Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2014-10-30 · Civilinė byla Nr. 2A-1237-123/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-02-20Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2014-10-30Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-30
Bylos Nr.
2A-1237-123/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-12118-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius
Ieškovas
S. K.
Atsakovas
UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai „BEGA“
Trečiasis asmuo
UAB DK „PZU Lietuva“
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 17.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1237-123/2014

Teisėjas P. Mineikis (Proceso Nr. 2-06-3-12118-2013-0)
Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 16.2.1; 16.2.4; 16.3; 17.7; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai „BEGA“, trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „BEGA“ 510,49 Lt turtinės žalos, 70 000 Lt neturtinės žalos bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Nurodo, kad nuo 1999-02-02 dirbo UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „BEGA“ dokininko-mechanizatoriaus pareigose. Teigia, kad 2007-10-03 atliekant darbines funkcijas birių trąšų terminale, sandėlyje Nr. l, dokininkui-mechanizatoriui S. Š. grandine pakėlus pakeliamuosius vartus ir nespėjus jų užfiksuoti kaiščiu, trūko vartus laikantis trosas, ir vartai, staiga leisdamiesi žemyn, užgriuvo ir prispaudė iš sandėlio išeinantį ieškovą. Dėl minėto įvykio buvo pripažintas 100 procentų nedarbingu nuo 2007-10-04 iki 2008-03-08, nuo 2008-03-07 iki 2009-03-06 jam buvo nustatytas 50 procentų darbingumas, nuo 2009-03-07 iki 2011-03-06 – 55 procentų darbingumas. Pažymi, kad iki šiol negali iki galo sulenkti IV ir V kairės rankos piršto, ant plaštakos dėl netinkamai sugijusių kaulų susidarė gumbas. Teigia, kad dėl minėto nelaimingo atsitikimo darbo aplinkoje patyrė neturtinę žalą, nes kentė didelį fizinį ir dvasinį skausmą, vidinę depresiją ir stresą, nepasitikėjimą savo jėgomis, nors anksčiau to nejusdavo ir nėra sirgęs jokiomis ligomis. Mano, kad patirtos traumos pasekmės gali išryškėti ateityje, turėti įtakos galimybėms įsidarbinti, profesinei veiklai, sveikatai ir šeimyniniam gyvenimui. Pažymi, kad jo gydymas baigtas ir kairės plaštakos funkcija daugiau nepagerės, jam nustatytas 10 procentų netektas darbingumas. Teigia, kad atsakovė neužtikrino darbų saugos – ieškovas nebuvo apmokytas atlikti pavojingus darbus bei atestuotas eksploatuoti potencialiai pavojingus įrenginius, todėl ieškovui nekilo pareiga atlikti pakeliamųjų vartų apžiūrą ar techninę eksploataciją, o apžiūros metu aptikus mechaninį gedimą ar kitą defektą – informuoti tiesioginį vadovą. Teigia, kad atsakovė yra kalta dėl neteisėto neveikimo, nes nesudarė saugių darbo sąlygų, atsakovės kaltė yra preziumuojama. Pažymi, kad tarp ieškovo patirtos žalos ir neteisėto atsakovės neveikimo egzistuoja priežastinis ryšys – jeigu atsakovė būtų tinkamai laikiusis darbų saugos reikalavimų ir užtikrinusi tinkamą pakeliamųjų vartų veikimą, ieškovas nebūtų patyręs žalos. Nurodo, kad atsakovės neteisėtas neveikimas lėmė tai, kad ieškovas dėl nelaimingo atsitikimo prarado dalį pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų įvykęs nelaimingas atsitikimas, todėl mano, kad atsakovė privalo atlyginti ieškovui negautų pajamų dydžio turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo padaryta žala sveikatai, teigia, kad atsakovė privalo atlyginti ieškovui jo patirtą neturtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-15 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo S. K. 2 964,50 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai „BEGA“. Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-145-606/2012 ir 2012-01-06 nuosprendžiu išteisino I. B., kuris buvo kaltinamas tuo, kad būdamas paskirtas atsakingu už saugų darbo organizavimą ir saugių darbo sąlygų sudarymą UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „BEGA“, galimai pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko 2007-10-03 dokininkui-mechanizatoriui S. Š. grandine pakėlus pakeliamuosius vartus ir nespėjus jų užfiksuoti kaiščiu, trūko vartus laikantis trosas ir pastarieji staiga leisdamiesi žemyn užgriuvo ir prispaudė iš sandėlio išeinantį S. K., o S. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atmetė. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad vienintele priežastimi, lėmusia minėto nelaimingo atsitikimo kilimą, baudžiamojoje byloje konstatuoti kompanijos darbuotojų, o būtent dokininkų–mechanizatorių veiksmai, pažeidžiant darbų saugos instrukciją Nr. 21. Ieškovas nesilaikė visų būtinų priemonių nelaimingam atsitikimui išvengti. S. K. veiksmus, einant pro vartus, kol jie neužfiksuoti, teismas vertino kaip esminius, labai neatsargius, lėmusius kilusias pasekmes ieškovo sveikatai. Teismas nenustatė atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų dėl 2007-10-03 įvykio, kurio metu buvo sutrikdyta ieškovo sveikata, o nesant bent vienos civilinės atsakomybės sąlygų, asmeniui civilinė atsakomybė kilti negali. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo ieškinį atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą, iš dalies tenkino atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas S. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinį, iš atsakovės priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl darbdavio pareigos užtikrinti saugą ir sveikatą darbo vietoje ir šios pareigos nevykdymo nurodė, kad vertindamas atsakovės pareigą užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas ir pripažindamas, kad darbdavys nepažeidė pareigos užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes ir netinkamai aiškino materialinės teisės normas. Atsakovė turėjo užtikrinti ne tik tai, kad pakeliamieji vartai būtų techniškai tvarkingi, bet ir tai, kad darbuotojai būtų supažindinti su tokių vartų naudojimosi instrukcijomis. Nesant pakeliamųjų vartų naudojimo instrukcijos, teismas nesiaiškino, ar ieškovas ir kiti darbuotojai suvokė ir turėjo pareigą suvokti, jog įrenginys yra techniškai netvarkingas. Iš karto po nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu nukentėjo ieškovas, atsakovė išleido detalią instrukciją, numatančią naudojimosi pakeliamaisiais vartais taisykles, su kuria darbuotojai privalo susipažinti pasirašytinai. Dėl nurodytos aplinkybės ieškovas darė prielaidą, kad atsakovė suvokė situacijos pavojingumą, tačiau nesilaikė pareigos visomis įmanomomis priemonėmis užtikrinti saugias darbo sąlygas. Nurodo, kad ženklo, kuris draustų eiti po pakeliamais vartais, nebuvo, tokio draudimo nebuvo ir darbų saugos instrukcijoje dokininkui–mechanizatoriui Nr. 21. Ieškovas, eidamas pro vartus, jokių imperatyviai nustatytų taisyklių nepažeidė, nes jų tuo metu tiesiog nebuvo, be to, eiti pro pakeliamuosius vartus buvo būtina tam, kad ieškovas atliktų savo darbo funkcijas. Nurodo, kad atsakovė neužtikrino, jog pakeliamieji vartai būtų techniškai tvarkingi, ir šią aplinkybę grindė UAB „Vakarų Ryterna“ pranešimu, kuriame nurodoma, jog dėl nepakankamos priežiūros ir ypatingai agresyvios aplinkos (trąšos, drėgmė) cinkuotas lynų trūkimo mechanizmas po įvykio 2007-10-03 buvo užrūdijęs ir neveiksnus. Mano, kad pakeliamųjų vartų kritimą lėmė techninė vartų būklė, o ne pačių darbuotojų veiksmai. Ieškovo ėjimas pro vartus, kuris pripažintas kaip esminė aplinkybė, lėmusi ieškovo sveikatos sužalojimą, nėra susijęs priežastiniu ryšiu su vartų technine nepriežiūra ir jų kritimu būtent tuo momentu. Priešingai – pakeliamųjų vartų kritimą lėmė nepakankama vartų priežiūra, kurią privalėjo užtikrinti atsakovė. Net jei vartai įvykio metu būtų užfiksuoti kaiščiu, vartai vis tiek būtų kritę, nes įvykis susijęs su vartų pagrindinių laikančių konstrukcijų gedimu – lynų trūkimu ir vartų savaiminio kritimo stabdymo mechanizmo neveikimu. Mano, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala, priežastinis ryšys, kaltė, pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Tai, kad baudžiamojoje byloje atsakovės darbuotojas I. B. buvo išteisintas dėl jam pareikštų kaltinimų, dar nereiškia, kad negali būti nustatyta atsakovės kaltė šioje civilinėje byloje. Mano, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl prejudicinio sprendimo galios nagrinėjamoje civilinėje byloje yra nepagrįsti. Mano, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus – į bylą pateiktų liudytojų apklausos protokolus ir teismo posėdžio protokolą, kuriame liudytojų parodymais yra nurodytos esminės aplinkybės, patvirtinančios atsakovės aplaidumą ir nerūpestingumą užtikrinant darbo saugą, t. y., kad iki nelaimingo atsitikimo nebuvo atskiro instruktažo pakeliamiesiems vartams, pakeliamieji vartai buvo netvarkingi jau nelaimingo atsitikimo darbe metu. Patirta trauma ieškovui sukėlė fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas gana ilgą laiką buvo netekęs 50 proc. darbingumo, 10 proc. nedarbingumas ieškovui nustatytas visam laikui, o ieškovas jau 20 metų dirbo išimtinai tik fizinį darbą, ieškovui apsunkinamos galimybės įsidarbinti pas kitą darbdavį, jis dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus, todėl prašo atlyginti 70 000 Lt dydžio neturtinę žalą, taip pat prašo atlyginti turtinę žalą dėl negautų pajamų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „BEGA“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-15 sprendimą palikti nepakeistą. Apeliantas bando liudytojų parodymais paneigti 2007-10-03 nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadas, kurių neskundė įstatymų nustatyta tvarka. Mano, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo ieškinį pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-15 nutartyje nustatytomis aplinkybėmis. Tai, kad įvykus nelaimingam atsitikimui, atsakovė parengė instrukciją, kaip pakelti vartus ir su ja supažindino darbuotojus, neįrodo darbdavio kaltės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ir teismai, nagrinėję baudžiamąją bylą, pagrįstai sprendė, kad ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas ir žinojo saugos darbe norminių aktų reikalavimus, tačiau jų nepaisė, todėl jo neatsargumą traktavo kaip didelį. Mano, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nes žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo kaltės, be to, VSDFV yra išmokėjusi ieškovui sumas, padengiančias ieškovo negautas pajamas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodo, kad nėra aišku, kodėl pasikeitė prašomos priteisti baudžiamojoje ir civilinėje byloje neturtinės žalos dydis. Mano, kad ieškovas nepatyrė neturtinės žalos, jam buvo sužalotas tik delnikaulis, jis iš karto susirado kitą darbą, nepateikė teismui įrodymų, jog vartoja vaistus ar jam reikalingas gydymas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo (darbuotojo) ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kilusios darbuotojui patyrus sveikatos sutrikdymą atliekant darbines funkcijas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2007-10-03 atliekant darbines funkcijas birių trąšų terminale, sandėlyje Nr. l, grandine pakėlus pakeliamuosius vartus ir nespėjus jų užfiksuoti kaiščiu, trūko vartus laikantis trosas ir vartai, staiga leisdamiesi žemyn, užgriuvo ir prispaudė iš sandėlio išeinantį ieškovą S. K. Nelaimingo atsitikimo priežastimi nurodyti darbuotojų neteisėti veiksmai, darbų saugos instrukcijų nesilaikymas (t. 1, b. l. 30–33). Ieškovas dėl 2007-10-03 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2007-10-04 iki 2008-10-14, jam buvo mokama ligos pašalpa, netekto darbingumo periodinė kompensacija, netekto darbingumo pensija (t. 1, b. l. 12–14, 34–39). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymos patvirtina, kad ieškovui nuo 2008-03-07 iki 2009-03-06 buvo nustatytas 50 procentų darbingumas, nuo 2009-03-07 iki 2011-03-06 – 55 procentų darbingumas (t. 1, b. l. 15, 16, 17). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2011-03-23 aktas patvirtina, kad ieškovas dėl 2007-10-03 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe neteko 10 procentų darbingumo neterminuotai, ieškovas patyrė kairės rankos plaštakos sužalojimus, minėtos plaštakos funkcija nepagerės (t. 1, b. l. 18–26). Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-145-606/2012, kurioje I. B. buvo kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką pagal LR BK 176 str. 1 d., t. y., būdamas paskirtas atsakingu už saugų darbo organizavimą ir saugių darbo sąlygų sudarymą, pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko 2007-10-03 20 val. 15 min. birių trąšų terminale, sandėlyje Nr. 1, dokininkui–mechanizatoriui S. Š. grandine pakėlus pakeliamuosius vartus ir nespėjus jų užfiksuoti kaiščiu, trūko vartus laikantis trosas ir pastarieji staiga leisdamiesi žemyn užgriuvo ir prispaudė iš sandėlio išeinantį S. K.. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-06 nuosprendžiu išteisino I. B. ir S. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos paliko nenagrinėtu (t. 1, b. l. 66–70). Minėtas nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka, bet Klaipėdos apygardos teismas 2012-05-10 nutartimi paliko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-06 nuosprendį nepakeistu (t. 1, b. l. 71–75). Abu minėti nuosprendžiai buvo apskųsti kasacine tvarka, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-01-15 nutartimi kasacinį skundą atmetė ir priimtus procesinius sprendimus paliko galioti (t. 1, b. l. 76–81). Ieškovas traumos atveju buvo apdraustas UAB DK „PZU Lietuva“. Minėta bendrovė ieškovui dėl 2007-10-03 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe ieškovo pareiškimo pagrindu išmokėjo 1 000 Lt dydžio draudimo išmoką (t. 1, b. l. 110–122, 132). Dėl 2007-10-03 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe ieškovas patyrė išlaidų, susijusių su dantų gydymu, apgyvendinimu viešbutyje. Minėto išlaidos padengtos darbdavio, t. y. atsakovės (t. 1, b. l. 123–129). UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „BEGA“ Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalas patvirtina, kad ieškovas buvo supažindintas su Darbų saugos instrukcija Nr. 21 iki 2007-10-03 įvykusio nelaimingo atsitikimo (t. 2, b. l. 7–15, 77–101).

Darbo sutarties šalis, padariusi kitai šaliai žalą, privalo ją atlyginti įstatymo nustatyta tvarka (DK 245 str.). Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro žalą kitam subjektui. Darbdavio materialinė atsakomybė kitai darbo sutarties šaliai darbuotojui atsiranda, kai yra sutrikdoma darbuotojo sveikata: jis suluošinamas, ištinka mirtis, suserga profesine liga. Be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės, žalos ir nuostolių (CK 6.246–6.249 str.), pagal darbo teisę materialinei darbdavio atsakomybei kilti dar yra reikalingos dvi papildomos atsakomybės sąlygos: 1) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu turi būti susiję darbo santykiais, 2) žala turi atsirasti dėl darbo veiklos (DK 246 str.). Jei nėra visų būtinų sąlygų atsakomybei kilti, darbdavys tokios žalos atlyginti neprivalo.

DK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, numatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais, 46 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbdavys, kuris savo veikimu arba neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė privalėjo užtikrinti saugias naudojimosi pakeliamaisiais vartais sąlygas, t. y. atsakovė turėjo užtikrinti ne tik tai, kad pakeliamieji vartai būtų techniškai tvarkingi, bet ir tai, kad darbuotojai būtų supažindinti su tokių vartų naudojimosi instrukcijomis. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad darbuotojai buvo supažindinti su Darbų saugos instrukcija dokininkui–mechanizatoriui Nr. 21, tačiau darbų saugos instrukcija dokininkui mechanizatoriui Nr. 21 numato bendrąsias darbo saugos taisykles, o ne konkrečias instrukcijas, kaip reikia naudotis pakeliamaisiais vartais. Iš byloje esančių įrodymų, liudytojų paaiškinimų, yra pagrindo išvadai, kad atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga siekdama sužinoti, kaip keliami vartai, ir ar jie yra techniškai tvarkingi. Nagrinėjamu atveju svarbia laikytina aplinkybė, kad 2008-09-26, t. y., po nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu nukentėjo ieškovas, atsakovė išleido detalią instrukciją, numatančią naudojimosi pakeliamaisiais vartais taisykles, o su šia instrukcija darbuotojai privalo susipažinti pasirašytinai. Šioje instrukcijoje, be detalių naudojimosi pakeliamaisiais vartais taisyklių, numatyta, kad kelti/leisti vartus darbuotojams, kurie nebuvo supažindinti su „Pakeliamųjų vartų saugios eksploatacijos taisyklėmis“, ir to nepatvirtino darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų registravimo žurnale, draudžiama (6.1 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje buvo nustatyta, kad aplinkybė, jog atsakovas tik po nelaimingo atsitikimo pasirūpino darbuotojų saugumo priemonėmis, kurios anksčiau nebuvo įgyvendintos, sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas laiku neužtikrino darbuotojo saugumo, nes nebuvo rūpestingas ir nesiėmė reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iš darbdavio. Darbdavio pareiga pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje spręsti, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoti jų įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis, nustatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 3 punkte. Nurodytos teisinės pareigos nevykdymas reiškia darbdavio neteisėtą neveikimą, tai – viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-476/2008).

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas. Vadovaujantis DK 246 straipsniu žala darbuotojui atlyginama, kai yra nustatytos visos atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala, priežastinis ryšys, kaltė (jeigu nėra taikoma atsakomybė be kaltės), pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Ginčo byloje egzistuoja visos nurodytos atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamu atveju neteisėti veiksmai šiuo atveju pasireiškia atsakovės neveikimu – darbdavys privalėjo užtikrinti tinkamą vartų priežiūrą ir supažindinti darbuotojus su vartų naudojimosi instrukcija, tačiau Pakeliamų vartų saugios eksploatacijos taisyklės (t. 2, b. l. 105–107) buvo išleistos tik po įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe. Ieškovas įrodinėja, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, egzistuoja ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos – t. y., jei vartai būtų techniškai tvarkingi, o darbuotojai supažindinti su vartų eksploatacijos taisyklėmis, ieškovui nebūtų kilusi žala. Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama. Civilinėje teisėje padaryta žala yra atlyginama ir nesant atsakovo tyčinės kaltės formos. Asmuo laikomas kaltas, jeigu nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Įstatymas visiems nurodo bendro pobūdžio pareigą elgtis taip, kad žalos neatsirastų (CK 6.263 str.). Yra pagrindo išvadai, kad darbdavys neužtikrino saugių darbo sąlygų, neįvertino darbų atlikimo metu buvusių rizikos veiksnių, todėl dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo egzistuoja atsakovės kaltė. Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindo išvadai, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo veiksmai einat pro vartus, kol jie neužfiksuoti, gali būti vertinami kaip esminis darbuotojo pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas, nes draudimas nevaikščioti pro vartus nesant vartų naudojimo instrukcijos negali būti laikomas akivaizdžiu.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į atsakovės pareigos užtikrinti, kad pakeliamieji vartai būtų techniškai tvarkingi, vykdymo tinkamumą. Iš UAB „Vakarų Ryterna“ pranešimo „Dėl informacijos suteikimo“ matyti, kad po 2007-10-03 įvykio apžiūrėjus vartus ir patikrinus juos buvo nustatyta, kad dėl nepakankamos priežiūros ir ypatingai agresyvios aplinkos (trąšos, drėgmė) cinkuotas lynų trūkimo mechanizmas užrūdijęs ir neveiksnus (t. 2, b. l. 11). Dėl nurodytos aplinkybės yra pagrindo manyti, kad vartų kritimą lėmė techninė vartų būklė, o ne ieškovo nerūpestingi veiksmai.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti, kad šiuo atveju atsakovei nekyla civilinė atsakomybė, nes baudžiamojo proceso tvarka nebuvo nustatyta atsakovo darbuotojo I. B. kaltė. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi. Teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje 3K-3-53/2010). Aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje atsakovės darbuotojas I. B. buvo išteisintas dėl jam pareikštų kaltinimų, nereiškia, kad negali būti nustatyta atsakovės UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „BEGA“ kaltė šioje civilinėje byloje. Yra pagrindo išvadai, kad sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-606/2012 neturi privalomosios galios civilinę bylą nagrinėjančiam teismui, pirmosios instancijos teismo nurodytos nutartys negali būti laikomos teismo precedentu, nes baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas ne UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „BEGA“, o įmonės darbuotojo I. B. atsakomybės klausimas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja kiekvienam asmeniui teisę į neturtinės žalos atlyginimą (30 str. 2 d.). Atsakingas už asmens sveikatai padarytą žalą asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti ne tik visus patirtus nuostolius (tiesioginius ir netiesioginius), bet ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d., 6.250 str. 1 ir 2 d.). DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikalstamų veiksmų, asmens sveikatai arba dėl asmens gyvybės atėmimo. Tokiu atveju reikia pagrįsti reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį. Atsakovės prievolę atlyginti ieškovo patirtą neturtinę žalą lemia DK 250 straipsnio bei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnis.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, laikomas bendraisiais nuostoliais, kurių konkretus dydis, skirtingai nei turtinės žalos atlyginimo atveju, nėra įrodinėjamas, bet nustatomas pagal teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad išgyvenimai yra ypač dideli, jeigu jie sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, gyvybės atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Šiuo atveju dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas penkis mėnesius gydėsi, nuo 2008-03-07 iki 2009-03-06 jam buvo nustatytas 50 procentų darbingumas, nuo 2009-03-07 iki 2011-03-06 – 55 procentų darbingumas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2011-03-23 aktu patvirtinta, kad ieškovas dėl 2007-10-03 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe neteko 10 procentų darbingumo neterminuotai. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo sužalota ieškovo sveikata, ir patirti sužalojimai jam sukėlė fizinio ir dvasinio pobūdžio kančias ir išgyvenimus. Įvertinus pakenkimo mastą – sužalotas delnikaulis ir netekto darbingumo lygį – 10 proc., yra pagrindas ieškovo ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės ieškovui 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (DK 250 str., CK 6.250 str.). Manytina, kad nurodyta suma yra pakankama piniginė satisfakcija kompensuojanti nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitus neturtinių vertybių pažeidimus.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 510,49 Lt turtinės žalos atlyginimo, kuris susidarė jam gavus netekto darbingumo pensiją ir periodinę kompensaciją, tačiau negavus darbo užmokesčio netekto darbingumo laikotarpiu. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2008-03-07 iki 2008-03-31 ieškovui susidarė 270,75 Lt dydžio žala, nuo 2008-04-01 iki 2008-07-31 – 128,10 Lt žala, nuo 2010-01-01 iki 2010-01-31 – 111,64 Lt žala. Žalos dydžiui pagrįsti pateikia VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013-08-05 pažymą apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas ir VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013-08-05 pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.283 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2003-12-18 nutartyje byloje Nr. 3K-7-1115/2003 konstatavo, kad ieškovui padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad darbdavio atsakomybė yra deliktinė, o draudiko – sutartinė, ieškovui padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal šį įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005-02-21 nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K-3-103/2005, aiškino CK 6.283 straipsnio 1 ir 4 dalių santykį: konstatavo, kad jeigu darbuotojas buvo sužalotas dėl nelaimingo atsitikimo darbe dėl darbdavio kaltės ar neteko dalies ar viso darbingumo dėl profesinės ligos ir jam paskirta socialinio draudimo išmoka visiškai neatlygina patirtos žalos, likusią dalį bendraisiais pagrindais turi atlyginti darbdavys. Taigi teismų praktika formuojama taip, kad darbuotojo apdraudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka neatleidžia nuo socialinio draudimo išmokomis neatlygintos žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis civilinėje byloje 3K-3-129/2008).

Visiškas žalos atlyginimas reiškia, jog nukentėjęs darbuotojas turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokia būtų buvusi, jei nebūtų padaryta žala. Negalima reikalauti atlyginti daugiau, nei buvo padaryta žalos. Dėl to atlyginant žalą būtina įvertinti, kad ją atlyginus darbuotojas neatsidurtų geresnėje padėtyje nei ta, kuri buvo iki žalos padarymo. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos.

CK 6.290 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Iš ieškovo pateiktos VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013-08-05 pažymos Nr. PP2-5516 matyti, kad 2010-05-28 ieškovui buvo išmokėta 7 464,26 Lt netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, o 2010-11-12 – 14 928,53 Lt netekto darbingumo vienkartinė kompensacija (t. 1, b. l. 39). Ieškovas reikšdamas ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nemotyvuoja, kokiu pagrindu buvo gautos nurodytos sumos, todėl yra pagrindo išvadai, kad ieškovui VSDFV Klaipėdos skyriaus išmokėtos sumos viršijo ieškovo įrodinėjamus patirtus turtinius nuostolius, todėl nėra pagrindo tenkinti šios ieškinio dalies ir iš atsakovės ieškovui priteisti turtinę žalą – 510,49 Lt negautų pajamų.

Esant nurodytoms aplinkybėms Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-15 sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies – ieškovui iš atsakovės UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „BEGA“ priteistina 15 000 Lt neturtinės žalos bei 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str., CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Nustatyta, kad nagrinėjant civilinę bylą atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 7 260 Lt išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų atsakovei teikimu (t. 1, b. l. 85–86), pirmosios instancijos teismas sumažino priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 2 964,50 Lt, atsakovė šios teismo sprendimo dalies neskundė. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 1 815 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b. l. 173–174). Atsižvelgiant į ginčo pobūdį (dėl žalos, susijusios su darbuotojo sveikatos sužalojimu, atlyginimo), aplinkybę, kad ieškovo ieškinys iš esmės buvo tenkintas sumažinant priteistinos žalos dydį, aplinkybę, kad ieškovas yra silpnoji ginčo pusė, kuri taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidų, nors šių įrodymų teismui nepateikė, bylinėjimosi išlaidos susidarė ieškovui ginant savo, kaip darbuotojo, pažeistas teises, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo atsakovei nepriteistinos (CPK 93 str. 1, 4, 5 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u sprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui S. K. iš atsakovės UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „BEGA“ 15 000 Lt neturtinės žalos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 15 000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-10-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Aušra MaškevičienėŽydrūnas Bertašius