieškovo kaltę, žalos atlyginimo dydį teismas mažino iki 60 procentų. Teismas pažymėjo, jog nelaimingo atsitikimo metu galiojo žalos atlyginimo teisiniams santykiams 1964 m. Civilinio kodekso normos. Teismas rėmėsi 2007 m. kovo 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2007 pateiktą išaiškinimą, kad nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą tuomet, jeigu žala dėl sveikatos suluošinimo darbe atsirado galiojant 1964 m. CK, kuriame nebuvo numatyta galimybė asmeniu sveikatos sužalojimo atveju prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškovo prašymą priteisti neturtinę žalą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas V. M. apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 57-64) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas neatsižvelgė į atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų – UAB „Prizmė“ pateiktos informacijos, Nelaimingo atsitikimo darbe akto, Darbų saugos instrukcijos plytelių klojėjams Nr. 65 prieštaringumo ieškovo pateiktiems paaiškinimams. Atsakovė nepateikė teismui jokios nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagos, pagal kurią surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas, todėl teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui. Tiriant nelaimingą atsitikimą nebuvo pareikalauta iš medicininės įstaigos informacija apie patirtos traumos sunkumą. Nelaimingas atsitikimas buvo ištirtas paviršutiniškai ir formaliai, neatskleidžiant įvykio detalių, todėl nustatyti faktines bylos aplinkybes vien tik iš nelaimingo atsitikimo darbe akto ir išvados nepakanka. Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo vertinti įvykio priežastis ir nustatinėti įvykio aplinkybes vadovaudamasis išvada apie rankinių plytelių pjovimo staklių saugumą, nes ši išvada yra abstrakti, duota neapžiūrėjus konkretaus darbo įrankio, be to, išvadą davęs asmuo neturi eksperto kvalifikacijos. Teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė Nelaimingo atsitikimo darbe aktui bei jame užfiksuotoms aplinkybėms. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra surašytas su trūkumais, jame yra esminių prieštaravimų, be to, yra dvi skirtingos dokumento kopijos, o nėra dokumento originalo, todėl tokio rašytinio įrodymo galia nevertintina kaip oficialaus rašytinio įrodymo. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo komisija visiškai netyrė kaip įvyko nelaimingas atsitikimas, kokie buvo ieškovo veiksmai ir ar veikė kiti veiksniai, neišsiaiškino nelaimingo atsitikimo priežasčių, ar buvo įvykio liudytojų, nenustatė rankinių plytelių pjovimo staklių kokybės, neišsiaiškino tuo metu klotų akmens masės plytelių kokybės. Tokio pobūdžio bylose yra preziumuojama darbdavio kaltė dėl nelaimingo atsitikimo. Darbdavys, siekdamas apsiginti, turi pareigą įrodyti tai, jog darbdavys nepažeidė saugos darbe reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad faktinės aplinkybės nebuvo visapusiškai ir pilnai ištirtos ir nustatytos dėl darbdavio įrodymų nepateikimo, neteisingo įrodymų vertinimo;Atsakovė teismui pateikė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą, kuriame yra užfiksuota, jog nelaimingą atsitikimą tyrė darbdavio įgaliotas asmuo atsakingas už darbų saugą M. Ž., profesinės sąjungos arba nukentėjusiojo interesams atstovaujantis asmuo darbų vykdytojas A. T., tyrime dalyvavo įmonės vadovas direktorius A. P.. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas pasirašytas 1997-07-21. Iš šių dokumentų matyti, jog 1997-07-18 nelaimingą atsitikimą darbe tyrė dvi skirtingos komisijos, aktą pasirašiusios tą pačią dieną. Vienas aktas buvo surašytas ranka, kitas - spausdinimo mašinėle. Šie akivaizdūs dokumentų skirtumai kelia pagrįstas abejones ar nelaimingas atsitikimas darbe realiai buvo tirtas ir ar buvo išsiaiškintos tikrosios įvykio priežastys. Teismui buvo pateikta Nelaimingo atsitikimo darbe akto dvi skirtingos kopijos, kurio originalo darbdavys nurodė įmonėje neturintis. Tik tinkamai surašytas oficialus rašytinis įrodymas gali būti vertinamas kaip didesnę įrodomąją reikšmę turintis įrodymas. Šiuo atveju byloje yra du akivaizdžiai skirtingi to paties nelaimingo atsitikimo darbe aktai (kopijos), kurio nei vieno originalo atsakovė patvirtino neturinti. Dėl šių aplinkybių Nelaimingo atsitikimo darbe aktas neturi didesnės įrodomosios galios;Atsakovė teismui pateikė darbų saugos instrukciją plytelių klojėjams Nr. 65. Šios instrukcijos 4 dalies „Darbuotojo veiksmai darbo metu“ 4.8 punkte yra nurodyta, jog darbo metu plytelių klojėjui draudžiama: 4.8.2. laužti plyteles naudojantis durų staktomis, sienų kampais ir pan. Prie šio punkto, atspausdinto kompiuteriu, akivaizdžiai spausdinimo mašinėle yra padarytas prierašas „rankomis, replėmis“. LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1995-08-08 įsakymu Nr. 106 patvirtintose Įmonės darbų saugos instrukcijų rengimo, tvirtinimo ir apskaitos taisyklių 26 punkte nustatyta, kad instrukcija turi būti patikrinta, pataisyta ir patvirtinta įsigaliojus naujiems arba pakeitus, papildžius darbo įstatymus, darbų saugos norminius aktus, į kurių reikalavimus turi būti atsižvelgiama instrukcijoje; pakeitus ar papildžius atitinkamą tipinę instrukciją; įvykus nelaimingam atsitikimui ar avarijai ir paaiškėjus, kad reikia pakeisti ar papildyti instrukcijas. Iš teismui pateiktos Darbų saugos instrukcijos plytelių klojėjams instrukcijos Nr. 65 galima manyti, jog instrukcija buvo papildyta, tačiau šitaip atliktas papildymas (prirašant ant teksto viršaus) kelia abejones dėl papildymo teisėtumo ir atlikimo laiko. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kada šis papildymas padarytas - prieš nelaimingą atsitikimą, ar po jo ir su kokiu instrukcijos tekstu buvo duota ieškovui susipažinti. Ant instrukcijos ieškovo parašo nėra, tai patvirtina, kad su šios redakcijos instrukcija ieškovui susipažinti neteko;Teismo išvada, kad žalos mokėjimas ieškovui buvo atliktas be teisinio pagrindo, nes nebuvo ieškovo raštiško prašymo mokėti žalos atlyginimą ir atsakovės tuo pagrindu priimto įsakymo, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms ir ištirtiems įrodymams. Faktas, kad darbdavys mokėjo žalos atlyginimą, patvirtina aplinkybę, kad ieškovas kreipėsi į darbdavį dėl žalos atlyginimo. Teismas neteisingai įvertino darbdavio įsakymo buvimo svarbą nagrinėjant šį klausimą. Darbdavio įsakymas šiomis aplinkybėmis yra reikšmingas tik buhalterinei apskaitai, o ne nukentėjusiajam teisėtai gauti žalos atlyginimą;Teismo sprendimu nustatytas ieškovo kaltės buvimas, o tuo pačiu ir kaltės laipsnis 60 procentų neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pagal 1996-08-01 darbo sutartį Nr. 55 ieškovas buvo įdarbintas ketvirtos kategorijos plytelių klojėju, nors tokios specialybės neturėjo. Atsakovė priimdama į darbą nereikalavo iš ieškovo specialybę patvirtinančio dokumento. Atsakovė savo iniciatyva kreipėsi į UAB „Prizmė“ prašydama pateikti išvadas, ar laikantis saugaus darbo reikalavimų, dirbant su rankinėmis plytelių pjaustymo staklėmis, įmanomi rankų ir kitų kūno vietų sužalojimai. UAB Prizmė“ pateikė išvadą dėl darbo su rankinėmis plytelių pjaustymo staklėmis. Remiantis LR CPK 212 str., išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę. UAB „Prizmė“ pagal pateiktą licenciją Nr. 004032, vykdo formalųjį profesinį mokymą, teikia saugos paslaugas. Licencijoje nėra duomenų, jog UAB „Prizmė“ gali atlikti ekspertizes ar teikti išvadas. Šioje byloje atsakovė siekė įrodyti, kad staklės buvo saugios, tačiau nebuvo ištirta konkrečių rankinių plytelių pjovimo staklių kokybė ir techninės charakteristikos, jų atitikimas saugumo reikalavimams. Tokios ekspertizės atsakovė atlikti neprašė, staklės nebuvo ištirtos. Šios aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad ieškovo kaltės dėl nelaimingo atsitikimo darbe nėra, todėl teismo paskaičiuotas 60 procentų kaltės laipsnis yra nepagrįstas;LR Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės Alytaus komisija pirmą kartą invalidumą ieškovui nustatė 1998-01-27. Laikytina, jog šią dieną atsirado teisė į žalos atlyginimą, dėl kurios atlyginimo ieškovas kreipėsi į darbdavį. Tai, jog ieškovui buvo mokamas žalos atlyginimas, leido suprasti, jog visi dokumentai yra tinkamai sutvarkyti. Todėl laikytina, jog LR CK 1.125 str. 8 d. nustatytas trijų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas;Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 1997-07-18. Įvykio metu galiojęs 1964 m. Civilinis kodeksas nenumatė galimybės sveikatos sužalojimo atveju prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau ieškovas ieškinyje nurodė, jog neturtinę žalą patiria kasdien, nes kasdien jaučia pasekmes. Šiuo atveju yra būtina atsižvelgti ne tik į nelaimingo atsitikimo darbe datą, bet ir įvertinti traumos sunkumą, jos įtaką tolimesniam gyvenimui ir nukentėjusiojo fizinėms galimybėms;Teismas be pagrindo netaikė delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str., kadangi atsakovė, mokėdama žalos atlyginimą, jį vėlavo mokėti, o vėliau išvis nebemokėjo.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Stamona“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 68-74) prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 n. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Apelianto teikiami duomenys ir paaiškinimai šioje byloje nėra nuoseklūs, kadangi procesiniuose dokumentuose ieškovas skirtingai aiškino nelaimingo atsitikimo aplinkybes. Ieškovas grindė savo ieškinį Nelaimingo atsitikimo darbe aktu, kurį apeliaciniame skunde pradėjo ginčyti dėl to, kad šio akto įrašai nesutampa su jo naujai iškelta versija. Sutinkamai su 1997-07-01 LR Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga laikinojo įstatymu Nr. YIII-366, Nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra ne pagrindas mokėti žalos atlyginimą, o nelaimingo atsitikimo darbe priežasties įrodymas;Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė nepateikė teismui jokios nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagos. Atsakovė pateikė teismui visą bendrovėje esamą su šiuo įvykiu susijusią medžiagą, kitų duomenų, susijusių su šiuo nelaimingo atsitikimo darbe įvykiu nebuvo ir nėra, o apelianto vadinamos kažkokios kitos nelaimingo atsitikimo darbe medžiagos, įmonėje nebuvo. Nelaimingo atsitiko darbe aktą, kuri pasirašė komisija, teismui pateikė pats ieškovas, tačiau atsakovės atstovas bendrovės archyve rado ir pateikė teismui tokio pat turinio aktą, tačiau atspausdintą variantą, kurį pasirašė atsakinga už darbų saugą M. Ž., darbų vykdytojas A. T. ir direktorius A. P.. Akto surašymo data ir akto turinys yra tie patys, o ta aplinkybė, kad vienas aktas yra surašytas ranka, kitas -atspausdintas ir vietoj vieno komisijos nario jame pasirašė kitas bendrovės darbuotojas, esmės nekeičia. Abiejų nelaimingo atsitikimo darbe akto egzemplioriuje išdėstytos tos pačios nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys;Apeliantas nepagrįstai ginčija atsakovės pateiktos darbų saugos instrukciją plytelių klojėjams Nr. 65, kadangi visi prierašai šioje instrukcijoje buvo įrašyti į dar iki Nelaimingo atsitikimo darbe akto, kuriame aprašytas instrukcijos 4.8.2 punktas;Ieškovas teigia, jog nelaimingo atsitikimo įvykio metu patyrė sunkią traumą. Tačiau pagal 1994 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įsakymu Nr. 93 ir jo priedų patvirtintus Nelaimingo atsitikimo darbe (N-1 forma) ir nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą arba iš darbo (N-2 forma) aktų pildymo išaiškinimą ir kodus kairės rankos riešo sužalojimas neįvardintas tarp sunkių nelaimingų atsitikimų klasifikacijos požymių ir todėl pagal trijų grupių kvalifikaciją (lengvas-11, sunkus-12, mirtinas-13 kodai) sužalojimas laikomas lengvu. Šis teisės aktas galiojo 1997 m. liepos 18 d., t. y. tuomet, kai atsitiko nagrinėjamas nelaimingas atsitikimas darbe, todėl, atsakovės nuomonė, apeliantas nepagrįstai nori parodyti didesnį sužalojimo mastą, negu jis buvo;Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jam išėjus iš ligoninės jis paprašė darbdavio atlyginti žalą, o darbdavys paskaičiavo netekto darbingumo kompensaciją ir geranoriškai kas mėnesį ją mokėjo beveik 10 metų. Po sužalojimo apeliantas nedirbo pagal gydytojo išrašytą nedarbingumo pažymėjimą, jokio prašymo dėl žalos atlyginimo darbdaviui nerašė ir nepateikė, o pirminis darbingumo netekimas ir neįgalumas (tuomet - trečios grupės invalidumas) jam buvo nustatytas tik 1998 m. sausio 27 d., t.y. praėjus 6 mėnesiams ( LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažyma Nr. 424015), todėl teisę rašyti prašymą dėl žalos atlyginimo V. M. įgijo tik po 1998 m. sausio 27 dienos, o ne iš karto po įvykio. Grįžus į darbą, V. M. jokio prašymo dėl žalos atlyginimo darbdaviui taip pat neparašė. Nelaimingo atsitikimo darbe metu (1997 m. liepos 18 d.) galiojęs įstatymas griežtai reguliavo pareiškimo dėl žalos mokėjimo pateikimo tvarką. 1997-07-01 LR Žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „Dėl žalos atlyginimo nukentėjusieji kreipiasi į įmonę, įstaigą ar organizaciją su pareiškimu pridėdami turimus dokumentus, būtinus žalos atlyginimui apskaičiuoti. Pareiškimas dėl žalos atlyginimo turi būti išnagrinėtas nė vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų ir nė vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo jo išnagrinėjimo apie rezultatus turi būti pranešta nukentėjusiajam. Pagrindas į žalos atlyginimą atsiranda nuo kreipimosi dienos, bet V. M. tokio pareiškimo atsakovei nepateikė. Nors apeliantas šią aplinkybę neigia, tačiau tam įrodyti nepateikė jokių įrodymų, apeliantas negali nurodyti kada jis jį pateikė ir kokiu būdu. Darbdavys mokėjo ieškovui tam tikras išmokas savanoriškai, kol bendrovės finansinė situacija buvo stabili ir leido mokėti papildomas išmokas (neskaitant darbo užmokesčio), tačiau teisinio pagrindo tai daryti nebuvo, mokėtinos įmokos buvo mokamos dėl atsakovės sąžiningo suklydimo. Nuo 1998 m., t.y. beveik per 15 metų, atsakovė išmokėjo V. M. iš viso 81 719 Lt;Apeliantas 1996-04-29 parašė darbdaviui pareiškimą priimti jį dirbti plytelių klojėju, o po traumos 2006 m. vasarį pakartotinai prašė priimti jį dirbti tą patį plytelių klojėjo darbą. Tai rodo, kad abu darbo teisinio santykio subjektai prisiima atsakomybę: vienas - suteikti darbą, kitas - dirbti suteiktą darbą, o taip pat, jeigu nemokėjo dirbti tą darbą - ir riziką jį dirbti. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad dėl nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo darbe kaltas tik darbdavys - vien dėl to, kad jis stipresnė sutartinių santykių šalis - neteisingi, prieštarauja šalių lygybės prieš įstatymo principui bei teisingumo principui;Apeliantas be pagrindo nurodė, kad teismas UAB „Prizmė“ atliktą tyrimą ir padarytą išvadą vertino kaip ekspertizės aktą. Teismo sprendime šis dokumentas įvardintas tyrimu įmonės, turinčios 2012-10-12 Švietimo ir mokslo ministerijos išduotą licenciją. Pateikta UAB „Prizmė“ išvada nėra ekspertizės aktas, bet atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo, - rašytinį įrodymą, nes jame yra žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai;Atsakovės atstovui žinoma, kad nelaimingo atsitikimo metu ieškovas buvo neblaivus todėl mano, kad tai ir turėjo didesnę negu kiti faktoriai įtaką nelaimingo atsitikimo kėlimui. Atsakovė pagailėjo darbuotojo, nes nurodžius tokią aplinkybę Nelaimingo atsitikimo darbe akte, darbuotojui net nebūtų apmokėtas nedarbingumo pažymėjimas. Dėl tokių aplinkybių šis faktas liko nepažymėtas dokumentuose ir manoma, kad būtent todėl darbuotojas, žinodamas savo kaltę ir būdamas dėkingas darbdaviui už bet kokią paramą, neparašė ir nepadavė prašymo mokėti jam žalos atlyginimo. Apelianto kaltė dėl nelaimingo atsitikimo darbe byloje visiškai įrodyta Nelaimingo atsitikimo darbe aktu ir kitais jau išdėstytais rašytiniais įrodymais;Apeliantas neteisingai ieškinį grindžia CK 6.283 straipsniu, kadangi žalos atlyginimas pagal CK 6.283 straipsnį kildinamas iš delikto, todėl pagal šio CK normas atlyginama tik tokia žala, kuri asmeniui ir turtui padaroma ir atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Apeliantas nurodė, kad darbdavio kaltę tokio pobūdžio bylose preziumuojama, tačiau kaltė asmens sveikatos sužalojimo atveju turi būti suprantama ir objektyviai;Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai taikė senatį ir nepripažino senaties termino praleidimo priežastį svarbia. Vienintelė jo nurodyta priežastis - atsakovės savanoriškai mokėtos išmokos, tačiau tokios priežasties negalima priskirti nei prie subjektyviųjų nei prie objektyviųjų. Būtina atsižvelgti į tokias aplinkybes, kad nuo nelaimingo atsitikimo darbe įvykio praėjo beveik 16 metų, praėjus tokiam laiko tarpui nebeįmanoma atkurti aplinkybes kitaip, negu pagal išlikusius dokumentus. Tokios aplinkybės rodo, kad sprendžiant klausimą dėl senaties termino taikymo, būtina atsižvelgti į nurodytų aplinkybių visumą ir į tai, kad atsakovė be jokio teisinio pagrindo savanoriškai išmokėjo ieškovui didelę sumą ir niekada nežadėjo, neįsipareigojo mokėti nurodytas išmokas iki gyvos galvos;Nelaimingo atsitikimo darbe metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas. 1997-07-01 LR Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinajame įstatyme Nr. YIII-366 bei 1993-10-07 LR Žmonių saugos darbe įstatyme Nr. 1-266 nebuvo numatyta galimybė asmeniui sveikatos sužalojimo atveju prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą, todėl sprendžiant ginčą dėl žalos sveikatai atlyginimo, netaikytinos 2000 m. CK šeštosios knygos XXII skyriaus trečiojo skirsnio normos. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė neturtinę žalą;Apelianto nuomonė, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl delspinigių paskaičiavimo, neteisinga ir negali būti tenkinama.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių turtinės, neturtinės žalos atlyginimą aiškinimo ir taikymo kai darbuotojas sužalojamas darbe atsitikus nelaimingam atsitikimui, šių normų galiojimo ir taikymo procedūros, kai nelaimingas atsitikimas įvyko iki 2000 metų LR CK redakcijos įsigaliojimo, o nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo asmuo teisinės gynybos į teismą kreipėsi po 2001 07 01 dienos, t.y. įsigaliojus naujos redakcijos LR CK.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, jog ieškovas dirbo atsakovės įmonėje plytelių klojėju (2 t. b.l. 55). 1997-07-18 darbo metu ir darbo vietoje įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalotas ieškovo kairės rankos riešas. 1997-07-18 buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas ir nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas (2 t. b.l. 28, 29, 89, 140-142). Iš šių rašytinių įrodymų matyti, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe kilimo kaltas ieškovas, nes jis pažeidė plytelių klojėjo darbinės instrukcijos Nr. 65 p. 4.8.2 p reikalavimus, nes nepaisė draudimo laužti plyteles replėmis. Dėl patirto sužalojimo 1998-01-27 ieškovui Valstybinė medicininė socialinė ekspertizės komisija nustatė trečią invalidumo grupę, ieškovo netektas darbingumas buvo nustatytas 60 procentų. 2005 m. gegužės 5 d. Valstybinė medicininė socialinė ekspertizės komisija nustatė ieškovui trečiąją invalidumo grupę ir 40 procentų profesinio darbingumo netekimą neterminuotai (2 t. b.l. 7, 90-96, 121). Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovo sužalojimo darbe metu 1997-07-01 LR Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas Nr. YIII-366 dar negaliojo, tačiau pagal minimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį jo nuostatos taikytinos ginčo teisiniam santykiui spręsti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas po patirto sužalojimo dėl žalos atlyginimo mokėjimo į atsakovę Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė, o atsakovė nuo netekto darbingumo nustatymo ieškovui geranoriškai kas mėnesį mokėjo žalos atlyginimą mokėjimo pradžioje po 475 lt, vėliau po 561-616 litų kas mėnesį mokamomis išmokomis iki 2012 metų rugsėjo mėnesio. (2 t. b.l. 157-166). Iš viso atsakovė ieškovui per laikotarpį nuo 1998 metų iki 2012 metų yra išmokėjusi 81770, 99 litų sumą žalos atlyginimo (2 t. b.l. 160).

Ieškovas ieškinyje teigė, kad ieškovė ir toliau privalo mokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 616, 18 lt sumą žalos atlyginimui, įrodinėjo, kad dėl neišmokėtos dalies darbingumo netekimo kompensacijos už laikotarpį nuo 2008 10 01 iki 2013 01 31 yra susidariusi 10 049,98 litų skola, kurią prašė priteisti, prašė priteisti 70 000 litų neturtinę žalą, kurią patyrė dėl patirto sužalojimo darbe (3 t. b.l. 11-15).

Teisėjų kolegija nustatė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškovas skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimą (t. 3, b. l. 50-54), kuriuo jo ieškinys tenkintas dalinai, priteisiant ieškovui iš atsakovės žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis po 246,47 Lt kas mėnesį nuo 2012-09-07 iki 2013-12-31 bei toliau neterminuotai. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalį, kurioje atmestas jo ieškinys dėl prašomo priteisti 10 049,98 litų įsiskolinimo, ieškovas skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria konstatuota ir apelianto kaltė dėl patirto sužalojimo darbe, dėl ko 60 procentų yra sumažintas jam priteistinos kompensacijos dėl patirto sužalojimo darbe dydis, taip pat skundžia teismo sprendimą toje dalyje, kurioje yra konstatuota, jog ieškovui priteistinas žalos atlyginimas skaičiuotinas ne nuo sužalojimo dienos, o nuo pareiškimo teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2012-09-07, taip pat ieškovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 70 000 litų neturtinę žalą (t. 3, b. l. 57-64).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymą šalims(LR CPK 178 str.), įrodymų vertinimo procedūras, taip pat materialinės teisės normas, nustatančias turtinės, neturtinės žalos atlyginimą aiškinimo ir taikymo kai darbuotojas sužalojamas darbe atsitikus nelaimingam atsitikimui (LR 1997-07-01 Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas Nr. YIII-366, LR CK 6.250 str.) šių normų galiojimą laike ir jų taikymą, atsižvelgiant į juridinių faktų atsiradimo laikotarpį. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apelianto skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str. 326 str. 1 d. 1 p.)

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas 1997-07-01 Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatyta tvarka per tris metus nuo teisės į žalos atlyginimą atsiradimo dienos nesikreipė į darbdavį dėl kompensacijos atlyginti netektą darbingumą mokėjimo (Įstatymo 22 str.), tačiau yra nustatyta, kad atsakovė gera valia mokėjo ieškovui išmokas žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, jog pagal 1997-07-01 LR Žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 21 straipsnį, nelaimingo atsitikimo darbe aktas – yra nelaimingo atsitikimo fakto konstatavimas ir priežasties nustatymas, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, bet ne teisinis ir faktinis pagrindas mokėti žalos atlyginimą. Teismas, vadovaudamasis LR Žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, padarė išvadą, jog ieškovui priteistinas žalos atlyginimas skaičiuotinas ne nuo įvykio dienos, o nuo pareiškimo teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2012-09-07. Dėl to teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ieškovo apeliacinio skundo motyvus, kur teigiama, jog ieškovas nėra praleidęs įstatymo nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino ir taip įrodinėja tą aplinkybę, jog atsakovė nėra sumokėjusi dalies išmokų žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2008 10 01 iki 2013 01 31 ir dėl to yra susidariusi 10 049,98 litų skola, kuri ieškovo buvo prašoma priteisti. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisėjų kolegijos vertinimu teisingai nustatė prievolės privalomai mokėti ieškovui teismo nustatyto dydžio išmokas žalai dėl sužalojimo darbe atlyginti pagal galiojančius teisės aktus ir dėl to visiškai pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį šioje ginčo dalyje.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra kaltas ir pats ieškovas V. M.. Iš byloje esančių nelaimingo atsitikimo darbe akto ir nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto (2 t. b.l. 28, 29, 89, 140-142) turinio matyti, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe kilimo kaltas ir ieškovas, nes jis pažeidė plytelių klojėjo darbinės instrukcijos Nr. 65 p. 4.8.2 p reikalavimus, nes nepaisė draudimo laužti plyteles replėmis. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, kuriuose abejojama dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto turinio teisingumo, kadangi tiek ieškovo pateiktame akto egzemplioriuje (2 t. b.l. 28, 29), tiek atsakovės pateikto akto kopijoje yra užfiksuotos tos pačios nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės, sutampa nukentėjusį asmenį traumavę veiksniai, nelaimingo atsitikimo priežastys, užfiksuoti asmenys pažeidę saugos darbe normatyvinių aktų reikalavimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadų, kuriose įvardinti asmenys pažeidę saugos darbe normatyvinių aktų reikalavimus ieškovas neskundė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio akto išvadomis vadovaudamasis sprendė, kad ir ieškovas yra kaltas dėl nelaimingo atsitikimo darbe kilimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo neatsargumą ir neapdairumą, darbo saugos taisyklių pažeidimo grubumą, pagrįstai ieškovo reikalavimą mokėti neterminuotai žalos atlyginimo sumą mažino 60 procentų , nustatant paties ieškovo kaltės dėl nelaimingo atsitikimo kilimo laipsnį 60 procentų. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas buvo priimtas į darbą 4 kategorijos plytelių klojėju, iš esančio byloje darbų saugos instruktavimo darbo vietoje registracijos žurnalo matyti teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas ir žinojo saugos darbe norminių aktų reikalavimus (2 t. b.l. 143, 144, 145, 155), to nepaisydamas keraminės plytelės kraštą dirbdamas bandė laužti pasidėjęs ant įrenginio krašto replėmis, taip grubiai pažeisdamas darbų saugos reikalavimus, ir dalinai dėl savo kaltės susižalojo kairės rankos riešą. Tokiais veiksmais ieškovas prisiėmė ir dalį rankos riešo susižalojimo pasekmių. Teisėjų kolegija šiais motyvais atmeta apelianto argumentus ir motyvus, kuriais grindžiami teiginiai, jog teismas nepagrįstai sumažino ieškovo prašomos priteisti 616 litų išmokos sumą iki 246,47 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kuriuose teigiama, jog teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo. Nelaimingo atsitikimo darbe metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas. 1997-07-01 LR Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinajame įstatyme Nr. YIII-366 bei 1993-10-07 LR Žmonių saugos darbe įstatyme Nr. 1-266 nebuvo numatyta galimybė asmeniui sveikatos sužalojimo atveju reikalauti ar reikalavimo nevykdant, prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą, todėl sprendžiant ginčą dėl žalos sveikatai atlyginimo, netaikytinos 2000 m. CK šeštosios knygos XXII skyriaus trečiojo skirsnio normos. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jis dėl sužalojimo darbe 1997 metais patyrė kokią tai neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija laiko, kad teismas pagrįstai nepriteisęs ieškovui iš atsakovės 10 049,98 litų įsiskolinimo sumą, teisingai netenkino reikalavimo priteisti 3 742,41 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2013-01-31, pagrįstai atmetęs reikalavimą priteisti 70 000 Lt neturtinę žalą, teisingai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija ieškovo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą (LR CPK 178 str.), o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Galina BlaževičGintautas KoriaginasArvydas Žibas