Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. L. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-344-571/2015 pagal ieškovo H. L. ieškinį atsakovei S. Z. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas H. L. ir atsakovė S. Z. yra H. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Abu tėvai gyvena atskirai ir 2011-10-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu mažamečio H. L. gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, taip pat nustatyta ieškovo H. L. bendravimo su sūnumi tvarka: H. L. turi teisę pasiimti H. L. kiekvieno lyginio mėnesio paskutines savaites pirmadieniais nuo 11 val. ir privalo grąžinti iki tos pačios savaitės penktadienio 18 val.; tokia tvarka nustatoma iki vaikas pradės lankyti bendrojo lavinimo mokyklą. 2014-12-15 ieškovas H. L. ieškiniu kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą prašydamas pakeisti 2011-10-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2519-374/2011 Marijampolės rajono apylinkės teismo nustatytą nepilnamečio vaiko H. L. gyvenamąją vietą nustatant ją kartu su ieškovu (tėvu) H. L., priteisti iš atsakovės S. Z. nepilnamečio vaiko H. L. išlaikymui 400 Lt dydžio periodines išmokas, mokėtinas kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovė S. Z. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė teismo ieškovui H. L. metams laiko apriboti tėvo valdžią sūnaus H. L. atžvilgiu, pradedant šį terminą skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti H. L. matytis su sūnumi H. L. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovė S. Z., prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždrausti tėvui iki teismo sprendimo matytis su vaiku, vadovavosi sūnaus H. L., grįžusio iš eilinio susitikimo su savo tėvu H. L. 2015-02-27 išsakytais žodžiais, atliktais veiksmais, jo emocine būsena bei psichologės J. D. duota išvada. Atsakovė S. Z. mano, kad H. L. daro žalingą įtaką sūnui savo amoraliu elgesiu, nes netinkamai seksualiai auklėja mažametį sūnų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovo vertinimu, teismo padarytos išvados yra ne tik dviprasmiškos ir prieštaringos, bet netgi negalėjo būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi neturi absoliučiai jokio ryšio su atsakovės pareikšto priešieškinio dalyku (priešieškinio dalykas yra tėvo teisės bendrauti su sūnumi ribojimas dėl seksualinio pobūdžio įtakos vaikui, o ne ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pakeitimo ar bendravimo tvarkos nustatymo). Be to, ką beje pripažino ir pats teismas (teismo užduodami klausimai Marijampolės vaiko teisių skyriaus atstovui), bet koks vaiko ir tėvo bendravimo ribojimas turės tiesioginės įtakos jų tarpusavio santykiams, abipusiam tarpusavio ryšiui, o tuo pačiu ir būsimos teismo ekspertizės išvadoms. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas ne tik neapgynė galimai pažeidžiamų vaiko interesų, bet pasielgė priešingai. Nes nebendraudamas su savo tėvu, nesilankydamas pas jį namuose, berniukas atitols nuo ieškovo ir jo namų aplinkos, ko reikšdama priešieškinį šioje byloje faktiškai ir siekia atsakovė. Šioje byloje psichologė nurodė tik „vaiko būseną“, t. y. „pasekmes“, bet neįvardino „vaiko būsenos“ atsiradimo priežasčių, kas reiškia, jog byloje nebuvo atsakyta į esminį klausimą - dėl kieno kaltės ir/ar dėl kokių priežasčių, berniukas patiria neigiamas emocijas tėvo namuose. Juk visiškai įmanoma, kad vaikas svečiuose gerai nesijaučia tik dėl to, kad palyginus retai atvyksta pas savo tėvą. Gal būt tam, kad psichologas galėtų teigiamai įvertinti berniuko emocinę būseną, vaikui kaip tik reikia daugiau laiko pralesti su tėvu, svečiuotis jo namuose, ko iš esmės šioje byloje ir siekia ieškovas. Todėl psichologės J. D. pateikta išvada bei jos duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu yra nevisapusiški, neobjektyvūs ir net negalėjo būti laikomi pagrindu teismui spręsti dėl reikalingumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vienintelis asmuo, kuris matė berniuko elgesį bei jo emocinę būseną lankantis savo tėvo namuose, yra Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė I. Š., kuri tvirtina esant kardinaliai priešingai nei iš piešinių mato psichologė. „Kažkodėl“ vaikas pradėjo blogai elgtis ir jaustis tik po šios bylos iškėlimo teisme, nors pas tėvą važinėjo keletą metų. Be to, prieš psichologei J. D. atliekant su vaiku tyrimą, ji absoliučiai nebendravo su pačiu ieškovu, neišklausė jo pozicijos, jo nuomonės. Psichologė kažkodėl nevertino fakto, jog motina buvo palikusi vaiką keletą mėnesių su seneliais. Gal būt ši aplinkybė ir yra atsakymas į klausimą dėl kokių priežasčių vaiko elgesys pakito būtent po 2015 metų sausio mėnesio. Todėl ieškovo nuomone, į šią bylą pateikta psichologės išvada nėra objektyvi ir visapusiška. Ieškovo vertinimu, psichologės teiginiai, jog bendravimas su tėvu vaikui daro žalą, jog tėvo ir motinos vystomos auklėjimo kryptys labai skiriasi, demonstruoja ne tik specialisto nekompetenciją, bet ir akivaizdų subjektyvumą bei nusistatymą jo, kaip tėvo atžvilgiu. Iš pradžių ieškovas manė, jog jo atžvilgiu išsakomi kaltinimai dėl netinkamo „vaiko seksualinio auklėjimo“ yra atsakovės išsigalvojimai, jos gynybinė taktika, kurios ji buvo ėmusis ir anksčiau. VRSAR specialistų konsultacijos 2011-10-20 išraše specialistai nurodo, jog „mamos ir močiutės teigimu vaikui dažnai kyla pykčio priepuoliai, jis mušasi, isterines reakcijas kelia, neklauso prašymo. Šie reiškiniai ypač paūmėja po viešnagės pas tėvą, kuris su draugu gyvena kitame mieste“. Iš pridedamo medicininio dokumento turinio matyti, jog jau tada ieškovas buvo kaltinamas esąs homoseksualių pažiūrų ir dėl to pavojingas savo sūnui. Apie tai anksčiau nagrinėtoje byloje kalbėjo ir vaiko teisių specialistas G. P.. Tuometiniu jo vertinimu, vyro noras pasiimti auginti vaiką kelia abejonių tokio vyro „padorumu“. Minimo medicininio išrašo sudarymo dienai (2012-10-20) ieškovas dar nei karto nebuvo parsivežęs savo sūnaus į namus pagal teismo sprendimu 2011-12-04 nustatytą bendravimo tvarką, tuo metu vaikas augo su mama ir seneliais. Todėl ieškovas niekaip negalėjo įtakoti vaiko emocinės būklės. Tačiau teismo posėdžio metu psichologei J. D. davus liudytojo paaiškinimus, jog vaikas iš tikrųjų buvo netinkamai seksuliai auklėjamas, jog pats apie tai jai pasakojo, ieškovas nedelsdamas kreipsis į prokuratūrą su tikslu nustatyti, kokie asmenys, kur ir kada galimai tvirkino jo sūnų. CK 3.65 straipsnis nenumato tokios rūšies laikinųjų apsaugos priemonių, kokias taikė teismas. Nustatęs realią grėsmę vaiko teisėms ar teisėtiems interesams, vadovaudamasis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punktu, teismas galėjo uždrausti ieškovui matytis su sūnumi, bet ne riboti jų buvimo laiką kartu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina ieškovo su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas H. L. ir atsakovė S. Z. yra H. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Abu tėvai gyvena atskirai ir 2011-10-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu mažamečio H. L. gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, taip pat nustatyta ieškovo H. L. bendravimo su sūnumi tvarka: H. L. turi teisę pasiimti H. L. kiekvieno lyginio mėnesio paskutines savaites pirmadieniais nuo 11 val. ir privalo grąžinti iki tos pačios savaitės penktadienio 18 val.; tokia tvarka nustatoma iki vaikas pradės lankyti bendrojo lavinimo mokyklą. 2014-12-15 ieškovas H. L. ieškiniu kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą prašydamas pakeisti 2011-10-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2519-374/2011 Marijampolės rajono apylinkės teismo nustatytą nepilnamečio vaiko H. L. gyvenamąją vietą nustatant ją kartu su ieškovu (tėvu) H. L.. Atsakovė S. Z. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė teismo ieškovui H. L. metams laiko apriboti tėvo valdžią sūnaus H. L. atžvilgiu, pradedant šį terminą skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti H. L. matytis su sūnumi H. L. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, kadangi mano, kad ieškovas H. L. daro žalingą įtaką sūnui savo amoraliu elgesiu netinkamai seksualiai auklėdamas mažametį sūnų. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-06-01 nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, iki teismo galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo taikė laikinąsias apsaugos priemones - nustatė sekančią ieškovo H. L. bendravimo su sūnumi H. L., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: H. L. pasiima sūnų H. L. kiekvieną mėnesį dvi dienas, jam patogiu laiku nuo 11 val. ryto iki 18 val. vakaro, sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina iki tos pačios dienos 18 val. į sūnaus gyvenamąją vietą; apie savo vizitą informuoja atsakovę S. Z. prieš dvi dienas – internetu, telefonu ar kitomis priemonėmis. Teismas, vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais, padarė išvadą, kad tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ne tokia apimtimi kaip prašė atsakovė. Teismas sprendė, kad nepilnametis H. turi teisę matytis su savo tėvu, kad ateityje toks bendravimas visiškai nenutrūktų ir vaikas nebūtų visiškai atribotas nuo savo biologinio tėvo, juolab, kad tai yra tik laikinos priemonės, kurios taikomos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kilus ginčams tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.). Nagrinėjamuoju atveju civilinėje byloje Nr. 2-2519-374/2011 Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-10-04 sprendimu nepilnamečio vaiko H. L. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, taip pat nustatyta ieškovo H. L. bendravimo su sūnumi tvarka: H. L. turi teisę pasiimti H. L. kiekvieno lyginio mėnesio paskutines savaites pirmadieniais nuo 11 val. ir privalo grąžinti iki tos pačios savaitės penktadienio 18 val.; tokia tvarka nustatoma iki vaikas pradės lankyti bendrojo lavinimo mokyklą. Skundžiama nutartimi bendravimo tvarka pakoreguota, atsižvelgus į psichologės išvadą, jog tėvas galimai netinkamai seksualiai auklėja berniuką. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad galima daryti prielaidą, kad šalių sūnus H. tik tėtės namuose jaučia nerimą, emocinę įtampą, tėvo namuose jaučiasi nejaukiai, stebimas atstūmimo jausmas, todėl teismas sprendė, kad tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ta apimtimi, kad ieškovas negalėtų parsivežti sūnaus į savo namus su nakvyne nakčiai, nes mano, kad sūnaus palikimas nakčiai ieškovo namuose neigiamai veikia mažametį sūnų. Apeliacinio teismo vertinimu, nepagrįsti ieškovo argumentai, jog psichologės J. D. pateikta išvada bei jos duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu yra nevisapusiški, neobjektyvūs ir net negalėjo būti laikomi pagrindu teismui spręsti dėl reikalingumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi absoliučiai jokio ryšio su atsakovės pareikšto priešieškinio dalyku. Visu pirma, atsakovė prašė visiškai apriboti tėvo bendravimą su nepilnamečiu H., tačiau teismas vadovavosi išimtinai vaiko interesais, netaikė maksimalaus apribojimo bendravime su sūnumi, atsižvelgė į tai, jog H. turi teisę matytis su savo tėvu, kad ateityje toks bendravimas visiškai nenutrūktų ir vaikas nebūtų visiškai atribotas nuo savo biologinio tėvo iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Pažymėtina, kad mažametis šalių sūnus nuolat gyvena su atsakove, ieškovas pareiškė reikalavimą pakeisti sūnaus gyvenamąją vietą nustatant ją su ieškovu, tačiau atsakovė pareiškė priešieškinį dėl tėvo valdžios apribojimo. CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Nors CK 3.65 straipsnio 2 dalis nenumato tokios rūšies laikinųjų apsaugos priemonių, kokias taikė teismas, tačiau pažymėtina, kad CK 3.65 straipsnio 2 dalyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, gali taikyti ir kitokias apsaugos priemones, kurios šiame sąraše nenumatytos, tačiau kiekvienu atveju, teismo nuomone, yra būtinos siekiant apsaugoti vaiko interesus. Antra, apeliantas nepateikė teismui jokių duomenų, paneigiančių psichologės išvadas. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-07-14 nutartimi paskyrė vaiko H. L. psichologinę ekspertizę, kurią atlikus bus išsiaiškintas nepilnamečio H. L. brandumas, psichologinė būsena, noras gyventi su kuriuo nors iš tėvų, prisirišimas prie kiekvieno iš tėvų, senelių, psichologinės žalos padarymas berniukui, berniuko tinkamas seksualinis auklėjimas bei bendravimas su šalimis. Nagrinėjamuoju atveju, teismas sudarė galimybes ieškovui dalyvauti auklėjant bei bendraujant su nepilnamečiu sūnumi, ieškovo interesai taikant laikinąsias apsaugos priemones nebuvo pažeisti.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Apylinkės teismo priimta nutartis paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmestinas. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.